- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-24
- Bylos Nr.
- AN2-7-616/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00164-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. G.
- Institucija
- Alpinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. (S. G.) atstovo advokato D. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-3657-2022 S. G. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 9 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – bauda 400 Eur ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 14 mėnesių. S. G. nubaustas už tai, kad 2022 m. gegužės 26 d. 23.53 val. (duomenys neskelbtini), dalyvavo (duomenys neskelbtini) vykdomoje medžioklėje ir medžiojo būdamas neblaivus, kai jam nustatytos 0,68 promilės, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies draudimą medžioklėje dalyvaujančiam medžiotojui būti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
2. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. atstovo advokato D. K. skundas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-3657-2022 panaikinimo netenkintas, konstatuojant, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nutartyje prieita išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, jog S. G. medžioklės metu vartojo alkoholį, o vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo laikosi savo versijos, jog yra nekaltas, neduoda pagrindo ją laikyti teisinga. Taip pat teigiama, kad byloje esantys duomenys įrodo, jog medžioklė pasibaigė 2022 m. gegužės 27 d. 00.00 val. ir jokio pagrindo abejoti medžioklės vadovo įrašais medžioklės lape nėra. Kartu nepagrįstais pripažinti S. G. teiginiai, jog jis medžioklės metu nevartojo alkoholio ir jį vartojo tik atvykęs į medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo vietą (lupyklą), taip pat nebuvo iš anksto informuotas nevartoti alkoholio. Konstatuota, kad šiuos teiginius patvirtina tik paties S. G. bei medžioklės vadovo V. N. parodymai teisme, kurie yra neobjektyvūs ir prieštaringi.
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinio nusižengimo bylos medžiaga perduota Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai dėl V. N. galimo melagingų parodymų davimo teisme požymių ištyrimo.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. atstovas advokatas D. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą administracinio nusižengimo byloje – panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-3657-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną S. G. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 9 dalyje, padarymo, nutraukti.
4.1. Teigia, kad S. G. su skundžiama nutartimi nesutinka ir mano, jog nutartis yra nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Nurodo, kad skundžiamos nutarties teiginiai nėra grindžiami įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis, jų aiškinimu ir teismų praktika, be to, netinkamai interpretuoti nustatyti faktai, nulėmę šios administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo rezultatą.
4.2. Akcentuoja, kad šios bylos ginčo dalykas – ar S. G. medžiojo būdamas neblaivus ir tam turi būti nustatytas medžioklės pradžios bei pabaigos momentas. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstyta išvada, jog medžioklės pabaiga yra 2022 m. gegužės 27 d. 00.00 val. Teigia, kad iš įrodymų, esančių byloje – medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini), tarnybinių pranešimų, vaizdo įrašų, liudytojų parodymų teisme ir kt., matyti, jog 2022 m. gegužės 26 d. pareigūnai transporto priemonę, kurią vairavo S. G., sustabdė 23.25 val. Vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, jog visi ginklai patikrinimo metu (2022 m. gegužės 26 d., 23.25 val.) buvo įdėti į dėklus, šoviniai iš medžioklinių ginklų išimti, medžioklinių ginklų mušamieji mechanizmai nuleisti, šautuvai išnarstyti ir kt., todėl akivaizdu, jog medžioklė buvo pasibaigusi. Apelianto manymu, nors pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodo, jog medžioklinio ginklo įdėjimas į dėklą, šovinių išėmimas iš medžioklinio ginklo yra ne medžioklės pabaigos nustatymo kriterijus, o vienas iš saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimų, tačiau toks teisino aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja teisės akto normai – Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 60 punktui, kuriame nurodyta, jog pasibaigus medžioklei, medžioklinis ginklas įdedamas į dėklą, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami. Teigia, kad naudojama formuluotė — „pasibaigus medžioklei“ nesuteikia jokios erdvės improvizacijai ir aiškiai nurodo, jog pasibaigus medžioklei medžioklinis ginklas įdedamas į dėklą, o šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami. Akcentuoja, kad šiuo konkrečiu atveju neginčijamai nustatyta, jog sustabdžius S. G. vairuojamą transporto priemonę, visi ginklai buvo įdėti į dėklus, šoviniai iš medžioklinių ginklų išimti, medžioklinių ginklų mušamieji mechanizmai nuleisti, šautuvai išnarstyti ir kt., be to, S. G. ir V. N. vyko iš medžioklės, o tai suponuoja akivaizdžią išvadą, jog realiai medžioklė buvo pasibaigusi.
