- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-28
- Bylos Nr.
- e2-1985-558/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35226-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- V. R.
- Advokatai
- Ričardas Varnas
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.8.1
2017 m. kovo 28 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. R. dėl išlaikymo formos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti iš atsakovo V. R. teismo sprendimu priteistą išlaikymą sūnui P. R. periodinėmis išmokomis dydį ir formą į išlaikymą konkrečia 35 250 eurų dydžio pinigų suma, taip pat 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Pavesti sūnaus P. R. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jo motinai R. S.; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-12-13 sprendimu, kuris Vilniaus apygardos teismo 2013-05-16 nutartimi paliktas nepakeistas, nustatė ieškovės ir atsakovo nepilnamečio sūnaus P. R., gim. 2010-07-13, gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteisė sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 425 Lt nuo ieškinio pateikimo dienos (2012-02-10) iki vaiko pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą – 3 600 Lt. Atsakovas savo pareigą mokėti vaikui išlaikymą vykdė netinkamai (per vieną kartą 2014 metų pavasarį sumokėjo 3 400 Lt sumą). 2016 m. rugsėjo 22 d. atsakovas buvo įsiskolinęs 5 958,94 eurų išlaikymo sumą. Ieškovė dėl vaiko išlaikymo buvo priversta kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą. Ieškovės žiniomis 2015 m. gruodžio 4 d. mirė atsakovo motina I. R.. Po motinos mirties atsakovas paveldėjo butą, (duomenys neskelbtini). Butas yra areštuotas ir jam įregistruota hipoteka, todėl išlaikymo formos pakeitimas iš periodinių išmokų priteisiant konkretų turtą (butą) būtų betikslis arba apsunkintų išlaikytinio turtinę padėtį, o tai neatitiktų išlaikymo nepilnamečiam vaikui paskirties. Be to, vaiko išlaikymui šiuo metu reikalingos piniginės lėšos, o ne buto dalis, iš kurios gauti nuolatinių pajamų galimybių iš esmės nebūtų. Todėl išlaikymas iš atsakovo periodinėmis išmokomis keistinas į išlaikymą konkrečia pinigų suma. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu nustatytas 425 Lt (123,09 eurų) dydžio periodinių išmokų išlaikymui dydis šiai dienai sudaro tik 32 procentus Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos ir neatitinka teismų praktikos nustatyto vaiko išlaikymo minimumo bei yra nepakankamas padengti bent pusės vaiko išlaikymo išlaidų. Dėl šių aukščiau nurodytų priežasčių būtina pakeisti ir iš atsakovo priteisto išlaikymo sūnui P. R. dydį. Ieškovės vidutinė alga yra 666,33 eurų atskaičius mokesčius, ieškovė kitų pajamų neturi, taip pat neturi nekilnojamojo turto, su sūnumi gyvena nuomojamame bute. Ieškovė stengiasi patenkinti visus sūnaus poreikius, suteikti jam gerą priežiūrą ir visapusišką, atsižvelgiant į amžių, lavinimą ir sąlygas vystytis kaip asmenybei. P. R. iki pilnametystės (2028 m. liepos 13 d.) liko 141 mėnuo. Todėl iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistina 35 250 eurų dydžio vienkartinė suma (141 mėn. x 250 eurų = 35 250 eurų).
