Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1954-806/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-26
Bylos Nr.
1-1954-806/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24916-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė Lekarauskienė
Kaltinamasis
S. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1954-806/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24916-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė

sekretoriaujant Laurai Mikelskytei,dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei,kaltinamajam S. M., jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčuk,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. M., a.k. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. - 4 mėnesiams viešųjų darbų;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį - 20 parų arešto;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. - 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas metams. 2019-06-10 nutartimi pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės;

bausmės atliktos, teistumas pagal paskutinį nuosprendį neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent, jis, 2020-06-24 apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,49 prom. girtumas), žodinio konflikto su savo sugyventine B. P. metu, tyčia, rankų kumščiais sudavė pastarajai tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, tačiau ne mažiau kaip du smūgius į galvą, po ko sugriebęs už pečių pradėjo stipriai purtyti ir tokiais veiksmais sukėlė savo šeimos nariui, t.y. sugyventinei B. P. fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. M. parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, pripažįsta kaltę. Prieš dvi dienas iki įvykio grįžo iš įkalinimo įstaigos. Su sugyventine B., su kuria kartu gyvena jau dešimt metų, šventė Jonines. Truputį išgėrė. B. papasakojo, kad kol jo nebuvo namuose, ji buvo pasikvietusi kitą vyrą, kuris pavogė jos santaupas. Jis pradėjo pykti ant B. Nežino, kas jam užėjo, kad po kokios valandos trenkė B. porą kartų per galvą. Šiaip jų santykiai normalūs, tik kai jis išgeria, jam kažkas nutinka, tuomet jis pasidaro nebenormalus. Norėtų mesti gerti. (Duomenys neskelbtini) gyvena tėvas ir sesuo. Kuris nors iš jų galėtų priimti jį pagyventi, kol galios kardomosios priemonės.

Kaltinamasis S. M., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei gynėjas, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

2020-06-25 Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad gautas Vilniaus AVPK Vyr. Patrulės V. M. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad B. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., sugyventinis S. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., prieš ją smurtavo. O būtent, 2020-06-24, apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) S. M. išgertuvių metu ėmė mušti savo sugyventinę B. P., suduodamas jai smūgius kumščiais per galvą, dėl ko ji (B.) pajuto fizinį skausmą.

2020-06-24 Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyrusio asmens B. P. veide matoma kraujuojanti žaizda, paraudimas, didelis susijaudinimas. Pranešėja B. P. paaiškino, kad jos sugyventinis S. M. prieš keletą dienų grįžo iš įkalinimo įstaigos. Jiems kartu vartojant alkoholį, S. M. pradėjo ją mušti kumščiais per galvą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. B. P. skundėsi skausmu galvos srityje, nurodė kraujuojančią vietą ties kairiąja ausimi, taip pat ji paaiškino, kad jos sugyventinis sugriebęs ją rankomis už pečių ėmė purtyti. S. M. paaiškino, kad šiek tiek mušė savo sugyventinę. Policija dėl smurto buvo kviesta ir anksčiau. Pridėtoje fotolentelėje užfiksuotos smurto žymės ant B. P. veido.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis S. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad psichiatrijos ligoninėje gydytas nėra, galvos traumų, turėjusių įtakos gebėjimui suprasti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti neturėjo. 2020-06-23 buvo išleistas iš laisvės atėmimo vietos - (duomenys neskelbtini) pataisos namų ir grįžo namo pas su sugyventinę B. P., adresu (duomenys neskelbtini). 2020-06-24 švenčiant Jonines, kartu su sugyventine būnant namuose, anksčiau minėtu adresu jo sugyventinė būdama neblaivi jam papasakojo, kad tol, kol jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, ji į namus buvo parsivedusi kitą vyrą, kuris ją apvogė, t.y. pavogė jos santaupas. Kadangi buvo neblaivus, jis dėl to labai supyko ir sureagavo neadekvačiai ir savo rankų kumščiais sudavė jai kelis smūgius į galvą. Kiek tiksliai sudavė, pasakyti negali, bet galimai du smūgius. Po to B. P. iškart iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę jį sulaikė bei pristatė į policijos įstaigą. Taip pasielgė tik dėl to, kad buvo neblaivus. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, esant galimybei prašo taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą bei sutinka kad procesas būtų užbaigtas pagreitinto proceso tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja B. P. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu S. M.. Pastaruosius 4 mėn. S. atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, dėl to, kad buvo ją sumušęs ir jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. 2020-06-23 S. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos ir grįžo namo, minėtu adresu. Grįžimo proga jie su S. šventė, vartojo alkoholį - degtinę. Išgėręs S. tapo agresyvus, pradėjo jai dėl visko priekaištauti, prie visko kabinėtis: tai ji ne taip sėdi, tai ji ne taip stovi, tačiau ji tylėjo, nenorėjo provokuoti konfliktų. 2020-06-24 jie toliau vartojo alkoholinius gėrimus, galimai apie 22.00 val. pokalbio metu S. pradėjo prie jos kabinėtis, kalbėti kalėjimo žargonu, priekaištauti jai dėl kažkokių kitų vyrų, grubiai ją pasiuntė "n...ui", todėl ji neiškentusi jo žeminimų pasiuntė jį atgal. Jis tuo metu metė degtinės butelį į sieną, kurio stiklai sudužo ant jos. Ji tuo metu labai supyko ir kažką jam grubiai pasakė ir jis tuo metu priėjo prie jos ir sudavė jai du smūgius į galvą. Fizinį skausmą dėl suduotų smūgių tikrai pajautė, todėl išėjo į balkoną ir iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai atvykę sulaikė S, ir išvežė į policijos įstaigą. Nori pabrėžti, kad nepaisant S. M. elgesio, ji jam pretenzijų neturi ir pageidauja toliau su juo gyventi. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta, ieškinio S. M. nereikš. Apie tai, kad byla bus nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka yra informuota, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

