Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2012-06-05 · Civilinė byla Nr. 2-2266-728/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-06-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2013-03-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-05
Bylos Nr.
2-2266-728/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-08951-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Regina Eltermanienė
Trečiasis asmuo
UAB „RIVEKTA“
Atsakovas
If P
Ieškovas
N. R.
Kategorijos
  • 73.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2266-728/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08951-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.4,116.4 (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Regina Eltermanienė,sekretoriaujant Jurgitai Petkevičienei,dalyvaujant ieškovės ir trečiojo asmens UAB „RIVEKTA“ atstovui advokatui L. S.,

atsakovo If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS Lietuvos filialą, atstovei R. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui If P&C Insurance AS, veikiančiam per If P&C Insurance AS Lietuvos filialą, trečias asmuo UAB „RIVEKTA“ dėl draudimo išmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė N. R. prašo priteisti jai iš atsakovo If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS Lietuvos filialą, 33 606,99Lt draudimo išmokų bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2007-03-09 atsakovas su ,,Swedbank”, AB pagal individualiai aptartas sąlygas sudarė kelionių draudimo sutartį Nr. KDD 002711/2007. Pagal šią sutartį kelionių draudimu buvo apdrausti AB „Swedbank“ kredito kortelių turėtojai, tarp jų ir ieškovė. 2010-04-09 ieškovė pateikė atsakovui pranešimą apie tai, kad 2010-03-24 Izraelyje jai buvo atlikta neatidėliotina gimdos fiksacijos operacija, dėl kurios ieškovė patyrė 33 606,99Lt išlaidų. Pažymi, kad minėtą sumą sudaro 17 250Lt suma, sumokėta gydytojui M. N. už operaciją, o ieškovės darbovietė UAB „RIVEKTA“ už ieškovę į gydymo įstaigos ASUTA RISHON LTD sąskaitą pervedė 16 356,99Lt, kadangi pati ieškovė tokių piniginių sumų tuo metu neturėjo. Nurodo, kad 2010-05-27 pranešimu ieškovė buvo informuota, jog jos įvykis nėra pripažįstamas draudiminiu, todėl patirtos išlaidos jai nebus kompensuotos. Ieškovė nurodo, kad jai atlikta operacija nebuvo planinė, bet buvo būtina ir neatidėliotina. Ji kreipėsi į gydymo įstaigą dėl stiprių skausmų šlapimo pūslėje, kuriuos, kaip vėliau buvo gydytojų nustatyta, sukėlė ieškovės dubens organų veiklos sutrikimai. Ieškovė nurodo, kad jai nėra tikslo vykti į užsienio valstybę operacijos atlikimui, mokėti dideles pinigines lėšas, kurių ji su savimi neturi, jei tokią operaciją galima atlikti Lietuvoje nemokamai ar bent jau žymiai pigiau. Teigia, kad ieškovė Lietuvoje buvo apžiūrėta 2010 m. vasario mėn. ir jai buvo tik rekomenduota planinė operacija, nes jos sveikatos būklė nebuvo bloga ar sunki, kad grėstų neatidėliotina operacija. Atsakovo pateiktos išvados nėra laikytinos įrodymais, kurie patvirtintų apie planinės operacijos atlikimą. Ieškovė savo reikalavimus grindžia argumentais, išdėstytais ieškinyje ir dublike (b. l. 1-4, 114-115).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei, priklausomai nuo bylos baigties, paskirstyti tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad, atsižvelgiant į ieškovės turimo kredito kortelės tipą bei vadovaujantis kelionių draudimo sąlygų 3.1 punktu, ieškovės atžvilgiu galiojo draudimo apsauga nuo 2 rizikų, t.y. medicininių išlaidų ir nelaimingų atsitikimų užsienyje. Administruodamas žalos bylą, atsakovas gydymo įstaigoje užsakė ieškovės ambulatorinę kortelę, kurioje buvo gydytojo-ginekologo A. Š. 2010 m. vasario 1 d. įrašas, jog ieškovė atvyko pasitikrinti, skundėsi gimdos nusileidimu. Todėl gydytojas-ginekologas ieškovei rekomendavo planinę gimdos fiksacijos operaciją. Atsakovo gydytojas ekspertas dr. G. K. atliko ekspertizę ir surašė išvadą, kuri patvirtina, kad ieškovei nustatytas gimdos nusileidimas yra lėtinis ginekologinis susirgimas, gydytinas operaciniu būdu planine tvarka. Be to, ieškovės susirgimas nekėlė pavojaus ieškovės gyvybei ir sveikatai. Užsienyje ieškovei taikytas operacinis gydymas nebuvo skubi neatidėliotina medicininė pagalba, todėl patirtos medicininės išlaidos neturi būti kompensuojamos. Nurodo, kad už ieškovei Izraelio privačioje klinikoje suteiktas medicinos paslaugas mokėjo ne pati ieškovė, o jos darbdavys UAB „RIVEKTA“. Ginčo atveju ieškovė nėra pateikusi jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji pati tiesiogiai patyrė nuostolius dėl jai atliktos operacijos. Teigia, kad sprendimas atsisakyti mokėti draudimo išmoką ieškovei buvo priimtas tik atlikus išsamų įvykio aplinkybių tyrimą. Gydytojo M. N. raštas neįrodo, kad ieškovės sveikatos būklė buvo pavojinga jos sveikatai ar gyvybei. Atsakovas prašo ieškovės ieškinį atmesti, remdamasis argumentais, išdėstytais atsiliepime į ieškinį ir triplike (b. l. 48-50, 129-132).

