Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-01-14 · Byla Nr. ATP-60-312/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-14
Bylos Nr.
ATP-60-312/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-06490-2013-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 7.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-60/2014Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-06490-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.7; 7.9.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau tekste - VPK) Kelių policijos valdybos įgaliotojo asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarimo, kuriuo E. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste - ATPK) 130² str. nubaustas 4500,00 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. už tai, kad jis 2013 m. gegužės 18 d., 23.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,55 promilės), kuomet teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta, 2012 m. gegužės 2 d. nutarimu būdamas baustas administracine tvarka už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatytą teisės pažeidimą, vairavo automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs E. S. teisės pažeidimą, 2013 m. lapkričio 12 d. nutarimu paskyrė jam 4500,00 Lt piniginę baudą be automobilio „Renault Avantime“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Teismas nutarė transporto priemonės nekonfiskuoti, nes E. S. automobilį iš savininko V. B. paėmė savavališkai, be savininko valios ir žinios.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos įgaliotasis asmuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir konfiskuoti V. B. priklausančią transporto priemonę „Renault Avantime“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. įtvirtintas teisės pažeidimas nustato administracinę atsakomybę vairuotojui, pakartotinai vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotikų, psichotropinių, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Normos sankcija numato teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims - administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, - baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu. Daikto (transporto priemonės) konfiskavimas yra numatytas kaip privaloma administracinė nuobauda. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šios nuobaudos rūšies taikymas galimas tik tada, kai savininkas daiktą pažeidėjui perduoda pats arba kitaip sudaro jam sąlygas tuo daiktu pasinaudoti. Daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2AT-31/2013).

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklaustas automobilio „Renault Avantime“ savininkas V. B. paaiškino, kad 2013 m. gegužės 18 d. atvažiavęs su E. S. į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ sulaukė pažįstamo A. skambučio. Prieš išeidamas į lauką susitikti su Artūru, savo asmeninius daiktus, tarp kurių buvo ir raktai nuo automobilio, paliko kavinėje ant stalo, prie kurio sėdėjo E. S.. Apelianto įsitikinimu, akivaizdu, kad palikdamas asmeninius daiktus ant stalo V. B. sudarė sąlygas E. S. pasinaudoti jo asmeniniais daiktais. Vėliau, sužinojęs apie neteisėtą turto užvaldymą, V. B. nesiėmė priemonių apie tai pranešti policijai, nors patrulių ekipažus matė ir suprato, kad jam priklausantis automobilis E. S. buvo užvaldytas neteisėtai. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonė „Renault Avantime“ paimta prieš V. B. valią, priešingai, jis, matydamas E. S. priešingus teisei veiksmus, nesiėmė priemonių apie tai informuoti teisėsaugos institucijas, todėl darytina išvada, kad V. B. buvo atsakingas už savo nuosavybės (transporto priemonės) panaudojimą 2013 m. gegužės 18 d. pažeidimo padarymo metu.