2020-06-24, 23.22 val. S. M. nustatytas 1,49 prom. girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai ji pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimas giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad sužinojęs, jog jo bausmės atlikimo metu sugyventinė į namus buvo parvedusi kitą vyrą ir dėl to ant jos supykęs, kumščiais sudavė kelis smūgius pastarajai į galvą. Nukentėjusioji patvirtino, kad įvykio dieną kartu su sugyventiniu vartojo alkoholį, dėl girtumo šis tapo agresyvus, ėmė prie jos kabinėtis, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu sugyventinis priėjęs sudavė jai du smūgius į galvą. Šios aplinkybės užfiksuotos ir pagal iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Be to, policijos pareigūnams nukentėjusioji nurodė, kad po smūgių sugyventinis ją dar stipriai purtė suėmęs už pečių. Tokiu būdu, abiejų konflikto dalyvių parodymai apie nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto smurto pobūdį ir aplinkybes iš esmės sutampa. Po panaudoto smurto nukentėjusiosios veide liko žymės, kurios objektyviai užfiksuotos policijos pareigūnų darytose nuotraukose.

Apibendrinant darytina išvada, jog yra įrodyta, kad S. M. 2020-06-24 apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su savo sugyventine B. P. metu, tyčia, rankų kumščiais sudavė pastarajai tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, tačiau ne mažiau kaip du smūgius į galvą, po ko sugriebęs už pečių pradėjo stipriai purtyti ir tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie dešimt metų, todėl kaltinamojo padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Bausmės skyrimas

S. M. naują tyčinį nusikaltimą padarė tebesant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už kitą tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.),

S. M. atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Teismas, skirdamas bausmę S. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į jo atsakomybę lengvinančią bei dvi sunkinančias aplinkybes, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas tris kartus, iš jų du kartus už smurtą artimoje aplinkoje, nusikalstamą veiką padarė praėjus vos kelioms dienoms nuo bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu už analogiško pobūdžio veiką atlikimo, baustas administracine tvarka, nedirba, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre nėra.

Šios S. M. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir parodo, kad jis, tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, jo priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis yra linkęs daryti smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir tai sudaro pagrindą manyti, kad BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos švelniausios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas kaltinamajam jokio poveikio nedarys, todėl jam skirtina griežtesnė bausmė – areštas, kurios dydis viršija BK 49 straipsnyje numatytą bausmės vidurkį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, S. M. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas S. M. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. birželio 24 d. 23.00 val. iki 2020 m. birželio 26 d. 14:00 val. išbūtas laikas (dvi dienos).

Kaltinamajam S. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Teismo vertinimu, siekiant užtikrinti, kad iki bausmės vykdymo pradžios nukentėjusiosios atžvilgiu nebus vykdomos naujos smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaltinamajam iki bausmės vykdymo pradžios skirtina papildoma griežtesnė kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šia kardomąja priemone siekiama užkirsti kelią pakartotiniam smurto panaudojimui nukentėjusiosios atžvilgiu ir užkardyti naujų nusikalstamų veiksmų padarymą. Atsižvelgiant į tai, kad S. M. jau trečią kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl smurto savo sugyventinės B. P. atžvilgiu, smurtas sistemingai kartojasi nuo 2014 metų, teismas laiko tikslinga papildomai skirti šią kardomąją priemonę kaltinamajam, kol bus pradėta vykdyti nuosprendžiu paskirta bausmė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam areštą 75 (septyniasdešimt penkias) paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. M. paskirti galutinę bausmę – areštą 50 (penkiasdešimties) parų, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti S. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 24 d. 23.00 val. iki 2020 m. birželio 26 d. 14:00 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

S. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 132¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios paskirti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios B. P.. Įpareigoti kaltinamąjį per šį laikotarpį nebendrauti ir neieškoti ryšių su B. P., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Įspėti kaltinamąjį, kad už kardomosios priemonės nesilaikymą jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė.

Išaiškinti S. M., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (BVK) 51 straipsnio 3 dalimi nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu) atvykti į pataisos įstaigą – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki BVK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė Lekarauskienė