4.3. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atmetė S. G. teiginius, jog jo blaivumo patikrinimas buvo atliktas jau pasibaigus medžioklei, remdamasis tik formaliu argumentu, kad medžioklės vadovas medžioklės lape įrašė medžioklės pabaigos datą ir laiką – 2022 m. gegužės 27 d. 00.00 val., o S. G. blaivumas patikrintas 2022 m. gegužės 26 d. 23.53 val. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nuomonė, jog medžioklės pabaigos datos nurodymas yra esminis elementas, įrodantis medžioklės pabaigą, yra teisiškai nepagrįsta, kadangi turi būti nustatyta reali medžioklės pabaiga, kuri nustatoma remiantis faktinėmis aplinkybėmis, o ne vieno ar kito asmens paaiškinimais, nuomone ir pan. Nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, jog medžioklė jau buvo pasibaigusi, kadangi vyko Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos specialistų patikrinimas, buvo vykstama iš vienos vietos į kitą, atliekami patikrinimai ir pan. Kartu pažymi, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neatkreipė dėmesio į aplinkybę, jog sustabdžius transporto priemonę (2022 m. gegužės 26 d., 23.25 val.) medžioklės lapas iš medžioklės vadovo buvo paimtas ir grąžintas tik apie 2022 m. gegužės 27 00.00 val., todėl medžioklės vadovas, kaip nurodė teismo posėdžio metu, medžioklės lape ir nurodė medžioklės pabaigos laiką būtent tą, kurio metu jam buvo grąžintas medžioklės lapas. Priešingu atveju, teisiškai nesuprantama, ar pareigūnų patikrinimas taip pat yra įskaičiuojamas į medžioklės laiką ir akivaizdu, jog tokiu atveju būtų suformuota itin ydinga praktika dėl medžioklės laiko ir pabaigos. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad priešingai, negu nurodoma nutartyje (teismas nutartyje nurodė, jog minėti pareigūnai „vienareikšmiškai nurodė, kad medžioklė laikoma baigta, kai surašomas medžioklės lapas“), pareigūnai (E. Č., V. V., A. M.) nurodė skirtingus samprotavimus dėl medžioklės pabaigos. Pavyzdžiui, pareigūnai parodė, jog medžioklė nebuvo pasibaigusi S. G., tačiau buvo pasibaigusi kitam medžiotojui, kuris buvo išvykęs iš medžioklės. Tokiu atveju, susiklosto paradoksali situacija – medžioklės lape visų medžiotojų medžioklės pabaiga nurodyta 2022 m. gegužės 27 d., 00.00 val., tačiau vienam medžiotojui, pareigūnų ir pirmosios instancijos teismo nuomone, medžioklė yra pasibaigusi, o S. G., nepasibaigusi.
