Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-189-530/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-02-05
Bylos Nr.: 1A-189-530/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-38167-2018-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Danutė Giačaitė, Svetlana Jurgaitienė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis: K. B., S. B.

Kategorijos

1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-189-530/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38167-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.14.;1.1.8.9.2; 1.2.23.2.1; 2.4.6.4.4.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7; (S)

Kauno apygardos teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Svetlanos Jurgaitienės ir Arūno Paštuolio,

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei,dalyvaujant prokurorui R. G.,nuteistajam K. B. ir jo gynėjai advokatei D. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Už nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendį, K. B. paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią K. B. nustatyta skaičiuoti nuo sulaikymo pradžios.

Į K. B. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikiname sulaikyme, nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2018 m. spalio 11 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. B. paskirta kardomoji priemonė – registracija policijos įstaigoje pakeista į suėmimą ir vykdoma nedelsiant.

Šiuo nuosprendžiu taip pat yra pripažintas kaltu ir nuteistas S. B., tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. K. B. nuteistas už tai, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, dėl kaltinimo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, nepraėjus vieneriems metams po šio sprendimo, t. y. 2018 m. spalio 5 d., iki 17 val. (duomenys neskelbtini), neteisėtai iš savo tėvo S. B. įgijo narkotines medžiagas – 0,0005 g heroino, 0,002 g metadono, 0,0002 g karfentanilio, kurias bendrininko S. B. nurodymu tą pačią dieną, apie 17 val. nugabeno į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini),, priešais (duomenys neskelbtini) namą, ir vykdydamas bendrininko S. B. nurodymą, už 50 eurų pardavė šias narkotines medžiagas M. A., vykdančiam teismo sankcionuotą teisėsaugos institucijos užduotį. Tokiu būdu jis, veikdamas bendrininkų grupėje su S. B., neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti, tai yra jas neteisėtai įgijo, laikė, gabeno bei veikdamas su bendravykdytoju S. B., jas neteisėtai pardavė M. A..

2. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, jog byloje surinktų įrodymų pakanka K. B. kaltei pagrįsti, todėl jis pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei jam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. B. prašo Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą galutinę 3 (trijų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę pakeisti, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, kadangi nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta.

Šalies argumentai

3.1. Skunde nuteistasis pažymi, jog pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad „nors kaltinamasis praeityje neteistas, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė nepraėjus metams po to, kai teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą. Akivaizdu, kad šios nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis ir įvykdytas nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, neigiama vertybių orientacija pas K. B. yra susiformavusi jau anksčiau, nei padaryta ši nusikalstama veika“. Pasak nuteistojo, apylinkės teismas visų šių aplinkybių tinkamai neišanalizavo ir neįvertino, kas iš esmės pasunkino nuteistojo padėtį bei nulėmė teismo motyvus paskiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Apelianto nuomone, tokia teismo nuostata yra formali, o savo turiniu toks nuteistojo padėties pasunkinimas turi būti iš naujo teismo įvertintas. Nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismas nevertino, kad nagrinėjamu atveju narkotinių medžiagų laikymas ir gabenimas truko neilgai, veikta ne versliškai, veika padaryta ne dėl savanaudiškų, bet dėl asmeninio pobūdžio paskatų, t. y. nusikaltimą nuteistasis padarė prašomas tėvo, siekdamas išlaikyti gerus santykius su juo. Padarytas nusikaltimas nebuvo jo gyvenimo būdo ar antivisuomeninių nuostatų pasekmė. Jis pats neieškojo bei neįgijo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Tik nuteistojo S. B. pavedimu narkotines medžiagas perdavė M. A.. Nusikaltimą darė ne savo iniciatyva, bet sukurstytas ir pastūmėtas tėvo. Pats narkotinių medžiagų pašaliniams asmenims neplatino, jokios naudos negavo. Jokių duomenų, kad jis būtų anksčiau pardavinėjęs ar kitaip platinęs narkotines medžiagas byloje nėra. Nuteistasis buvo įsitikinęs, kad šios jo nurodytos aplinkybės teismo bus įvertintos tinkamai, tačiau į tai visiškai nebuvo atsižvelgta, dėl ko jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kuri pakenks jo socialinei aplinkai. Nuteistasis suprato, kad pasielgė netinkamai, buvo lengvabūdiškas ir pildė tėvo – nuteistojo S. B. pageidavimus. Nuteistasis pažymi, kad nenorėjo prarasti tėvo, buvo prie jo labai prisirišęs, dėl to, S. B. esant neblaiviam, pakluso jo prašymams ir juos pildė. Pažymi, jog tėvai daug metų buvo išsiskyrę, K. B. gyveno tik su motina ir mažamečiu broliu, tėvo jam visados trūko. Nusikalstamą veiką padarė atsitiktinai, prikalbintas ir įtakotas nuteistojo S. B.. Nuteistojo padarytas nusikaltimas jokių realių sunkių pasekmių nesukėlė. Narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos tretiesiems asmenims bei jos nepateko į realią apyvartą. Aukštesnysis teismas turėtų taip pat atsižvelgti ir į tai, kad ankstesnę nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, jis padarė taipogi pastūmėtas tėvo S. B.. Pažymi, kad nuteistasis nebuvo nusikaltimo iniciatorius, jis buvo nepilnametis, dėl ko klausė tėvo, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, tačiau teismas neįvertino jo nuoširdaus pripažinimo.