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog už Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymą daikto konfiskavimas galėtų būti neskiriamas nustačius, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., tačiau šių nuostatų taikymas galimas, kai nustatoma, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. V. B. sudarė sąlygas E. S. pasinaudoti savo nuosavybe - transporto priemone „Renault Avantime“, taigi, teismas neturėjo pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir nekonfiskuoti automobilio.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą nubaustasis E. S. prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą jis nurodo, kad apeliantas visiškai nepagrįstai, remdamasis savo prielaidomis ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstomis aplinkybėmis daro išvadą, kad V. B. yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą. Be to, pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, kurias nurodo apeliantas, t. y. ar V. B. informavo policijos pareigūnus apie tai, kad jo transporto priemonė užvalyta teisėtai ar ne, ar palikdamas savo asmeninius daiktus ant stalo, išreiškė savo valią perduoti automobilį E. S.. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė išskirtinę situaciją ir nutarimu teisėtai ir teisingai paskyrė E. S. 4500,00 Lt piniginę baudą be automobilio „Renault Avantime“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Teismas teisingai, vadovaudamasis teisės aktais, bei formuojama teismų praktika nutarė transporto priemonės nekonfiskuoti, nes nubaustasis automobilį iš savininko V. B. paėmė savavališkai, be savininko valios ir žinios. Taigi, padarė teisingą išvadą, kad automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. 2005 m. lapkričio 3 d nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą“ ir, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti fakto teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl nuobaudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos nuobaudos, dydžio ir skirti švelnesnės nuobaudos nei įstatyme įtvirtinta sankcijos žemutinė riba, o jeigu toks teisinis reguliavimas būtų nustatytas, „būtų suvaržytas teismo galios - apriboti Konstitucijos 109 str. 1 d. įtvirtinti teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat sudarytos prielaidos pažeisti subjektų konstitucines teises, inter alia asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą“. Remiantis aptarta Konstitucinio Teismo doktrina, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais bei Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė nekonfiskuoti V. B. priklausančios transporto priemonės.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos įgaliotojo asmens apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, jog E. S. veikoje yra visi būtini Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, jo padaryta veika kvalifikuota tinkamai. Tačiau konstatuotina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos ATPK 26 str. 1 d. ir 130² str. nuostatas ir netinkamai individualizavo E. S. paskirtą nuobaudą, t. y. nepagrįstai netaikė automobilio „Renault Avantime“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. sankcijoje papildoma nuobauda yra aprašyta kaip privaloma. Be to, Lietuvos Respublikos ATPK 26 str. 1 d. nustatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuoti gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti padarant administracinį teisės pažeidimą, šio kodekso straipsniuose, tarp kurių nurodytas ir Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Taigi, nubaudus asmenį pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Tačiau Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad šios nuobaudos rūšies taikymas galimas tik tada, kai savininkas daiktą pažeidėjui perduoda pats arba kitaip sudaro jam sąlygas tuo daiktu pasinaudoti. Pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/2010).

Nagrinėjamu atveju, pagal bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, vadovaudamasis išimtinai tik nubaustojo ir konfiskuotino automobilio savininko parodymais ir nelygindamas jų su kita administracinio pažeidimo bylos medžiaga, nevertino kritiškai ir konstatavo, kad automobilis „Renault Avantime“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo paimtas prieš savininko (V. B.) valią ir juo E. S. disponavo neteisėtai, todėl negalima išvada, kad V. B. atsakingas už savo nuosavybės panaudojimą.

Apklausiamas pirmosios instancijos teisme E. S. teismo posėdyje nepripažino padaręs nurodytą teisės pažeidimą, paaiškino, kad tą vakarą jis atvažiavo į Vilnių su draugu V. B.. Jie nuėjo į kavinę, joje pasėdėjo truputį. V. B. paskambino draugas. Jis paliko visus savo daiktus ant stalo. Jis žadėjo ne taip greitai grįžti. Automobilis stovėjo prie kelkraščio, jį ten pastatė V. B.. Jam pasirodė, kad šalia jų automobilio vaikšto per daug žmonių, automobilis stovėjo tamsesnėje, nesaugioje vietoje, todėl jis sėdo į automobilį ir nuvarė jį toliau. Jis neturėjo tikslo kažkur važiuoti, norėjo tik perstatyti automobilį į saugesnę vietą, kuri būtų apšviesta. Automobilį paėmė savo iniciatyva, dėl vairavimo nieko V. B. nesakė. V. B. jam nedavė automobilio, jie neplanavo, kad jis V. B. automobiliu kažkur važiuos.

Apklausiamas pirmosios instancijos teisme V. B. teismo posėdyje paaiškino, kad E. S. yra jo geras draugas, jis su E. S. dviese atvažiavo į Vilnių, jie buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, jam paskambino draugas Arturas, kuris gyvena Londone, jie susitiko, įsikalbėjo apie asmeninius reikalus, vaikščiojo gal pusantros valandos. Savo asmeninius daiktus jis paliko kavinėje ant stalo, nesinešiojo rankinės. Tada rado praleistus skambučius, perskambinęs sužinojo, kad E. S. sustabdė policija, pasirodo, kad jis nuvažiavo už tos vietos, kur jį paliko, 500 metrų. E. S. pats pasiėmė jo automobilį. Grįžęs pamatė gatvėje daug policijos ekipažų. E. S. sėdėjo policijos automobilyje. Jis pats sėdėjo autobusų sustojime ir laukė, kuo baigsis ta istorija. Gavo pranešimą, kad jo automobilis automobilių saugojimo aikštelėje. Šį automobilį turi apie penkerius metus.