4.4. Apelianto teigimu, teisiškai keista skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, jog negalima remtis liudytojų (medžiotojų) parodymais, kadangi jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau nėra pagrindo netikėti kitų liudytojų (pareigūnų) parodymais, nors jų nurodytos aplinkybės teisme skiriasi nuo aplinkybių, nurodytų tarnybiniuose pranešimuose. Akcentuoja, kad nors pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose buvo nurodyta, jog jie įspėjo S. G., jog jo blaivumas bus tikrinamas atvykus prie medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo vietos („Atvažiavus prie lupyklos ir išlipus iš automobilio informavau, kad medžiotojai nevartotų jokių alkoholinių gėrimų, kol nebus patikrintas blaivumas“, „Medžiotojas S. G. buvo informuotas apie blaivumo patikrinimą kai atvažiuosime prie lupyklos“), tačiau teismo posėdžio metu minėti liudytojai paneigė, jog tokie nurodymai buvo duoti. Visgi, pirmosios instancijos teismas į tai visiškai neatkreipė dėmesio ir nurodė, jog pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais nėra. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio ir į kitą itin keistą aplinkybę, jog po transporto priemonės sustabdymo ir išsamaus patikrinimo, pareigūnai būtent vairuotojui S. G. nurodė vykti iki medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo vietos, transporto priemonę vairavo būtent jis, o vyriausiasis specialistas V. V. sėdėjo šalia S. G., tačiau nė vienam iš pareigūnų betarpiškai bendraujant su S. G., o taip pat vykstant automobiliu, pareigūnui sėdint šalia vairuotojo, nekilo abejonių dėl S. G. blaivumo. Teismo posėdžio metu liudytojas V. V. jau nurodė, jog jam galbūt ir kilo abejonių dėl S. G. blaivumo, tačiau tuomet kyla klausimas, kodėl tokiu atveju nedelsiant nebuvo patikrintas S. G. blaivumas, kodėl jis nebuvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo ir jam toliau buvo leista vairuoti, rizikuojant kitų asmenų gyvybe bei sveikata.
4.5. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog transporto priemonė su pareigūnais prie medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo vietos atvyko 2022 m. gegužės 26 d. 23.38 val., t. y. nedelsiant po S. G. vairuojamos transporto priemonės atvykimo, tačiau S. G. blaivumo patikrinimas atliktas tik po 15 min., t. y. 22.53 val. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė kitų liudytojų parodymus, jog atvykus S. G., V. N. ir V. V., pastarasis paliko S. G. vieną ir nuėjo į medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo patalpą, S. G. buvo vienas apie 5-10 min., iki tol, kol atvyko kitas pareigūnų ekipažas. Taip pat atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl liudytojų E. N. ir G. N. parodymų, nors vienas iš jų yra policininkas, o kitas – kareivis ir teismui nurodė teisingas aplinkybes.
4.6. Nurodo, kad byloje yra tik vaizdo įrašo fragmentai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kurie neįrodo aplinkybių, jog S. G. medžioklės metu buvo neblaivus, t. y. nėra patikimų ir neginčijamų duomenų apie S. G. padarytą jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Taip pat teigia, kad S. G. veiksmuose nebuvo nustatyti administracinio nusižengimo požymiai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. atstovo advokato D. K. apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas Kęstutis Dičius prašo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, kadangi mano, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. ANK 652 straipsnio 1 dal yje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-3657-2022 pagrįstai S. G. nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 9 dalyje. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti teismo procesinį sprendimą, remiantis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas S. G. atžvilgiu priėmė nepalankų sprendimą, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos teismo nutarties panaikinimui. Taip pat pažymima, kad S. G. atstovas apeliaciniame skunde nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl esminių skundo argumentų.
8. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. Šiuo atveju pagrįstai nustatyta, kad S. G. veiksmuose yra visi ANK 490 straipsnio 9 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, o jo kaltė padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (administracinio nusižengimo byla Nr. 22170096469, b. l. 6), Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialistų E. Č. ir V. V. tarnybiniais pranešimais dėl įvykdyto reido (administracinio nusižengimo byla Nr. 22170096469, b. l. 13-14, 15-16), V. N., V. N. rašytiniais paaiškinimais (administracinio nusižengimo byla Nr. 22170096469, b. l. 16, 17, 18), patikrinimo foto nuotraukomis (administracinio nusižengimo byla Nr. 22170096469, b. l. 19), alkotesterio parodymais (administracinio nusižengimo byla Nr. 22170096469, b. l. 21), medžioklės lapu (administracinio nusižengimo byla Nr. 22170096469, b. l. 19, 23), vaizdo įrašais iš įvykio vietos (administracinio nusižengimo byla Nr. 22170096469, CD voke), tarnybinio automobilio sekimo sistemos duomenimis (b. l. 63), liudytojų E. Č., V. V., A. M., G. N., E. N., S. P. parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdžiuose (b. l. 50-61, 65-70).