3.2. Skunde nurodoma, kad pagal formuojamą teismų praktiką gyvenimiškai įprastos kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės nesuponuoja išvados, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes būtent straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos ribos leidžia individualizuojant bausmę įvertinti tokio pobūdžio aplinkybes. Tačiau toks formalus apylinkės teismo požiūris į reikšmingas aplinkybes parodo teismo šališkumą. Nuteistasis pažymi, kad po šio nusikaltimo padarymo jis pasiryžo keisti gyvenimo būdą. Nusprendė mokytis, įgyti išsilavinimą bei profesiją. Be to, iki nusikaltimo padarymo, turėjo pragyvenimo šaltinį, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaudavo nuolatines pajamas. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Po šio nusikaltimo padarymo daugiau nenusikalto. Materialiai paremdavo savo motiną bei mažametį brolį, kurių materialinė padėtis yra labai sunki. Realus laisvės atėmimas turėtų itin neigiamą įtaką nuteistojo teigiamiems socialiniams ryšiams. Skundo autoriaus nuomone, šios aplinkybės turėtų būti pripažintinos išskirtinės, į kurias apylinkės teismas tinkamai neatkreipė dėmesio, dėl ko netinkamai pritaikė įstatymą, skirdamas nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę.

3.3. K. B. nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas jam yra padaryto sunkaus tyčinio nusikaltimo patirta pasekmė, kuri yra adekvati teisinio pobūdžio priemonė padaryto nusikaltimo pavojingumui, todėl negali būti laikoma asmens teises suvaržančia labiau, negu tai būtina tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti, priešingai, esant šioms aptartoms aplinkybėms, švelnesnių priemonių taikymas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus, yra nepagrįsta. Nuteistasis skunde nurodo, kad po šio nusikaltimo padarymo išgyveno, suprato savo padarytą klaidą, stengėsi visais įmanomais būdais keisti gyvenimo būdą. Pasak nuteistojo, jis iš tikrųjų nežinojo, kad jo tėvas S. B. platina narkotines medžiagas. Tėvas jam apie tai nebuvo užsiminęs, nors įtarimų jam kildavo, tačiau niekados apie tai nesiteiraudavo, nes nebuvo pratęs klausinėti apie tėvo užsiėmimus. Be to, nenorėjo su juo pyktis. Nusikaltimo padarymo dieną, būnant S. B. neblaiviam ir paprašius jo nuvažiuoti bei susitikti su M. A., kuriam turėjo perduoti cigarečių pakelį. Pasak skundo autoriaus, jis iš tikrųjų nežinojo apie S. B. vykdomą narkotinių medžiagų platinimą. S. B., matydamas sūnaus prisirišimą prie jo, paklusnumą, įtraukė į nusikalstamos veikos padarymą, dėl ko ši aplinkybė turėtų būti laikoma kaip išimtinė bei pripažįstama nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