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo UAB „RIVEKTA“ su ieškovės ieškiniu sutinka, prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad gydytojas G. K. net nevertino kartu su ieškovės 2010-07-20 prašymu pridėtos gydytojo dr. M. N. pažymos, kurioje nurodoma, kad ieškovė skubiai paguldyta į kliniką dėl stipraus šlapimo sulaikymo dėl pažengusio prolapso, sukeliančio šlapimo pūslės nepraeinamumą. Atsakovo pateikta gydytojo išvada nėra ekspertizės aktas, taip pat išvada neatitinka specialisto išvadai keliamų reikalavimų, kadangi joje nėra nurodyti metodai, kurių pagrindu išvada atlikta (b. l. 45, 142-143).

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytus reikalavimus. Pažymėjo, kad atsakovas iš esmės neginčija ieškovės patirtų išlaidų. Izraelio gydytojai parinko ieškovei patį tinkamiausią gydymo būdą, tam, kad būtų užkirstas kelias tolimesniems sveikatos sutrikimams. Jeigu užsienyje būtų taikytas dalinis gydymas, operacinis chirurginis įsikišimas vis tiek būtų buvęs reikalingas.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad gimdos fiksacijos operaciją buvo galima atlikti neskubiai, t.y. atvykus ir į Lietuvą.

Liudytojas G. K. nurodė, kad yra gydytojas ekspertas. Pažymėjo, jog dirba gydytoju ekspertu pas atsakovą. Liudytojo nuomone, ieškovei buvo atliktas radikalus problemos pašalinimas, o galėjo būti atliktas tik kateterizavimas. Nurodė, kad po tokios operacijos, kuri buvo atlikta ieškovei, būklė pagerėja. Remiantis kelionių draudimu, minėta operacija ieškovei nebuvo būtinoji pagalba. Liudytojas nurodė, jog duomenų apie tai, kad ieškovei būtų draudžiama išvykti iš šalies, nėra. Liudytojo manymu, ieškovė buvo įspėta ir jai viskas buvo išaiškinta apie galimas komplikacijas.

Liudytojas A. G. nurodė, kad gydė ieškovę. Teigė esąs šeimos gydytojas. Ieškovė dažnai kreipdavosi dėl padidėjusio kraujospūdžio. Gydytojas neprisiminė, ar ieškovė skundėsi dėl problemų dubens srityje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu iš esančių įrodymų turinio nustatyta, kad 2007-03-09 atsakovas If P&C Insurance AS, veikiantis per If P&C Insurance AS Lietuvos filialą ir ,,Swedbank”, AB (buvęs pavadinimas – AB ,,Hansabankas”) sudarė kelionių draudimo sutartį Nr. KDD 002711/2007 (toliau – draudimo sutartis), tai patvirtina kelionių draudimo liudijimas serija KDD Nr. 003970 (b. l. 53). Iš kelionių draudimo liudijimo matyti, kad draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su užsienyje suteikta medicinos pagalba bei nelaimingais atsitikimais. Pagal draudimo sutartį buvo apdrausti ,,Swedbank”, AB kredito kortelių turėtojai, tarp jų ir ieškovė N. R.. 2010-04-09 ieškovė atsakovo interneto svetainėje pateikė atsakovui pranešimą apie tai, kad 2010-03-24 Izraelyje jai buvo atlikta neatidėliotina gimdos fiksacijos operacija ir prašė atsakovo atlyginti patirtas operacijos ir gydymo išlaidas (b. l. 5-7). Iš byloje esančio ieškovę operavusio gydytojo M. N. rašto matyti, kad 2010-03-24, nusprendus gydytojų tarybai, ieškovei buvo atlikti dubens organų prolapso atitaisymai. Gydytojas nurodė, kad jam buvo sumokėtas 5 000 eurų mokestis (b. l. 15-16). 2010-05-27 pranešimu atsakovas ieškovę informavo, kad jos įvykis nėra pripažįstamas draudiminiu, todėl patirtos išlaidos jai nebus kompensuotos (b. l. 11).

Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudiminiai įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudiminiais. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (LAT 2009-02-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-32/2009). Remiantis CK 6.987 straipsniu, Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalies 1 punktą draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo. Taigi, vadovaujantis minėtomis įstatymų nuostatomis, atsakovas ėmėsi veiksmų, kad nustatytų, ar buvo draudiminis įvykis: 2010-03-24 įvykis buvo užregistruotas (b. l. 55), atsakovas ieškovės gydymo įstaigoje užsakė ieškovės ambulatorinę kortelę (b. l. 80), pas atsakovą dirbantis gydytojas ekspertas dr. G. K. surašė tris išvadas (b. l. 92-93). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovas dėjo visas pastangas tiriant 2010-03-24 įvykį.