10. ANK 290 straipsnio 9 dalyje numatyta atsakomybė už neblaivaus (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) medžiotojo dalyvavimą medžioklėje.
11. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi nustatytas imperatyvus draudimas medžiotojui dalyvauti medžioklėje esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo kitokių psichiką veikiančių medžiagų.
12. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 9 dalyje, motyvuodamas tuo, kad medžioklės metu jis buvo blaivus, o neblaivumas jam nustatytas jau pasibaigus medžioklei. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų pagrindžiančių, jog S. G. dalyvavo medžioklėje neblaivus ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 9 dalyje.
13. Neginčijamai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete nuo 2022 m. gegužės 26 d. 19.30 val. iki 2022 m. gegužės 27 d. 00.00 val. vyko medžioklė, kurią organizavo medžioklės vadovas V. N.. Tą patvirtina 2022 m. gegužės 13 d. V. N. (duomenys neskelbtini) išduotas medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad šioje medžioklėje dalyvavo 8 medžiotojai – V. N., A. V., S. Ž., S. G., G. N., V. N., E. N., V. N.. Medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat patvirtina, kad medžioklės metu S. G. nušovė vieną šerną, o alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARHJ-0229“, patikros Nr. 1691147, duomenimis, medžioklės kontrolės reido metu S. G. 2022 m. gegužės 26 d. 23.53 val. nustatytos 0,68 promilės, 2022 m. gegužės 27 d. 00.09 val. – 0,74 promilės. Šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad S. G. nuo 2022 m. gegužės 26 d. 19.30 val. iki 2022 m. gegužės 27 d. 00.00 val. dalyvavo V. N. organizuojamoje medžioklėje ir jos metu buvo neblaivus, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies draudimą bei padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 9 dalyje.
14. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog medžioklė pasibaigė 2022 m. gegužės 27 d. 00.00 val. Teigia, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnams sustabdžius S. G. vairuojamą transporto priemonę, visi ginklai buvo įdėti į dėklus, šoviniai iš medžioklinių ginklų išimti, medžioklinių ginklų mušamieji mechanizmai nuleisti, šautuvai išnarstyti ir kt., be to, S. G. ir V. N. vyko iš medžioklės, taigi, medžioklė jau buvo pasibaigusi. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka.
15. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24 numato, kad kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju – juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo). Medžioklės vadovas privalo turėti jam išduotą galiojantį medžioklės lapą ir užpildyti jį Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka, taip pat vykdyti kitas 24 punkto 1-15 papunkčiuose numatytas vadovo pareigas. Medžioklės taisyklių 21 punktas numato, kad prieš pradedant medžioti, medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje. Pildydamas medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką. Prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Pažymėtina, kad Medžioklės lapas yra griežtos atsakomybės dokumentas ir liudija svarbų faktą bei Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje 23 punktas numato, jog už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje 20 punktas taip pat numato, kad medžioklės lapas pildomas tvarkingai ir aiškiai. Jei padaroma klaida, klaidingas įrašas perbraukiamas tiesia horizontalia linija, šalia užrašoma teisingai, taisymo data, pasirašoma.