3.4. Skunde taip pat pažymima, kad teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, turėjo atsižvelgti į nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. kaip jis pats suprato padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertino savo elgesį. Be to, į tai, kad kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad nusikaltimą padarė sukurstytas ir pastūmėtas tėvo – nuteistojo S. B.. Po nusikaltimo padarymo išvengti atsakomybės nesistengė, priešingai, siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymi, kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pasak nuteistojo, šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistajam gali būti paskirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu. Juolab, kad už tokio pobūdžio nusikaltimą, už kurį jis nuteistas yra taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės, paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, kurie užtikrintų teisingos bausmės paskirtį ir atitiktų proporcingumo principus.

4. Atsiliepimų į nuteistojo K. B. apeliacinį skundą negauta.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis K. B. ir jo gynėja advokatė D. J. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras R. G. prašė nuteistojo apeliacinio skundo netenkinti.

6. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, siekiant išsamiai ir objektyviai įvertinti nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, buvo nutarta atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti nuteistąjį K. B..

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Nuteistasis K. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Apylinkės teisme nieko neslėpė, davė išsamius parodymus, tačiau nuosprendyje nurodyta, kad kaltę pripažino tik iš dalies, dėl ko nebuvo pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažinimas ir gailėjimasis. Nežino dėl kokių priežasčių, ikiteisminio tyrimo metu neprašė apklausos protokole ištaisyti klaidos dėl kaltės prisipažinimo iš dalies į pilną prisipažinimą dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Nurodė, kad nusikaltimą įvykdė prašomas tėvo. Šiuo metu nuteistasis planuoja tęsti mokslą (duomenys neskelbtini), žemės ūkio mokykloje, K. B. gyvena su sužadėtine, planuoja bendrą gyvenimą kartu, nenori dėl įvykdyto nusikaltimo visko prarasti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis K. B. prašo paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad jis nusikalto dėl to, kad vykdė tėvo S. B. prašymą.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 2 dalyje

8. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad tėvas S. B., matydamas sūnaus K. B. prisirišimą prie jo, paklusnumą, įtraukė į nusikalstamos veikos padarymą, dėl ko jo nuomone teismas šią aplinkybę turėjo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Pagal šią nuostatą teismas turi teisę pripažinti lengvinančiomis ir kitas aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-433/2011, 2K-108-697/2017).

9. Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistasis K. B. gyveno atskirai, jo tėvai buvo išsituokę, nuteistojo gyvenamoji vieta buvo kartu su motina, be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad tėvas kaltinamąjį vertė nusikalsti, naudodamas kokią nors prievartą. Apylinkės teismas konstatavo, kad buvo priešingai, pats K. B. rodė iniciatyvą kontaktuojant su M. A., perduodant informaciją, teikiant reikalingas ryšio priemones konspiracijos tikslais. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos išvadoms, kad byloje nėra jokių duomenų, jog K. B. būdamas pilnamečiu asmeniu, būtų buvęs kaip nors priklausomas nuo tėvo S. B.. K. B. tiek pirmąjį kartą, tiek antrąjį kartą nusikalto veikdamas kartu su tėvu S. B., tai rodo, kad tokia jo gyvenimiška patirtis leido daryti išvadas ar veikti nusikalstamai, ar atsisakyti tokio elgesio. Juo labiau, kad apeliantas teisme nurodė, supratęs jog veikia nusikalstamai. Taigi apeliantas turėjo laisvą galimybę apsispręsti kaip jam elgtis, o tai kad jis pasirinko tokį elgesio variantą, rodo ne sūnaus paklusnumą tėvui, o pritarimą pastarojo sugalvotiems ir įgyvendinamiems nusikalstamiems veiksmams. Taigi nenustačius aplinkybių kurios rodytų mažesnį K. B. pavojingumą, ar mažesnį padarytos veikos nusikalstamos veikos pavojingumą, nėra pagrindo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti aplinkybę - tėvo S. B. prašymą ( BK 59 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte

10. Apeliantas prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pasak nuteistojo teismui tai taip pat leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę nei įstatyme už padarytą nusikalstamą veiką numatyta ir nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmę. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nuteistajam K. B. netaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

11. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

12. Pirmos instancijos teismas sprendimą nuteistojo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nepripažinti lengvinančia aplinkybe motyvavo tuo, kad bylos duomenimis nustatyta, kad kaltę nuteistasis pripažino tik iš dalies, neigė žinojęs apie vykdomą narkotinių medžiagų platinimą, todėl vertinti, kad K. B. kaltės pripažinimas buvo nuoširdus, nėra teisinio pagrindo. Apylinkės teismo nuomone, toks nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas negalėjo būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

13. Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, jog kaltininkas gali pripažinti savo kaltę bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje: tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, todėl kaltės pripažinimas iš dalies ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti pilnai baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu; kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi, kad tokia pati situacija ateityje nepasikartotų. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015).

14. Bylos duomenys patvirtina, kad bylą nagrinėjant Alytaus apylinkės teisme, nuteistasis K. B. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai, davė iš esmės faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes atitinkančius parodymus. Apeliacinės instancijos teisme, atnaujinus įrodymų tyrimą, nuteistasis taip pat prisipažino dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir tvirtino, kad nuoširdžiai gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nors ir teigė kad kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau užfiksuoti jo paaiškinimai rodo, kad esmines bylos aplinkybes jis nurodė ir tuomet, kai buvo apklausiamas pas tyrėją. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas pirmos instancijos teisme atsakinėdamas į teisėjos užduodamus klausimus nurodė, kad dėl padarytos veikos jis prisipažįsta, jam nėra ko slėpti; savo elgesį vertina neigiamai, dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Be to, apklausiamas nurodė svarbias aplinkybes susijusias su nagrinėjama situacija, teigė supratęs, kad negerai daro ir kad pakelyje ne tik cigaretės, o ir narkotinė medžiaga, kas rodo, jog nuteistasis prisipažino dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nesiekė sumenkinti padaryto nusikaltimo. Esant tokioms aplinkybėms, teigti, jog K. B. kaltu padarius jam inkriminuojamą veiką prisipažino dėl byloje surinktų jo kaltę grindžiančių įrodymų, o ne laisva valia ir savo noru, nėra objektyvaus pagrindo.

15. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į K. B. jauną amžių, gyvenimišką patirtį, sutinka su skundo argumentais, kad pirmos instancijos teismas pernelyg griežtai vertino kaltinamojo teiginį- prisipažinimą iš dalies, kai tuo tarpu tiek jo pirminiai parodymai tiek parodymai duoti teisme iš esmės buvo visiškas kaltės pripažinimas. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis nuo pirmos apklausos teigė, jog jis dėl savo padarytos veikos gailisi, supranta jog pasielgė lengvabūdiškai. Vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo prisipažinimą ir gailėjimąsi atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas ištaisytina apeliacinės instancijos teisme, ir ši aplinkybė vertintina nagrinėjant bausmės skyrimo klausimus.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatų taikymo

16. Apeliaciniu skundu prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas arba BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti bausmę nesusijusią su realia laisvės atėmimo bausme.

17. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.

18. Švelnesnės negu įstatymo nustatyta bausmės skyrimo sąlygas reglamentuoja BK 62 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju, K. B. savo noru neatvyko ir nepranešė padaręs nusikalstamą veiką, taigi BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas nėra galimas, nes nėra vienos iš būtinųjų jo taikymo sąlygų. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta, ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu egzistuoja bent viena iš sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Kaip matyti iš įstatymo formuluotės, tam, kad teismas galėtų paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, be kita ko, turi būti daugiau nei viena kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tuo tarpu šioje byloje tokio pobūdžio aplinkybių nustatyta tik viena – tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nesant BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų, teisę motyvuotai paskirti švelnesnę, nei inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, numato BK 54 straipsnio 3 dalis.

19. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama tik tais atvejais, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

20. Įvertinusi tiek patį nuteistąjį, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką, jos pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog K. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmės rūšis, bausmės proporcingumo ir teisingumo reikalavimams neprieštarauja. Ji pakankamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį (BK 41, 54 straipsniai). Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti K. B. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatyta.

21. Teisėjų kolegija vertindama nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia įvykdė nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nors nagrinėjamoje byloje nustatytas tik vienas narkotinės medžiagos pardavimo faktas, tačiau jis tuo pačiu padarė kelias alternatyvias veikas: neteisėtai įgijo, gabeno ir pardavė narkotines medžiagas. Išskirtinai teigiamai negali būti vertinama ir K. B. asmenybė. Jis šią veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje su tėvu S. B.. Iki šios nusikalstamos veikos padarymo, jis jau buvo teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, dėl kaltinimo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, tačiau nepraėjus vieneriems metams po šio sprendimo jis vėl nusikalto. Jo daromi nusikaltimai sunkėja. Be to jis iki šios veikos padarymo devynis kartus buvo baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinių teisės pažeidimų/ administracinių nusižengimų darymą - už viešosios tvarkos ir kelių eismo taisyklių pažeidimus, byloje yra duomenys, kad K. B. buvo teistas 2018-01-09 Didžiojoje Britanijoje už nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą (t. 3, b. l. 164). Nors praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos bei padaryti administracinės teisės pažeidimai nėra analogiški šioje byloje nuteistajam inkriminuotam nusikaltimui, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog daugelis jų yra turtinio pobūdžio, taigi susiję su finansinės naudos siekimu, o būtent dėl finansinių paskatų ir buvo padaryta nusikalstama veika, už kurią K. B. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio mokyklos kurioje jis siekė įgyti apdailininko specialybės 2018-2019 mokslo metais buvo charakterizuojamas patenkinamai. Nagrinėjamo klausimo kontekste, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad K. B. nėra vedęs, neturi vaikų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba tik nuo 2019 m. spalio 30 d., taip pat nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų spręsti, jog nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiktų jo socialinius ryšius bei tolesnes resocializacijos galimybes. Tai, kad K. B. būdamas izoliuotas nuo visuomenės Kauno tardymo izoliatoriaus resocializacijos skyriaus specialistės charakterizuojamas teigiamai, esminės įtakos neturi. Tai galėtų būti vertinama siekiant nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

22. Nors apeliantas prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę K. B., nenustatė konkrečių išimtinių aplinkybių, dėl kurių paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį, ši aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Vien tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, dirba ir yra teigiamai charakterizuojamas, negali būti pripažinta išimtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šiuo atveju nei pirmos nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė konkrečių išimtinių aplinkybių, dėl kurių paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, ši aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Dėl bausmės skyrimo

23. Pirmos instancijos teismas skirdamas K. B. bausmę už nusikaltimo numatyto BK 294 straipsnio 2 dalį teisingai vertino tai, kad nustatytos dvi lengvinančios jo atsakomybę aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, tačiau nemotyvavo bausmės rūšies paskyrimo būtent už šią tyčinę apysunkę nusikalstamą veiką. Todėl nuosprendis keistinas šioje dalyje. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad K. B. nusikalstamą veiką numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje padarė būdamas nepilnamečiu, nusikalto pirmąjį kartą, todėl parenkant bausmės rūšį numatytą už šio nusikaltimo padarymą, teismas privalėjo vadovautis BK XI skyriaus nuostatomis, kuriuose yra įtvirtinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. BK 81 straipsnio 1 dalis numato, kad šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų. BK 91 straipsnio 3 dalis numato, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiams teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepakanka nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti, arba nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Šiuo konkrečiu atveju įstatymo leidėjas numatė dvi bausmės rūšis, tai yra areštą ir laisvės atėmimą iki penkerių metų.

24. K. B. tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymo metu nebuvo sulaukęs aštuoniolikos metų, jis buvo praeityje neteistas, žalą jis atlygino, su nukentėjusiuoju susitaikė, todėl jam turėjo būti skirta įstatyme numatyta švelnesnė bausmės rūšis- areštas, jos dydį parenkant buvo būtina vadovautis BK 90 straipsnio 4 dalimi. Atsižvelgiant į išdėstytą, įvertinus tai, kad K. B. atsakomybę lengvina dvi aplinkybės ( BK 59 straipsnio 1dalies 2 ir 3 punktai), jam nebuvo pagrindo skirti terminuotąą laisvės atėmimą, todėl ši pirmos instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina ir už veikos numatytos BK 294 straipsnio padarymą skirtina arešto bausmė. Paskirtajai arešto bausmei taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė mažintina viena trečdaliu.

25. Be to, atsižvelgus į tai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl veikos numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje pripažino K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, iš naujo sprendžiamas K. B. skirtinos bausmės klausimas ir keistina nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo.

26. Pagal BK 61 straipsnį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

27. Nuteistojo K. B. padaryta nusikalstama veika, susijusi su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, ši veika yra tyčinė, pavojinga, žalojanti visuomenę. Byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jis yra pakankamai jauno amžiaus, parduotų narkotinių medžiagų kiekis buvo nedidelis, jo veiksmai kaip bendrininko nebuvo pagrindiniai, jis narkotines medžiagas gavo iš tėvo ir toliau vykdė tėvo duotus nurodymus, todėl įvertinus aplinkybių visumą, kaltinamajam paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dydis mažintinas iki minimalaus sankcijoje nustatyto dydžio.

28. Teisėjų kolegija, konstatuoja, jog naujai K. B. paskyrus bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ši bausmė subendrinama su Alytaus apylinkės 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtoji arešto bausmė keistina laisvės atėmimu. Bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

29. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmos instancijos teismas skyrė bausmę už nusikalstamos veikos numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, padarymą tačiau aprašomojoje apkaltinamojo nuosprendžio dalyje nenurodė veikos, už kurią asmeniui skiria bausmę. Teismų praktika rodo, kad turi būti nurodomos ne tik nustatytos naujos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, bet ir nuosprendžiu, kuriuo buvo asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–P–429/2007). Aukštesnysis teismas pažymi, jog Alytaus apylinkės teismas šios teismų suformuotos praktikos nesilaikė, ir nusikalstamos veikos neaprašė. Todėl ši klaida ištaisytina, aprašomojoje dalyje nurodant: K. B. su S. B., savavaldžiavo panaudodami psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiajam E. M. šiomis aplinkybėmis: 2016 m. gruodžio 11 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), daugiabučių namų kieme, kaltinamieji K. B. ir S. B., veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė K. B. tikrą ar tariamą, tačiau nepilnamečio E. M., gim. (duomenys neskelbtini), ginčijamą teisę dėl 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) skolos susigrąžinimo, t. y. savavaldžiavo E. M. atžvilgiu ir reikalaudami grąžinti skolą panaudojo psichinę ir fizinę prievartą, o būtent K. B., laikydamas už striukės, atvedė nukentėjusįjį E. M. prie S. B., kuris ranka suspaudė jam kaklą, po to abu kaltinamieji, nuolat reikalaudami grąžinti skolą, sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių rankomis ir kojomis į galvą, nugarą, šonus, po to K. B. ir S. B., panaudodami jėgą, stūmė nukentėjusįjį į automobilį „Audi A6 Limousine“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grasino išvežti į mišką, pasamdyti narkomanus, kurie jį subadys, K. B., stovėdamas šalia nukentėjusiojo, siekdamas jį įbauginti, atvirai laikė rankose peilį, o E. M. nuo jų ištrūkus, K. B. ir S. B. jį pasivijo ir abu bendrais veiksmais sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių rankomis ir kojomis į galvą, krūtinę, šonus, šiais veiksmais K. B. ir S. B. padarė nukentėjusiojo E. M. teisėms ir teisėtiems interesams didelę fizinę ir neturtinę žalą, nes nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai apatinės lūpos kairėje pusėje ir kairėje blauzdoje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gydėsi ligoninėje, be to, buvo suplėšyta jo striukė, jis patyrė skausmą, stresą, pažeminimą, nesaugumą dėl viešoje vietoje, matant aplinkiniams, išsakomų S. ir K. B. grasinimų, neteisėto smurtinio elgesio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, 331 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti dalį, kuriuo K. B. už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendį, paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią, pritaikius BK 64 ¹ straipsnį, sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir K. B. pripažinti kaltu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir skirti 45 paras arešto. Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 30 ( trisdešimties) parų areštą.

Nuteistajam K. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo.

Panaikinti dalį, kuria remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrino jas iš dalies sudedant skyrė K. B. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių ir vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1punkto a)papunkčiu arešto bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimą vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti K. B. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 15 ( penkiolikai) dienų.

Pripažinti K. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Aprašomojoje nuosprendžio dalyje išdėstyti, kad K. B. su S. B., savavaldžiavo panaudodami psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiajam E. M. šiomis aplinkybėmis: 2016 m. gruodžio 11 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), daugiabučių namų kieme, kaltinamieji K. B. ir S. B., veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė K. B. tikrą ar tariamą, tačiau nepilnamečio E. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., ginčijamą teisę dėl 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) skolos susigrąžinimo, t. y. savavaldžiavo E. M. atžvilgiu ir reikalaudami grąžinti skolą panaudojo psichinę ir fizinę prievartą, o būtent K. B., laikydamas už striukės, atvedė nukentėjusįjį E. M. prie S. B., kuris ranka suspaudė jam kaklą, po to abu kaltinamieji, nuolat reikalaudami grąžinti skolą, sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių rankomis ir kojomis į galvą, nugarą, šonus, po to K. B. ir S. B., panaudodami jėgą, stūmė nukentėjusįjį į automobilį „Audi A6 Limousine“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grasino išvežti į mišką, pasamdyti narkomanus, kurie jį subadys, K. B., stovėdamas šalia nukentėjusiojo, siekdamas jį įbauginti, atvirai laikė rankose peilį, o E. M. nuo jų ištrūkus, K. B. ir S. B. jį pasivijo ir abu bendrais veiksmais sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių rankomis ir kojomis į galvą, krūtinę, šonus, šiais veiksmais K. B. ir S. B. padarė nukentėjusiojo E. M. teisėms ir teisėtiems interesams didelę fizinę ir neturtinę žalą, nes nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai apatinės lūpos kairėje pusėje ir kairėje blauzdoje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gydėsi ligoninėje, be to, buvo suplėšyta jo striukė, jis patyrė skausmą, stresą, pažeminimą, nesaugumą dėl viešoje vietoje, matant aplinkiniams, išsakomų S. ir K. B. grasinimų, neteisėto smurtinio elgesio.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Danutė GiačaitėSvetlana JurgaitienėArūnas Paštuolis