Utenos apylinkės teismo nutarimas

2019-05-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A11.-264-1093/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-05-28
Bylos Nr.
A11.-264-1093/2019
Teisminio proceso Nr.
4-30-3-00034-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Monika Benetė
Pažeidėjas
D. Š.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A11.-264-1093/2019
Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00034-2019-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29., 2.9.9., 21.9.10.
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 28 d.Molėtai
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Monika Benetė,sekretoriaujant Onai Pumputienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Š.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR-P-854-2019 surašytas D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 290 straipsnio 8 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Š. gabeno neteisėtai sumedžiotą gyvūną, o būtent: jis dalyvavo medžioklėje 2018 m. lapkričio 17 d. apie 8.25 val. Molėtų rajone (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete pagal 2018 m. lapkričio 17 d. išduotą medžioklės lapą Nr. RK-94, kuriai vadovavo medžioklės vadovas A. P., ir kurios metu A. L. su jam priklausančiu graižtviniu šautuvu Sauer 92, 3006 Springfield, varant, neteisėtai sumedžiojo suaugusią briedžio patelę draudžiamu briedžių pateles medžioti laiku (leistinas laikas nuo spalio 1 d. iki lapkričio 15 d.), o D. Š. su kitu medžiotoju B. V. ją atitempė iki keliuko, ant kurio buvo pastatyti medžiotojų automobiliai, po to briedžio patelė buvo pakrauta į automobilinę priekabą, atvežta į namelį ir išdorota. Tuo buvo pažeisti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 (toliau ir – Medžioklės taisyklės), 58, 58.2.3, 74, 74.1 punktų reikalavimai. Šiais savo veiksmais D. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje.

D. Š. savo kaltę pripažino iš dalies – jis nesutiko, kad gabeno neteisėtai sumedžiotą gyvūną, tačiau pripažino, kad padarė protokole minimus Medžioklės taisyklių pažeidimus. Teismo posėdyje, neginčydamas faktinių aplinkybių dėl protokole nurodytu laiku ir vietoje jo dalyvavimo medžioklėje, kurios metu buvo neteisėtai sumedžiota briedžio patelė, nesutiko, kad jo veiksmai būtų vertinami kaip neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas. Nurodė, kad vykdydamas medžioklės vadovo nurodymą atitempti gyvūną nuo jo sumedžiojimo vietos iki pakrovimo vietos, jis, kartu su kitu medžiotoju B. V. nuvyko prie nušauto briedžio, pakėlė jo koją, ant kurios B. V. uždėjo virvę ir ją prikabino prie transporto priemonės kablio. Tuomet jie abu transporto priemone nutempė (apie 60 m) sumedžiotą gyvūną iki priekabos pakrovimui. Į priekabą briedžio D. Š. nekrovė. Tai, kad sumedžiotas gyvūnas buvo ne briedžio jauniklis, kaip sakė medžioklės vadovas, o briedžio patelė, D. Š. suprato jau atitempęs ją iki priekabos, kur buvo mažesnė augalija ir geriau matėsi pats gyvūnas, be to, jo dėmesį į briedžio lytį atkreipė ir D. K.. D. Š. apie tai, kad sumedžiotas ne briedžio jauniklis, o patelė, garsiai pasakė ir kitiems medžiotojams. D. Š. nors toliau ir buvo kartu su medžiotojais medžiotojų namelyje, tačiau nuo visko buvo nusišalinęs, nesidomėjo tolimesne įvykiu eiga, nes manė, kad apie neteisėto gyvūno sumedžiojimą turi pranešti medžioklės vadovas, kaip tai numatyta Medžioklės taisyklėse. Jis nesutiko, kad pažeidė Medžioklės taisyklių 58, 58.2.3, 74, 74.1 punktų reikalavimus. Nurodė, kad yra medžiotojas nuo 2012 metų ir medžioja intensyviai, patvirtino, kad yra medžiotojas selekcininkas. Prašė jo veiką perkvalifikuoti į ANK 290 straipsnio 1 dalį ir nepaimti medžiotojo bilieto.