Kelionių draudimo sąlygų 9 punktas numato, kad draudžiamasis įvykis yra draudimo apsaugos galiojimo metu užsienyje įvykstantys netikėti apdraustojo sveikatos būklės pakitimai, reikalaujantys medicininės pagalbos ir (ar) apdraustojo repatriacijos, išskyrus nedraudžiamuosius įvykius. Pagal kelionių draudimo sąlygų 11.1 punktą draudikas neatlygina išlaidų, susijusių su gydymu ir diagnostika ligų, kurios buvo žinomos ar prasidėjusios prieš kelionę į užsienį (nepriklausomai nuo to, ar jos buvo gydomos, ar ne), išskyrus staigius priepuolius ir (ar ligos) paūmėjimo atvejus, kai gresia pavojus gyvybei. Vadovaujantis byloje pateiktos asmens sveikatos istorijos patvirtinta kopija, 2010-02-01 ieškovė kreipėsi į gydytoją A. Š., kuris nustatė, jog ieškovė tuo metu skundėsi gimdos nusileidimu. Gydytojas ieškovei rekomendavo planinę gimdos fiksacijos operaciją (b. l. 12-14). Vadovaujantis tuo, teismas atmeta ieškovės argumentą, kad ji iki operacijos nežinojo, jog operacija jai yra būtina ir kad ji nebuvo supažindinta su galimomis pasekmėmis ir komplikacijomis. Teismas daro išvadą, jog ieškovė žinojo savo sveikatos problemas (t.y., kad jai buvo nusileidusi gimda) ir jai buvo reikalinga gimdos fiksacijos operacija.

Remiantis byloje esančiu 2012-03-08 teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. 2012-03-08 ekspertas padarė išvadą, kad ieškovės 2010-02-01 nustatytas sveikatos sutrikimas skubaus ir neatidėliotino gydymo nereikalavo, operaciją atlikęs gydytojas tiesiog ,,persistengė,,. Taip pat civilinėje byloje pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra atžymėta klinikinė simptomatika, dėl kurios ieškovei būnant Izraelyje buvo būtinas neatidėliotinas operacinis gydymas. Ūminis šlapimo susilaikymas ieškovei galėjo būti pašalintas be skubios ir neatidėliotinos chirurginės operacijos – tereikėjo nukateterizuoti šlapimo pūslę. Gimdą fiksuojančią operaciją buvo galima atlikti ir ne skubia, o planine tvarka, t.y., net ir sugrįžus į Lietuvą. Ieškovės pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra atžymėta jokios klinikinės simptomatikos, dėl kurios Izraelyje buvo būtinas neatidėliotinas operacinis gydymas. Be to, ieškovę operavusio gydytojo M. N. rašte paminėta, kad ieškovė buvo skubiai paguldyta į Izraelyje esančią kliniką dėl stipraus šlapimo susilaikymo dėl pažengusio gimdos prolapo, sukeliančio gimdos nepraeinamumą. Gydytojo rašte nepažymėta, kad pacientės būklė buvo pavojinga jos sveikatai ar gyvybei. Teismo vertinimu, aukščiau išdėstyti argumentai patvirtina, kad ieškovei atlikta gimdos fiksacijos operacija buvo planinė. 2010-03-24 įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju įvykiu, kadangi jis neatitinka kelionių draudimo sąlygų 9 ir 11.1 punkto reikalvimų, t.y., Izraelyje įvykęs sveikatos pablogėjimas ieškovei negalėjo būti netikėtas, ieškovei liga buvo diagnozuota dar būnant Lietuvoje, nenustatyta, kad sveikatos pablogėjimas buvo pavojingas ieškovės gyvybei.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad iš viso patyrė 33 606,99 Lt išlaidų, kurias sudaro 5 000 eurų (17 250 Lt) sumokėta gydytojui M. N. už operaciją, o iešovės darbovietė UAB „RIVEKTA“ už ieškovę į gydymo įstaigos ASUTA RISHOD LTD sąskaitą pervedė 16 356,99 Lt. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tuometinė ieškovės darbovietė UAB „RIVEKTA“ 2010-03-31 gydymo įstaigai ASUTA RISHOD LTD pervedė sumą, lygią 16 356,99 Lt (b. l. 17). Taigi iš prašomos priteisti 33 606,99 Lt sumos ieškovė virš nurodytos dalies nėra sumokėjusi pati.

Esant šioms aplinkybėms, t.y., teismui nustačius, kad 2010-03-24 įvykis yra nedraudiminis ir neįrodžius ieškovei , jog ji patyrė 33 606,99 Lt išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, teismas ieškovės ieškinį atmeta(CPK 178str. ).

Remiantis CPK 92 straipsniu, teismas iš pralaimėjusios šalies, t.y., iš ieškovės valstybės naudai priteisia 34,74 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 259, 270, 307 straipsniais,teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 34,74 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja Regina Eltermanienė