16. Šiuo atveju nustatyta, kad minėtai medžioklei (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete vadovavo ir ją organizavo medžioklės vadovas V. N.. Iš V. N. užpildyto medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad medžioklės vadovas užfiksavo, jog jo vadovaujama medžioklė baigėsi 2022 m. gegužės 27 d. 00.00 val. ir jis pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles yra atsakingas už teisingą medžioklės lapo užpildymą bei nuodytų duomenų teisingumą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Medžioklės lape užfiksuoti duomenys yra neteisingi. Priešingai, medžioklės vadovas V. N. 2022 m. gegužės 26 d. rašytiniame paaiškinime patvirtino, kad 2022 m. gegužės 26 d. vykdyta medžioklė vyko iki 2022 m. gegužės 27 d. 00.00 val. Taigi, medžioklės pabaigos momentas nustatytas tiek medžioklės lape nustatytais duomenimis, tiek paties medžioklės vadovo patvirtinimu, kad medžioklė pasibaigė jo nurodytu laiku. Pažymima ir tai, kad medžioklėje dalyvavęs medžiotojas V. N. 2022 m. gegužės 27 d. rašytiniame paaiškinime taip pat nurodė, kad V. N. organizuojama medžioklė vyko iki nurodyto laiko. Liudytojais apklausti pareigūnai E. Č., V. V. ir A. M. patvirtino, kad medžioklė laikoma baigta, kai surašomas medžioklės lapas, įrašyti visi gyvūnai, medžioklės pabaigą paskelbia medžioklės vadovas, medžioklės lapas turi būti užpildytas tvarkingai, su parašais, jokio jų nurodymo į medžioklės lapą įrašyti konkretų pabaigos laiką medžioklės vadovui nebuvo, tai padarė jis pats savo laisvu sprendimu, pareigūnai jo tik paprašė į medžioklės lapą įtraukti S. G. 2022 m. gegužės 26 d. apie 23.15 val. sumedžiotą šerną, ir tai buvo jau po S. G. blaivumo patikrinimo, t. y. 2022 m. gegužės 26 d. 23.53 val. Liudytojais apklausti medžioklėje dalyvavę medžiotojai G. N. ir E. N. taip pat vienareikšmiškai patvirtino, jog medžioklės pabaigą skelbia medžioklės vadovas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti 2022 m. gegužės 26 d. vykusios medžioklės pabaigos laiku, nurodytu Medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrįstai atkreiptas dėmesys ir į tai, kad medžioklės vadovas jokių klaidingų įrašų medžioklės lape nenustatė ir neištaisė, nors tokią galimybę turėjo pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles. Aplinkybė, jog sustabdžius V. N. ir S. G. pareigūnai Medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini) iš medžioklės vadovo buvo paėmę, reikšmės medžioklės pabaigos nustatymui neturi, kadangi liudytojais apklausti pareigūnai E. Č., V. V. patvirtino, jog iki paimant Medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), jis iki galo dar nebuvo užpildytas, sumedžioti žvėrys jame įrašyti nebuvo, taip pat nebuvo nurodytas ir medžioklės pabaigos laikas. Todėl akivaizdu, jog vykdoma medžioklė reido metu dar nebuvo pasibaigusi. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuo S. G. šerno sumedžiojimo (23.15 val.) iki pareigūnų sustabdymo (23.25 val.) buvo praėjęs tik 10 min. laikotarpis. Be to, iš pareigūnų parodymų ir vaizdo įrašų matyti, kad pareigūnai S. G. kartu su medžioklės vadovu V. N. sustabdė vis dar esančius medžioklės plote, o pareigūnams kartu su jais atvykus prie pirminio dorojimo vietos (medžiotojų susirinkimo vieta po medžioklės), joje buvo susirinkę dar ne visi medžioklėje dalyvavę medžiotojai (medžioklės lape įrašyti 8 medžiotojai, o G. N. patvirtino, kad buvo susitarimas, iki kelių medžioti ir jie su E. N. į susirinkimo vietą grįžo šiek tiek anksčiau bei laukė, kol grįš kiti kolegos), kas taip pat patvirtina, jog V. N. organizuojama medžioklė S. G. blaivumo patikrinimo metu nebuvo pasibaigusi. Aplinkybė, jog vienas iš medžiotojų (V. N.) iki nurodyto laiko buvo palikęs medžioklės plotą (po medžioklės vadovo skambučio jis sugrįžo), nepaneigia fakto, kad medžioklė baigėsi medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu laiku – 2022 m. gegužės 27 d. 00.00 val.