Atsiliepimas
Atsakovas V. R. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame yra nurodyta, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad atsakovas savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką nevykdo. Savo pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų atsakovas suvokė ir vykdė taip kaip tai leido jo finansinės galimybės. Po teismo sprendimo priėmimo atsakovas padengė tuo metu susidariusį išlaikymo įsiskolinimą – 3 400 Lt. Vėliau atsakovas neteko darbo, slaugė segančią motiną, todėl neturėjo galimybės mokėti lėšų vaiko išlaikymui. Atsakovas pabrėžė, kad jo elgesys nėra piktybiškas, nuo pat vaikystės sūnumi rūpinosi, vesdavo į vaikų darželį ir pasiimdavo iš darželio. Ieškovės darbo laikas yra susijęs su naktinėmis pamainomis. Kada ieškovė negali tinkamai pasirūpinti vaiku, kai ji yra užsiėmusi darbe, nepilnamečiu sūnumi rūpinasi atsakovas. Atsakovo manymu, didesnes pajamas gaunantis asmuo turi daugiau prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Atsakovas neneigia, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas ir deda visas pastangas, kad ją padengtų. 2015 m. gruodžio 4 d. mirė atsakovo motina, po jos mirties atsakovas paveldėjo butą. Atsakovas ieško butui pirkėjo, o jį pardavęs galės atsiskaityti su visais kreditoriais, tame tarpe ir padengti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Jis atliko preliminarų buto įvertinimą. Jo kaina gali būti apie 145 000 Eur. Atsakovas teigia, kad jis pasirašė preliminarią pirkimo pardavimo sutartį. Jis deda visas pastangas, kad galėtų susirasti darbą, gautų nuolatines pajamas. Pradėjęs dirbti ir gavęs pajamų, atsakovas planuoja nedelsiant atsiskaityti su ieškove. Atsakovo manymu, pareiga išlaikyti vaiką yra vienoda iš abiejų tėvų, todėl ji negali būti perkelta vienam atsakovui, reikalaujant sumokėti konkrečią pinigų sumą iki pat vaiko pilnametystės. Ieškovė niekaip neapgrindė savo reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Atsakovas sutinka mokėti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo sumą – 123,20 Eur (elektroninės bylos priedo, b. l. 18-20).
Išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė kartu su nepilnamečiu sūnumi P. R., gim. 2010 m. liepos 13 d. gyvena, vieno kambario nuomojamame bute, būsto būklė gera. Nepilnamečiam vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti. Nepilnametis vaikas lanko savaitinį darželį „(duomenys neskelbtini)“, papildomas anglų kalbos pamokas, sporto treniruotes. Pasak motinos, berniukas yra sveikas. Ieškovės teigimu, tėvas su sūnumi būna tada, kai ji dirba. Apsilankymo metu vaikas buvo tvarkingai aprengtas, atrodė prižiūrėtas, tačiau nebendravo. Slapstėsi už motinos nugaros. Ieškovė teigė, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda nuo jo gimimo, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Skyrius palaiko ieškovės prašymą dėl išlaikymo formos pakeitimo (elektroninės bylos priedo, b. l. 38).
Teismo posėdžio metu ieškovė R. S. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad atsakovas neteikė priteisto vaikui išlaikymo. Antstolio paskaičiavimu susidariusios skolos dydis yra apie 6 000 Eur. Atsakovas neturėjo darbo, tačiau dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nesikreipė į teismą. Nuo to laiko jokių pasikeitimų neįvyko. Atsakovas ir šiuo metu niekur nedirba, tačiau po motinos mirties jis paveldėjo butą. Sprendimo priėmimo metu vaikui buvo dveji metai. Šiuo metu jam jau yra beveik septyneri metai. Vaikas papildomai lanko anglų kalbos pamokas, už kurias ieškovė moka 65 Eur (už 8 akademines valandas), taip pat ieškovė už metodinę medžiagą metams yra sumokėjusi 60 Eur. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna 700 Eur darbo užmokestį. Už vaiko darželį moka nuo 28 iki 48 Eur. Buto nuoma – 300 Eur plius komunaliniai mokesčiai. Darbe gauna arbatpinigius. Atsakovas buvo siųstas darbo biržos į profesinius mokymus. Tuo metu jis gaudavo stipendiją ir išlaikymą mokėjo, tačiau kai baigėsi jo mokymai atsakovas nustojo teikti vaikui išlaikymą. Atsakovas turi priklausomybę azartiniams lošimams. Jis niekuomet niekur nedirbo ir net nesistengia susirasti darbo.