Visų pirma, pažymėtina tai, kad E. S. buvo sustabdytas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Artimiausias restoranas „(duomenys neskelbtini)“, kuriame V. B. teigimu, jis paliko E. S. ir asmeninius daiktus, yra įsikūręs (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nurodyta gatvė nuo vietos, kurioje buvo sustabdytas automobilis yra nutolusi gerokai toliau, negu V. B. nurodyti 500 metrų, kvartalas yra apstatytas namais, ir iš jos fiziškai neįmanoma matyti, kas vyksta ties Goštauto g. 11 namu, juo labiau 23.30 val., t. y. nakties metu. Pats E. S. duodamas parodymus pirmosios instancijos tesime nenurodė, kokioje kavinėje tariamai buvo su V. B.. Antra, savo pirminiuose paaiškinimuose E. S. nenurodė jokio draugo, t. y. V. B., su kuriuo neva buvo kavinėje, taip pat nenurodė, kad automobilį vairavo, siekdamas jį perstatyti. Policijos pareigūno E. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013 m. gegužės 18 d., 23.30 val., specialiųjų priemonių metu tikrino vairuotojų neblaivumą. (duomenys neskelbtini) gatvėje sustabdė automobilį „Renault Avantime“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo E. S., kuriam buvo sutrikusi reakcija ir iš burnos sklido alkoholio kvapas. E. S. nustatė 0,55 promilės girtumą, taip pat faktą, kad jis metų bėgyje buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. E. S. sakė, kad gėrė vyną ir po to važiavo savo reikalais (b. l. 5). Taigi, versija apie neva atsiradusį poreikį perstatyti automobilį buvo iškelta tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Trečia, V. B. negalėjo paaiškinti, kodėl tokiam ilgam laiko tarpui paliko E. S. kavinėje vieną kartu su savo (V. B.) asmeniniais daiktais, kuriais pastarasis galėjo pasinaudoti, nors prieš tai pats pasikvietė jį važiuoti kartu į Vilnių. Taigi, tiek V. B., tiek E. S. parodymai nebuvo nuoseklūs. Juo labiau, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme, liudytojas policijos pareigūnas E. P. parodė, jog E. S. važiavo vienas, po to paskambino, ir atvažiavo draugai. Ketvirta, pritartina apeliacinio skundo argumentams, kad V. B., palikdamas asmeninius daiktus kavinėje ant stalo, elgėsi neapdairiai, neatsargiai, nerūpestingai, pats sudarydamas sąlygas E. S. pasinaudoti jo asmeniniais daiktais. Vėliau, sužinojęs apie neteisėtą turto užvaldymą, V. B. nesiėmė priemonių apie tai pranešti policijai, nors, kaip teigė savo parodymuose, patrulių ekipažus matė ir suprato, kad jam priklausantis automobilis E. S. buvo užvaldytas neteisėtai. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo nekonfiskuoti automobilio motyvuojant tuo, kad E. S. juo naudojosi neteisėtai. Pažymėtina, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1742/2008).

Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos ATPK 26 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl Lietuvos Respublikos ATPK 26 str. 1 d. nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, už Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymą minėta nuobaudos rūšis galėtų būti neskiriama tik nustačius, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. Akcentuotina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Įvertinus bylos medžiagą, spręstina, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Pabrėžtina, kad nors ir yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. E. S. nustatytas girtumo laipsnis (0,55 promilės), be to, iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (b. l. 12-14) matyti, jog jis praeityje ne kartą yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, už ką jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, o tai neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę, rodo, jog asmuo atitinkamų išvadų nepadarė ir toliau nesilaiko įstatymų ir visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgaliotojo asmens apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarimą pakeisti ir E. S. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., skirti administracinę nuobaudą – automobilio „Renault Avantime“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio V. B., konfiskavimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė