- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-15
- Bylos Nr.
- ATP-522-562/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00444-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarimo, kuriuo O. P. byla dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., nutraukta nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad ji 2014-12-29, apie 14.00 val., Jonažolių g. 11, Vilniuje, vairavo automobilį „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas sunkus, 2,68 promilių girtumo laipsnis, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 p., numatančio, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. nutarimu O. P. bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., nutraukė nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – pagal ATPK 126 str. 4 d. paskirti O. P. 579 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėn. Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutarimu nesutinka.
Apeliantas pažymi, kad nagrinėjant atsakomybėn traukiamos O. P. administracinio teisės pažeidimo bylą teismui kilo abejonių dėl transporto priemonės vairavimo O. P. esant neblaiviai, nes byloje nepaneigta, jog O. P. vartojo alkoholį, kai nevairavo automobilio. Taip pat nagrinėjant bylą nebuvo paneigta, kad nuo to laiko, kada O. P. nevairuodama automobilio vartojo alkoholį iki to laiko, kai ji buvo patikrinta alkotesteriu, praėjo ne mažiau kaip pusė valandos ir dėl prieš pusvalandį suvartoto alkoholio O. P. galėjo pripūsti 2,68 promiles. Teisingumą vykdanti institucija vertindama įrodymų visumą padarė išvadą, kad apie pažeidimą policijai pranešęs A. G. matė, tik kaip O. P. vairavo automobilį Volvo, o apie tai, kad O. P. galimai neblaivi, jis sprendė tik pagal tai, kad matėsi, jog žmogus akivaizdžiai neblaivus, sunkiai sėdėjo automobilyje. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog A. G. visą laiką nuo pat parduotuvės važiavo automobiliui Volvo 840, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš paskos, nebuvo automobilio pametęs iš akiračio, matė, kad O. P. buvo neblaivi. Taip pat A. G. teisme paaiškino, kad jis nematė, jog O. P., sustojusi prie transformatorinės gertų alkoholinius gėrimus automobilyje. Apeliantas pažymi, kad A. G. nurodė, jog moters vairuojamam automobiliui sustojus prie transformatorinės ir praėjus keletui minučių, atvažiavo policija. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iš bylos medžiagos matyti, jog A. G. teismui išsamiai apibūdino pažeidimo užfiksavimo aplinkybes ir transporto priemonę Volvo S40 vairavusį asmenį. Pasak apelianto, netikėti A. G. parodymais teismui nebuvo pagrindo, jie išsamūs, nuoseklūs. Tad vertinant parodymus kartu su bylos medžiagos visuma administracinės atsakomybės taikymui įrodymų byloje turėjo pakakti.
Apeliantas pažymi, kad bylą nagrinėjusi institucija, atsižvelgdama į išrašą iš registruojamų įvykių registro nustatė, jog pranešimas apie galimai daromą pažeidimą buvo gautas 2014-12-29, 13 val. 29 min., o pareigūnų atvykimo į įvykio vietą laikas – 14 val. 04 min. Iš patikros alkotesterio duomenų matyti, kad 2014-12-29, 14 val. 17 min., O. P. nustatytas 2,68 promilių girtumo laipsnis. Apeliantas nurodo, kad liudytojas N. G. paaiškino, jog į įvykio vietą jie atvyko anksčiau nei nurodyta ataskaitoje, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Nustatyta, kad tarp gauto pranešimo policijos registruojamų įvykių registre ir patikros alkotesteriu praėjo 48 min., o nuo gauto pranešimo iki policijos atvykimo į įvykio vietą praėjo apie pusė valandos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą O. P. prašo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas.
O. P. pažymi, kad automobilio būdama neblaivi nevairavo. Nurodo, kad 2014-12-28 nuo 9 ryto iki 2014-12-29 9 val. ji budėjo darbe, po budėjimo išvažiavo namo, jai pasidarė negera, nes prieš tai sužinojo, kad jos vyras yra neištikimas, 2014-12-22 mirė jos tėvas, todėl užvažiavo į prie mano namų esančią parduotuvę, kur nusipirko brendžio, atsisėdo į automobilį, nuvažiavo iki namo, kur buvo apie 13 val. 30 min., pastatė automobilį atokiau prie transformatorinės, kad niekas nematytų, joje sėdėjo, rūkė ir gėrė nupirktą brendį. Apie 14 val. prie jos automobilio privažiavo policijos ekipažas, paprašė parodyti dokumentus, pasitikrinti alkotesteriu. O. P. neprieštaravo, nes alkoholį vartojo nevairuodama transporto priemonės.
O. P. atkreipia dėmesį, kad, priešingai negu nurodo apeliantas, liudytojo A. G. parodymai teisme ir tyrimo metu iš esmės skyrėsi. 2014-12-29 dienos paaiškinime liudytojas nurodė, kad matė, jog iš parduotuvės išėjo girta moteris, atsisėdo į automobilį VOLVO ir nuvažiavo, jis važiavo iš paskos ir skambino Bendrajam pagalbos centrui, po to laukė, kol atvažiuos policija. Teisme šis liudytojas paaiškino, kad jis nematė, kaip O. P. išėjo iš parduotuvės, matė, kad ji sėdėjo automobilyje, po to jį užkūrė ir važiavo. Apie tai, kad O. P. buvo girta, jis sprendė iš to, kad jos veidas buvo paraudęs, ji sunkiai sėdėjo. O. P. pažymi, kad ji buvo po naktinės pamainos, todėl buvo pavargusi, galbūt buvo pakilęs spaudimas.
Šalies argumentai
O. P. nurodo, kad taip pat prieštaringi yra liudytojo A. G. parodymai, kad kai ji sustojo prie transformatorinės, iš karto atvažiavo policija. Iš Bendrojo pagalbos centro buvo gauti duomenys, kad policijai apie šį įvykį buvo pranešta 13 val. 29 min., į įvykio vietą policijos ekipažas atvyko 14 val. 04 min., tai pilnai atitinka O. P. parodymus. O. P. pažymi, kad nuo tos parduotuvės, kur ji pirko alkoholį, iki jos namų yra apie 1 minutė kelio. Kai atvažiavo policija, A. G. nebuvo, jam skambino pareigūnai ir jis tik po to prisistatė. O. P. girtumas yra užfiksuotas 14 va. 17 min., t. y. praėjus 47 min. nuo skambučio į BPC. Maždaug nuo 13 val. 30 min. (nuo to laiko, kai atvažiavo prie transformatorinės) iki 14 val. O. P. išgėrė apie pusę butelio 0,5 litro talpos brendžio. Ji pažymi, kad yra liekna, įvykio metu buvo po naktinės pamainos, išgyveno dėl nurodytų nesėkmių, išgėrė brendžio, būdama alkana, todėl toks girtumas objektyviai galėjo atsirasti. Teisme apklaustas specialistas V. E. B. patvirtino, kad toks girtumas galėjo atsirasti per maždaug 30 min. nuo alkoholio suvartojimo fakto. O. P. atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnai E. C. ir N. G. parodė, jog jie vairavimo fakto nefiksavo, N. G. paaiškino, kad automobilyje matė nugertą butelį su alkoholiu. Pasak O. P., pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė visų liudytojų parodymus, tinkamai juos įvertino, o apeliantas skundą grindžia tik prielaidomis.
O. P. taip pat pažymi, kad, kaip matyti iš apeliacinio skundo, jį pasirašė ne institucijos - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, vadovas, o vyriausioji specialistė A. G.. Prie apeliacinio skundo nėra pateiktas įgalinimą patvirtinantis dokumentas, kad šiai pareigūnai yra suteikti įgaliojimai bei aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą patvirtinantis dokumentas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
ATPK 126 str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, patikimų ir neginčytinų įrodymų, jog O. P. 2014-12-29, apie 14.00 val., Jonažolių g. 11, Vilniuje, vairavo automobilį „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas sunkus, 2,68 promilių girtumo laipsnis, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 p., numatančio, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus.
Šalies argumentai
O. P. tiek paaiškinime policijai (b. l. 3), tiek apklausta pirmosios instancijos teisme nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, kad automobilio būdama neblaivi nevairavo, taip pat paaiškino, jog 2014-12-29 atvažiavo iš darbo, kur budėjo per naktį, nuvažiavo į prekybos centrą „Akropolis“, važiuojant pasidarė negera, nes palaidojo artimą žmogų, vyras išdavė, dėl to paėmė butelį alkoholio ir pastačiusi automobilį išgėrė. Kai prie automobilio priėjo pareigūnai, pastariesiems O. P. pasakė, kad nenori eiti namo, todėl sėdi automobilyje. Pasak O. P., ji niekur nevažiavo, kai atvažiavo pareigūnai automobilis stovėjo, jis nebuvo užvestas. O. P. teigimu, alkoholį ji pirko prie namų esančioje parduotuvėje „Iki“. Su automobiliu viena minutė kelio iki parduotuvės. Gerti alkoholį ji pradėjo 1.30 val. O. P. paaiškino, kad po 1 val. išėjo iš parduotuvės, atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo prie transformatorinės. O. P. manymu, praėjo pusvalandis, kol atvažiavo policija. Anot O. P., ji vartojo brendį, išgėrė daugiau nei pusę butelio 0,5 l. Policija atvažiavo iki pusvalandžio. Kai išgėrė, sėdėjo automobilyje (b. l. 15, 22-23). Ši O. P. versija, kad alkoholinius gėrimus ji vartojo jau pastačiusi automobilį, bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta.
Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas A. G. parodė, kad prie parduotuvės „Iki“, Lazdynuose, moteris sėdėjo automobilyje ir matėsi, kad yra neblaivi. A. G. atsisėdo į automobilį, moteris buvo atidariusi langą ir rūkė. Matėsi, kad ji akivaizdžiai neblaivi, sunkiai sėdėjo. Moteris užsikūrė automobilį, bet nevažiavo, A. G. paskambino policijai. Tada moteris užgesino variklį, po to vėl užsikūrė ir nuvažiavo nuo Lazdynų parduotuvės link ligoninės. Moteris sustojo prie transformatorinės ir tada atvažiavo pareigūnai. A. G. važiavo iš paskos. Pasak A. G., kai moteris atvažiavo į vietą gal kokią minutę ar porą stovėjo, kol atvažiavo policija. A. G. matė, kad moteris buvo išlipusi iš automobilio, po to vėl į jį atsisėdo. Nematė, kad moteris vartotų alkoholinių gėrimų. A. G. teigimu, jo automobilis buvo 15 metrų nuo moters automobilio, matė tos moters automobilio galą. Teisėjai pagarsinus liudytojo paaiškinimą, A. G. parodė, kad jis išėjo iš parduotuvės, o moteris sėdėjo automobilyje, nematė, kaip pastaroji išėjo iš parduotuvės. Kai privažiavo patrulis, A. G. priėjo prie jų automobilio. A. G. nematė ką veikė moteris prie parduotuvės, apart rūkymo (b. l. 22). Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog A. G. teismui išsamiai apibūdino pažeidimo užfiksavimo aplinkybes ir transporto priemonę vairavusį asmenį. Pažymėtina, kad, nors liudytojas A. G. nurodė, jog matė, kaip O. P. sėdėjo automobilyje neblaivi ir nuvažiavo nuo Lazdynų parduotuvės link ligoninės, tačiau nenurodė aiškių jos neblaivumo požymių (alkoholio kvapo, nerišlios kalbos, svirduliavimo ir pan.), tik kad ji sunkiai sėdėjo automobilyje. Pažymėtina, kad O. P. buvo po naktinės pamainos darbe, todėl galėjo būti pavargusi. Į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai E. C. ir N. G. automobilio vairavimo fakto nematė (b. l. 22, 35). N. G. taip pat paaiškino, kad O. P. automobilyje buvo pradarytas alkoholio butelis. Apklaustas pirmosios instancijos teisme specialistas V. E. B. parodė, kad tik išgėrus alkoholio iki 15 min. bus 0 promilių, po 15 min. promilės pradeda kilti, o po 30 min. jau kaip reikiant atsiranda promilių, išgerto alkoholio kiekis nėra svarbus. Pasak V. E. B., O. P. buvo girtėjimo būsenoje (b. l. 35). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ištyrus visus byloje surinktus įrodymus liko nepaneigta, jog nuo to laiko, kada O. P. vartojo alkoholį iki kada buvo patikrintas O. P. girtumas, galėjo praeiti ne mažiau kaip 30 min. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad iš aptartų įrodymų išlieka abejonė dėl aplinkybių nurodytų administracinio teisės pažeidimo protokole, kad O. P. vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, nes byloje nepaneigta, kad pastaroji vartojo alkoholį, kai nevairavo automobilį. Įvertinus minėtas aplinkybes bei vadovaujantis principu, kad visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka daryti vienareikšmiškos išvados, kad O. P. vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, taip padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.
Atsiliepimas
O. P. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad, kaip matyti iš apeliacinio skundo, jį pasirašė ne institucijos - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, vadovas, o vyriausioji specialistė A. G.. Pažymėjo, kad prie apeliacinio skundo nėra pateiktas įgalinimą patvirtinantis dokumentas, kad šiai pareigūnai yra suteikti įgaliojimai bei aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą patvirtinantis dokumentas. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Kęstučio Lančinsko 2015 m. balandžio 14 d. įgaliojimas, kuriuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė A. G. įgaliota atstovauti Vilniaus apskrities VPK teismuose, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose protokolus surašė Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnai, su teise apylinkės teismų nutarimus (nutartis) apskųsti apeliacine tvarka. Įgaliojimas galioja iki 2015 m. gruodžio 31 d. Taigi A. G. buvo tinkamai įgaliota paduoti apeliacinį skundą.
Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarimas, kuriuo O. P. byla dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., nutraukta nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarimą nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.