17. Apeliantas skunde pakartotinai akcentuoja Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 60 punktą, numatantį, jog pasibaigus medžioklei, medžioklinis ginklas įdedamas į dėklą, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami ir teigia, kad formuluotė – „pasibaigus medžioklei“ nesuteikia jokios erdvės improvizacijai bei aiškiai nurodo veiksmus, kurie apibrėžia medžioklės pabaigą, Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 60 punktas reglamentuoja saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimus ir niekaip nėra susijęs su medžioklės pabaigos laiko nustatymu. Tuo tarpu, kaip jau minėta, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24 punktas numato, kad medžioklę organizuoja ir jai vadovauja medžioklės vadovas ir būtent šių taisyklių 23 punkte numatyta, kad medžioklės vadovas yra atsakingas už teisingą medžioklės lapo užpildymą, šiuo atveju – už teisingą medžioklės pabaigos laiko nustatymą. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti, jog Medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užpildytas neteisingai.
18. Anot apelianto, tik atvykus prie medžiojamų gyvūnų pirminio apdorojimo vietos ir pareigūnams atliekant patikrinimą dėl sumedžiotų žvėrių, S. G. iš susijaudinimo pavartojo nedidelį kiekį alkoholinio gėrimo ir prieš tai jokio reikalavimo nevartoti alkoholinių gėrimų pareigūnai jam nebuvo nurodę. Su tokiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti.
19. Filmuotoje medžiagoje (1 failo 2 min. 44 s.) užfiksuota, kad medžioklės kontrolės metu sustabdžius S. G. vairuojamą automobilį, jo kuprinėje buvo rastas atidarytas nepilnas alkoholio butelis. Liudytojas pareigūnas V. V. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad nuo S. G. sustabdymo (2022 m. gegužės 26 d. 23.25 val.) iki medžiojamų gyvūnų pirminio apdorojimo vietos jis važiavo kartu S. G. bei V. N. ir važiuojant jam kilo abejonių dėl S. G. blaivumo. Liudytojas patvirtino, kad važiuojant S. G. alkoholio nevartojo, o atvažiavus į vietą bei pamačius jį traukiant mineralinio butelį, perspėjo S. G. jokių nevartoti alkoholinių gėrimų, kadangi bus tikrinamas jo blaivumas. Taip pat parodė, kad pirminio apdorojimo aikštelė yra nedidelė, todėl galimybė stebėti S. G. nebuvo apsunkinta bei jis nematė, kad S. G. vartotų alkoholį, tik matė, kad jis gėrė labai daug vandens. Liudytojas pareigūnas E. Č. taip pat patvirtino, kad atvykus į pirminio apdorojimo vietą paskui S. G., lydimą kolegos V. V., ir išlipant iš tarnybinio automobilio, girdėjo, kaip kolega V. V. sakė S. G. nevartoti alkoholio, nes bus atliktas blaivumo patikrinimas. Taip pat patvirtino, kad nei jis, nei jo kolegos nematė, kad S. G. nurodytoje aikštelėje vartotų alkoholį. Liudytojas pareigūnas A. M. teigė, kad matė ir girdėjo, kaip V. V. pasakė S. G. negerti, nes bus tikrinamas blaivumas, o S. G. į tai atsakė, kad tai yra tik vanduo. Filmuotoje medžiagoje (2 failo 1 min 48 s – 2 min 34 s.) matyti, kad S. G. blaivumo patikrinimo metu rankose laiko panašų į plastikinį mineralinio vandens butelį, akivaizdžiai besiskiriantį nuo alkoholinio gėrimo butelio, rasto jo kuprinėje patikrinimo metu.