Teismo posėdžio metu ieškovės R. S. atstovas advokatas Ričardas Varno nurodė, kad išlaikymo dydis ir forma gali būti keičiami, kai pasikeičia tėvų turtinė padėtis. Tėvas nedirbo ir negavo jokių pajamų, neturėjo turto. Tuo metu, kai buvo priimtas teismo sprendimas, už butą mokėjo atsakovo motina. Šiandien ieškovė dirba toje pačioje darbovietėje, atsakovas niekur nedirba. Šiuo metu atsakovo motina yra mirusi, o jis yra paveldėjęs jos turtą. Atsakovas turi apie 60 000 Eur skolos fiziniam asmeniui. Atsakovas žino, kad jam gresia priverstinis buto pardavimas. Kadangi pas atsakovą atsirado turto, būtina išlaikymą priteisti konkrečia pinigų suma. Atsakovo požiūris, kad esant galimybei jis išlaikymą teiks, o nesant – ne, nepateisinamas nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Šiuo metu vaikas jau yra paaugęs, pasikeitė minimalios algos dydis. Šiuo metu tėvo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, nes jis paveldėjo turto, todėl jis privalo didesne dalimi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Be to, konkrečia pinigų suma priteistinas išlaikymas nėra indeksuojamas, todėl reikia įvertinti ir infliacijos riziką.
Teismo posėdžio metu atsakovas V. R. sutiko, kad jis turi teikti vaikui išlaikymą. Papildomai nurodė, kad dvejus metus prižiūrėjo sergančią motiną. Jos pensijos užteko pragyvenimui. Vaiko motina dirba naktinėje pamainoje. Tris naktis per savaitę vaikas būna pas tėvą. Vairuotojų kursų dar nėra pabaigęs. Buto, kurį atsakovas paveldėjo, preliminari kaina sudaro apie 112 000 Eur. Atsakovas sutinka išlaikyti vaiką, tačiau tik tada kai susiras darbo. Kai turi finansinių galimybių, tai perka vaikui drabužius, kai negali – neperka. Jei dar kartą galėtų įkeisti butą ir papildomai gauti paskolą, tai atsiskaitytų su kreditoriais ir vaiko motina.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilna apimtimi.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis P. R., gim. 2010 m. liepos 13 d., yra ieškovės R. S. ir atsakovo V. R. sūnus. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o iš tėvo V. R. priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 123,09 Eur (425 Lt) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, ir 1 042,63 Eur (3 600 Lt) išlaikymo įsiskolinimas. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi, išnagrinėjęs ieškovės R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimo, paliko sprendimą nepakeistą.
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti išlaikymo dydį ir formą, priteisiant iš atsakovo išlaikymą konkrečia pinigų suma. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko.
Ginčas byloje kilo dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui formos pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis).
Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad išlaikymo būdai parenkami ar keičiami pirmiausia atsižvelgiant į vaiko reikmių požiūriu svarbius, rūpimus ir vaikui naudingus dalykus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-96/2003). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra); prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį teismas remdamasis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali pakeisti priteisto išlaikymo formą, t. y. parinkti išlaikymui naują būdą iš išvardytų CK 3.196 straipsnio 1 dalyje, tai yra priteisiant vaikui kas mėnesį mokamas periodines išmokas, konkrečią pinigų sumą ar tam tikrą turtą. Sprendžiant išlaikymo formos pakeitimo klausimą kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalis pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis arba atsiradę papildomi vaiko poreikiai. Sistemiškai aiškinant straipsnio nuostatas, šios aplinkybės taikytinos ir 3 dalyje nurodytu atveju, kai sprendžiama dėl išlaikymo formos pakeitimo. Jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, nes kyla grėsmė vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-96/2003). Vertindamas tėvų turtinę padėtį priteisiant (pakeičiant) išlaikymą nepilnamečiam vaikui bei išlaikymo įsiskolinimą, teismas turi vertinti bylos nagrinėjimo metu esančią tėvų turtinę padėtį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo V. R. vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris atsakovui atiteko 2016 m. kovo 16 d. paveldėjimo teisės pagrindu po motinos mirties (elektroninės bylos priedo, b. l. 2-4). Butas yra areštuotas kreditorių M. M. ir ieškovės R. S. naudai (elektroninės bylos priedo, b. l. 7-13). Atsakovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas niekur nedirba (elektroninės bylos priedo, b. l. 6, 14, 31-32). Atsakovas yra registruotas darbo biržoje ir mokosi VŠĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre pagal profesinio mokymo programą nuo 2016 m. spalio 12 d. (elektroninės bylos priedo, b. l. 21-23). Į bylą yra pateikta 2016 m. rugsėjo 1 d. tarpininkavimo paslaugų sutartis, kurioje yra nurodyta, kad butas Pamėnkalnio g. 23-11, Vilniuje, esantis 70,93 kv. m., gal būti parduodamas už 199 000 Eur (elektroninės bylos priedo, b. l. 26-28).
Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos, darbo užmokestis 2016 metais vidutiniškai sudarė nuo 383,77 Eur iki 814,97 Eur (elektroninės bylos priedo, b. l. 29-30). Ieškovės vardu yra įregistruota 3/16 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., ir 3/16 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuos ieškovė įgijo 2016 m. lapkričio 3 d. paveldėjimo teisės pagrindu. Ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku gyvena vieno kambario nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Buto nuomos kaina pagal nuomos sutartį sudaro 173,77 Eur, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji už būsto nuomą moka 300 Eur, neįskaitant komunalinių mokesčių. Nors iš atsakovo nepilnamečiam vaikui yra priteistas išlaikymas, atsakovas jo nemoka. Į bylą yra pateikti Vaikų išlaikymo fondo sprendimai dėl išmokų, skirtų P. R., gim. 2010 m. liepos 13 d. išmokėjimo bei antstolio Roberto Vasiliausko 2016 m. balandžio 1 d. turto arešto aktas, iš kurio matoma, kad akto sudarymo dienai išlaikymo įsiskolinimo suma sudarė 5 343 Eur.
Remianti byloje esančiais rašytiniai įrodymais nustatyta, kad atsakovas nesiima priemonių, jog gautų pakankamai pajamų ir galėtų mokėti sūnui išlaikymą, pagerintų savo turtinę padėtį ne vien paveldėto turto sąskaita. Susidariusi pakankamai didelė išlaikymo įsiskolinimo suma, atsakovas niekur nedirbo nei sprendimo priėmimo metu, kuriuo buvo priteistas vaikui išlaikymas, nei šiuo metu. Nors atsakovas ir mokosi pagal profesinio mokymo programą, tai nėra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovas deda visas pastangas darbo paieškoms. Atsakovo argumentai, kad susiradęs darbą jis iš karto padengs išlaikymo įsiskolinimą ir teiks išlaikymą nepilnamečiam vaikui, o nesusiradęs darbo, ar negavęs pajamų, jis išlaikymo nepilnamečiam sūnui neteiks, yra nesuderinami su sąžiningo ir rūpestingo asmens elgesio standartais ir negali būti pateisinami. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl šiuo metu LAT praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus (į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad darbingumas jam yra apribotas), todėl galėtų dėti didesnes pastangas darbo paieškai, pajamų gavimui. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Be to, atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti nepilnamečio sūnaus teisę į išlaikymą. Išlaikymas yra skintas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolatos, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Nepilnametis sūnus visą laiką gyveno su mama, todėl jai tenka pareiga teikti kasdienį išlaikymą vaikams, suteikti gyvenamąjį būstą, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienį vaikų priežiūra, rūpinamasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu.
Vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Jis turėtų užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą, todėl kad išlaikymo instituto tikslas yra nuolatos teikti lėšas vaiko pragyvenimui. Jeigu konkrečiomis sąlygomis periodiniai mokėjimai nėra įmanomi dėl skolininko pajamų neturėjimo ar jų nepakankamumo, tai gali būti keliamas klausimas dėl išlaikymo formos pakeitimo. Išlaikymo negavimas ar pareigos išlaikyti nevykdymas neatitinka vaiko interesų ir negali būti toleruojamas. Šiuo atveju nustatyta, kad išlaikymas buvo priteistas periodiniais mokėjimais, tačiau tam tikrą laiką jie nebuvo vykdomi ir dėl to susidarė žymi įsiskolinimo suma. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, sudaranti pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, kadangi kyla grėsmė vaiko interesams. Juolab, kad tėvas pats akivaizdžiai pabrėžia, kad jei neras darbo ar negaus pastovių pajamų, vaikui išlaikymo neteiks. Kadangi butas yra areštuotas už atsakovo skolas, nepilnamečio vaiko interesai nebūtų tinkamai užtikrinti jo naudai priteisiant atsakovui priklausantį butą, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui konkrečia pinigų suma yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovė prašė nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti konkrečią pinigų sumą, skaičiuojant po 250 Eur iki vaiko pilnametystės ( liko 141 mėnuo (2028 m. liepos 13 d.)). Priteistina konkreti pinigų suma iš atsakovo sudaro 35 250 Eur.
Išanalizavus byloje pateiktus ir teismo surinktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė turi nuolatines pajamas, darbą, tačiau atsakovas turi jo vardu registruotą butą. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nebūtų pajėgus sumokėti nepilnamečiam vaikui ieškovės prašomą sumą, juolab, kad išlaikymas, priteistinas konkrečia pinigų suma, kuri nėra indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat įvertinus ir tą aplinkybę, kad ateityje vaiko poreikiai tik didės, laikytina, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas. Tuo metu, kai teismas priėmė sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, nepilnametis vaikas buvo dvejų metų amžiaus. Šiuo metu nepilnamečiam vaikui yra šešeri metai. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių. Vis gi, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Į bylą pateikti duomenys, kad nepilnametis šalių vaikas papildomai mokosi anglų kalbos pamokas, už kurias reikia mokėti po 65 Eur už 8 akademines valandas, plius už metodinę medžiagą metams reikia sumokėti dar papildomai 60 Eur.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016 m. liepos 1 d. yra 380 Eur. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, iš atsakovo nepilnamečio vaiko P. R., gim. 2010 m. liepos 13 d., naudai priteistinas išlaikymas konkrečia pinigų suma – 35 250 Eur, nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t.y. 2016-09-28, iki vaiko pilnametystės (2028 m. liepos 13 d.) (CK 3.196 straipsnio 2 punktas). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina motina R. S. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.
Sprendimas nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato skolininko pareigą mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytos procesinės palūkanos atlieka kompensavimo funkciją, skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi. Todėl prievolės atsiradimo pagrindas šiuo atveju neturi teisinės reikšmės ir ši norma taikytina esant ir nesutartiniams santykiams (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1689-577/2012).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra skolininkas nepilnamečio vaiko atžvilgiu CK 6.50 straipsnio 3 dalies prasme, iš atsakovo, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (35 250 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2016 m. rugsėjo 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendžia, kad tokių palūkanų priteisimas paskatins atsakovą skubiau įvykdyti piniginę prievolę vaikui.
Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo formos pakeitimo, iš atsakovo priteisiamas 745 Eur (35 250 Eur x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 363 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi ieškovės ieškinys yra patenkintas visiškai, jai iš atsakovo priteistina 363 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis)
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur kiekvienam, todėl nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu iš V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui P. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) formą ir priteisti iš V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui P. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą konkrečia pinigų suma 35 250 Eur (trisdešimt penkis trūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų), nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t.y. 2016-09-28, iki vaiko pilnametystės (2028 m. liepos 13 d.), pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio motinai R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą nukreipti vykdyti skubiai.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 745 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.