Teismo posėdžio metu buvo ištirta byloje surinkta medžiaga: Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Institucija) 2019 m. balandžio 17 d. D. Š. surašytą administracinio nusižengimo protokolą AM-AAD-ANR-P-854-2019, D. Š. 2019 m. kovo 7 d. tarnybinį paaiškinimą dėl veiklos patikrinimo, D. Š. 2018 m. lapkričio 22 d. liudytojo apklausos protokolą, B. V. 2018 m. lapkričio 17 d. liudytojo apklausos protokolą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministreijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėjos Mantės Ramanauskienės 2019 m. kovo 28 d. tarnybinį pranešimą dėl atliekamo tyrimo stabdymo, Utenos apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarimą byloje Nr. Al1-21-732/2019, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, Utenos apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarimą byloje Nr. Al1-32-732/2019, kuriuo B. V. pripažintas kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, Utenos apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutarimą byloje Nr. Al1-40-732/2019, kuriuo G. R. pripažintas kaltu pagal 290 straipsnio 8 dalį, Utenos apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutarimą byloje Nr. Al1-38-732/2019, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, Institucijos 2018 m. gruodžio 5 d. A. L. surašytą administracinio nusižengimo protokolą AM-AAD-ANR-P-1496-2018, Institucijos 2018 m. gruodžio 8 d. B. V. surašytą administracinio nusižengimo protokolą AM-AAD-ANR-P-1525-2018, Institucijos 2018 m. gruodžio 10 d. V. M. surašytą administracinio nusižengimo protokolą AM-AAD-ANR-P-1542-2018, 2018 m. lapkričio 17 d. medžioklės lapą Nr.RK-94 2018-11-17, S. Š. 2018 m. lapkričio 22 d. liudytojo apklausos protokolą, A. L. 2018 m. lapkričio 17 d. liudytojo apklausos protokolą, V. M. 2018 m. lapkričio 29 d. liudytojo apklausos protokolą, G. R. 2018 m. lapkričio 29 d. liudytojo apklausos protokolą, A. P. 20187 m. lapkričio 17 d. liudytojo apklausos protokolą, A. P. 2018 m. gruodžio 15 d. liudytojo apklausos protokolą, D. V. 2018 m. lapkričio 22 d. liudytojo apklausos protokolą, V. R. 2018 m. lapkričio 22 d. liudytojo apklausos protokolą, V. A. 2018 m. lapkričio 28 d. liudytojo apklausos protokolą, S. B. 2018 m. lapkričio 22 d. liudytojo apklausos protokolą, D. K. 2018 m. lapkričio 28 d. liudytojo apklausos protokolą, G. R. 2018 m. lapkričio 28 d. apklausos protokolą, V. L. 2018 m. lapkričio 28 d. liudytojo apklausos protokolą, M. M. 2018 m. lapkričio 29 d. liudytojo apklausos protokolą, R. G. 2018 m. lapkričio 29 d. liudytojo apklausos protokolą, V. S. 2018 m. lapkričio 29 d. liudytojo apklausos protokolą, M. M. 2018 m. gruodžio 6 d. liudytojo apklausos protokolą, Aleksandro Stulginskio Universiteto 2018 m. lapkričio 28 d. raštą dėl sumedžioto briedžio amžiaus nustatymo su briedės nuotrauka, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2014 m. lapkričio 13 d. raštas „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių aiškinimo“ (b. l. 3-44, 53).

Medžioklės taisyklių 15.2.1 punktas numato, kad briedžių pateles leidžiama medžioti nuo spalio 1 d. iki lapkričio 15 d. Institucijos D. Š. 2019 m. balandžio 17 d. surašytame protokole nurodyta, kad briedžio patelė A. L. buvo sumedžiota 2018 m. lapkričio 17 d., tą dieną vykusioje medžioklėje (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete pagal 2018 m. lapkričio 17 d. išduotą medžioklės lapą Nr. RK-94, kurioje kaip varovas dalyvavo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas D. Š.. Šių aplinkybių D. Š. bylos nagrinėjimo metu neginčijo, jas patvirtina ir byloje esantys duomenys. Taigi byloje nustatyta, kad briedžio patelė protokole nurodytu laiku ir vietoje sumedžiota neteisėtai. D. Š. yra inkriminuojamas šios neteisėtai sumedžiotos briedžio patelės gabenimas, pasireiškęs tuo, kad jis kartu su kitu medžiotoju B. V. tempė nušautą gyvūną nuo vietos, kurioje jis buvo sumedžiotas, iki jo pakrovimo į priekabą vietos. D. Š., neginčydamas šių veiksmų, kuriuos ir pats detaliai nupasakojo teismo posėdyje, nesutinka su jų teisiniu vertinimu, t. y. jis nepripažįsta, kad tokie veiksmai laikytini neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimu. Šiems savo teiginiams patvirtinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė teismų praktiką – kasacinio teismo nutartį byloje Nr. 2AT-76-696/2016 (4.1 p.) bei pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2014 m. lapkričio 13 d. raštą. Tačiau teismas negali sutikti su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentais, jų nepatvirtina ir jo pateikti duomenys.

Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. 2AT-76-696/2016, D. Š. nurodytame šios nutarties punkte (4.1 p.) aprašytas tik vienas iš toje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentų, kasacinis teismas šioje byloje apskritai nesprendė ir neaiškino, kas yra sumedžioto gyvūno gabenimas, todėl šioje nutartyje esantys išaiškinimai, o tuo labiau aprašomojoje dalyje nurodyti vieno iš bylos dalyvių argumentai, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Esminės juridinės reikšmės nagrinėjamai bylai neturi ir D. Š. pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2014 m. lapkričio 13 d. raštas „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių išaiškinimo“, kuriame nurodyta, jog sumedžioto gyvūno gabenimu nelaikomas gyvūno tempimas, nešimas, vilkimas iki vietos, kurioje yra gyvūno gabenimui skirta transporto priemonė. Šis raštas nėra teisės aktas ir nepatenka į bylų nagrinėjimo teisės šaltinius, kuriais vadovaudamasis teismas nagrinėja bylas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnis). Šis raštas yra rekomendacinio pobūdžio, skirtas jo adresatams ir laikytinas vienu iš byloje esančių įrodymų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuo šio rašto surašymo iki 2018 m. lapkričio 17 d. Medžioklės taisyklės buvo keistos net 17 kartų, kas leidžia abejoti ir rašte esančio išaiškinimo aktualumu. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 1 ir 4 dalis, nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Nagrinėjamai bylai yra aktuali Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartyje (12.3. punkte), priimtoje administracinio pažeidimo byloje Nr. ATP-147-768/2017, pateikta teisės aiškinimo taisyklė, kad sumedžioto gyvūno vilkimas virve nuo vietos, kur jis buvo sumedžiotas, iki kelio, yra šio gyvūno gabenimas. Teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti šia aukštesnės instancijos teismo teisės aiškinimo taisykle, suformuluota iš esmės panašioje byloje. Taigi D. Š. veiksmai, kai jis su kitu medžiotoju B. V. sumedžiotą briedžio patelę virvės ir automobilio pagalba atitempė nuo gyvūno sumedžiojimo vietos iki keliuko, ant kurio stovėjo medžiotojų automobiliai, taip pat ir priekaba, į kurią vėliau briedžio patelė buvo pakrauta, priešingai nei teigia administracinėn atsakomybėn traukiamas D. Š., laikytini sumedžioto žvėries gabenimu. Šiais veiksmais D. Š. pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.3 punktą, draudžiantį gabenti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį, kas yra šiurkštus šių taisyklių pažeidimas (Medžioklės taisyklių 74.1 punktas).

D. Š. taip pat ginčija ir subjektinę padaryto administracinio nusižengimo pusę, teigdamas, kad jis nesuvokė, jog kartu su B. V. vilko briedžio patelę, manė, kad tempė briedžio jauniklį, kurio medžioklė tuo metu būtų buvusi teisėta. Visgi teismo D. Š. argumentai neįtikina. D. Š. yra medžiotojas, kaip pats teigia nuo 2012 m., ir medžioja intensyviai. Taip pat jis yra medžiotojas selekcininkas, išsilaikęs specialų egzaminą. Be to, jis yra pareigūnas, vykdantis aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę - (duomenys neskelbtini). Visai tai rodo, kad D. Š. turėjo daugiau specialių žinių, reikalingų atpažinti briedžio patelę, nei eilinis žmogus. D. Š. nušautą gyvūną matė iš arti, jį lietė, kėlė jo koją, todėl turėjo galimybę identifikuoti nušauto gyvūno lytį. Tai, kad buvo nušauta briedžio patelė, o ne jauniklis, suprato įvykio vietoje buvę kiti asmenys – medžiotojas D. K., kuris, kaip teismo posėdyje teigė D. Š., atkreipė jo dėmesį į gyvūno lytį, nurodydamas, kad papilvėje matosi tešmuo su speneliais, taip pat Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnus į įvykio vietą iškvietęs asmuo S. Ž., pamatęs medžiotojų namelyje dorojamą žvėrį ir apie gyvūno lytį supratęs iš jo kojų ilgio. Taigi sumedžioto žvėries lytis buvo akivaizdi kitiems asmenims, todėl D. Š. – aktyviai medžiojančio medžiotojo selekcininko ir pareigūno, vykdančio aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, argumentai, kad jis nesuvokė, jog vilko briedžio patelę, atmestini kaip nepagrįsti.

Taigi byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad D. Š. 2018 m. lapkričio 17 d. apie 8.25 val. dalyvavo medžioklėje Molėtų rajone (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete pagal 2018 m. lapkričio 17 d. išduotą medžioklės lapą Nr. RK-94, kurios metu A. L. neteisėtai sumedžiojo suaugusią briedžio patelę, o D. Š. su kitu medžiotoju B. V. ją atitempė nuo sumedžiojimo vietos iki keliuko, ant kurio stovėjo medžiotojų automobiliai ir priekaba, į kurią ji buvo pakrauta. D. Š. kaltė jam gabenant neteisėtai sumedžiotą gyvūną įrodyta visiškai. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Medžioklės taisyklių 58, 58.2.3, 74, 74.1 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Protokole neteisingai kvalifikuojama D. Š. veika pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį. Pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį asmuo atsako už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą. Kad D. Š. gabeno licencijuojamą gyvūną, nenurodyta ir Institucijos protokole, šios aplinkybės niekaip neįrodinėjo protokolą surašiusi Institucija, be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-365 apskritai panaikintas medžiojamųjų gyvūnų licencijavimas. Nors 2018 m. lapkričio 17 d. galiojusių Medžioklės taisyklių 28 punkte briedis nurodomas kaip limituojamas gyvūnas, tačiau teismas ANK 290 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto kvalifikuojančio veiką požymio - gabenimas neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno, negali aiškinti plečiamai ir traktuoti, kad ši sąvoka apima ir limituojamą gyvūną. Be to, visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, priimtos bylose Nr. N444-216/2011, Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).

Remdamasis tuo, kas paminėta, teismas perkvalifikuoja D. Š. veiką į ANK 290 straipsnio 7 dalį, numatančią atsakomybę už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą (ANK 635 straipsnio 3 dalis).

Dėl aplinkybių iš protokolo šalinimo

D. Š. inkriminuojama ir tai, kad jis, 2018 m. lapkričio 17 d. dalyvaudamas medžioklėje varant (duomenys neskelbtini) medžiotojų klube ir pats būdamas aplinkos apsaugos pareigūnu, neužkardino medžioklėje buvusių medžiotojų neteisėtų veiksmų bei neinformavo Aplinkos apsaugos departamento. Tačiau protokole nenurodoma, kokie teisės aktai tokiais veiksmais buvo pažeisti, kokia atsakomybė kyla, kur ji numatyta. D. Š. veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį, ar protokole (kaip jau aptarta pirmiau) neteisingai nurodomą ANK 290 straipsnio 8 dalį, šios aplinkybės reikšmės neturi. Jos reikšmingos individualizuojant nuobaudą. Todėl jos šalinamos iš D. Š. reiškiamo kaltinimo, suformuluoto protokole.

Dėl nuobaudos

Skirdamas D. Š. nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, administracinį nusižengimą, susijusį su aplinkos apsauga ir gamtos išteklių naudojimu, D. Š. padarė, pats būdamas pareigūnu, turinčiu pareigą vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Jis nusižengimą padarė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad gabena briedžio patelę, sumedžiotą draudžiamu briedžių pateles medžioti laiku, toliau tęsė dalyvavimą neteisėtoje medžioklėje. Nors D. Š. gyvūną gabeno kartu su kitu medžiotoju B. V., teismas šios aplinkybės nepripažįsta atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ANK 36 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes abu medžiotojai vykdė medžioklės vadovo nurodymą, o ne susitarę. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad D. Š. neteistas, pagal Lietuvos informacinės sistemos „Liteko“ duomenis administracine tvarka nebaustas, dirba. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinio nubaudimo tikslai šiuo atveju bus pasiekti D. Š. paskyrus ANK 290 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, jos dydį nustatant sankcijoje numatytam baudos vidurkiui, bei administracinio poveikio priemonę – jam suteiktos specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimą.

Kiti klausimai

ANK 290 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad už ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą. Utenos apylinkės teismas 2019 m. vasario 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A11-32-732/2019, kuriuo B. V. pripažintas kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį (nutarimas įsiteisėjęs), konfiskavo priekabą su tentu, kurioje buvo gabenama neteisėtai sumedžiota briedžio patelė, taip pat nurodė motyvus, kodėl nekonfiskuotinas automobilis „VW Multivan“, kuriuo buvo gabenamas neteisėtai sumedžiotas gyvūnas. Taigi ANK 290 straipsnio 10 dalyje numatyti klausimai jau yra išspręsti, todėl administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimas šioje byloje nebesprendžiamas.

Medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) paliekamas saugoti aplinkos apsaugos įstaigoje teisės medžioti atėmimo laikotarpiu iki bus įvykdyti teisės aktuose numatyti reikalavimai dėl jo grąžinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi,

nutaria:

D. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) dydžio baudą bei teisės medžioti atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Medžiotojo bilietą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti saugoti aplinkos apsaugos įstaigoje teisės medžioti atėmimo laikotarpiu iki bus įvykdyti teisės aktuose numatyti reikalavimai dėl jo grąžinimo.

Pašalinti iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 17 d. D. Š. surašyto protokolo Nr. AM-AAD-ANR-P-854-2019 aplinkybes, kad D. Š. 2018 m. lapkričio 17 d. dalyvaudamas medžioklėje varant (duomenys neskelbtini) medžiotojų klube ir pats būdamas aplinkos apsaugos pareigūnu, neužkardino medžioklėje buvusių medžiotojų neteisėtų veiksmų bei neinformavo Aplinkos apsaugos departamento.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 D. B. A/S Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB banke (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB banke (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 1001, gavėju nurodant VMI, gavėjo kodas 188659752, bei mokėjimo pavedime būtinai nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (duomenys neskelbtini), gavėją – VMI, gavėjo kodą 188659752.

Išaiškinti patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma ANK 676 straipsnyje nustatyta priverstine tvarka išieškant ir vykdymo išlaidas. Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėja Monika Benetė