20. Iš skundžiamos teismo nutarties ir institucijos nutarimo matyti, kad priešingai, nei nurodo apeliantas, nėra jokio pagrindo manyti, jog teismo išvados buvo pagrįstos suinteresuotų ar prieštaringus parodymu duodančių pareigūnų parodymais. Apeliantas teigia, kad nors pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose buvo nurodyta, jog jie įspėjo S. G., jog jo blaivumas bus tikrinamas atvykus prie medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo vietą, tačiau teismo posėdžio metu minėti liudytojai paneigė, jog tokie nurodymai buvo duoti. Tačiau, kaip matyti iš pareigūno V. V. apklausos pirmosios instancijos teismo posėdyje, jis patvirtino, jog atvykus prie pirminio apdorojimo vietos jis įspėjo S. G., kad bus atliekamas jo blaivumo patikrinimas, o pareigūnai E. Č. ir A. M. patvirtino girdėję, kaip kolega S. G. įspėjo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareigūnų liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir patvirtina, neprieštarauja įvykio vietos aplinkos situacijai, užfiksuotai jų tarnybiniuose pranešimuose bei vaizdo ir garso įrašuose, kurie iš esmės patvirtina, kad S. G. po sustabdymo iki blaivumo patikrinimo alkoholio nevartojo (tarnybinio automobilio sekimo sistemos schema kartu su vaizdo įrašais taip pat patvirtina, kad pareigūnai E. Č. ir A. M. prie pirminio apdorojimo vietos galėjo atvykti tik 1-2 min. vėliau nei S. G. kartu su pareigūnu V. V.). Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad aplinkos apsaugos departamento pareigūnai būtų suinteresuoti nepagrįstai nubausti apeliantą. Taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, kodėl būtų galima abejoti šių pareigūnų liudijimų patikimumu. Pažymima ir tai, kad liudytojais apklausti medžiotojai G. N. ir E. N. taip pat tvirtino nematę, jog S. G. vartotų alkoholį atvykus prie pirminio apdorojimo vietos.
21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė liudytojo V. N. parodymais dėl S. G. alkoholio vartojimo aplinkybių, kadangi jie prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai bei yra prieštaringi jo paties pirminiams paaiškinimams (pirmosios instancijos teismo posėdyje teigė, kad ant S. G. automobilio galinės sėdynės rado viskio butelį 0,7 talpos ir jį įdėjo į automobilio dureles, nors vaizdo įrašas patvirtina, kad po patikrinimo pareigūnas šį butelį įdėjo atgal į S. G. kuprinę (1 failo 2 min. 44 s.); taip pat teigė matęs, kaip S. G. gėrė alkoholį atvykus prie medžiojamų gyvūnų pirminio apdorojimo vietos, nors pareigūnai V. V., E. Č. ir A. M. tokias aplinkybes paneigė, tokių aplinkybių nepatvirtino ir medžiotojai G. N., E. N.).
22. Apelianto akcentuojama aplinkybė, kad promilių kiekis S. G. patikrinimų metu tik didėjo, nėra esminė, kadangi nuo sustabdymo (23.25 val.) iki antro pūtimo (00.09 val.) praėjo palyginti nedidelis laiko tarpas – kiek daugiau, nei pusvalandis, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tai įrodo, jog S. G. alkoholį vartojo tik atvykęs prie medžiojamų gyvūnų pirminio apdorojimo vietos. Be to, nors S. G. apklausos metu nurodė, kad labai susijaudino ir dėl to prie medžiojamų gyvūnų pirminio apdorojimo vietos nusprendė pavartoti alkoholio, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad iki blaivumo patikrinimo nebuvo nustatyta jokių S. G. medžioklės pažeidimų, be to, tokių pažeidimų, išskyrus aptariamą neblaivumą, nenustatyta ir po patikrinimo. Pastebėtina ir tai, kad vaizdo įraše užfiksuota, jog S. G. parodžius patikrinimo rezultatus, jis teigia, kad „taip negali būti“ ir tik bylos nagrinėjimo metu buvo iškelta versija, jog alkoholį S. G. vartojo jau pasibaigus medžioklei. Todėl akivaizdu, kad minėta versija siekiama išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareigūnai veikė greitai ir operatyviai, todėl aplinkybė, kad S. G. blaivumas buvo patikrintas ne iškart jį sustabdžius, o atvykus į medžiojamų gyvūnų pirminio apdorojimo vietą, atsižvelgiant į tai, kad pareigūnai buvo suinteresuoti išsamiai patikrinti ir kuo greičiau nustatyti visus vykdytos medžioklės pažeidimus (nustatytas ne vienas pažeidimas), lemiamos įtakos padaryto pažeidimo konstatavimui neturi.
23. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai akcentuoja, kad vien tai, jog S. G. laikosi savo versijos, jog yra nekaltas dėl jam inkriminuoto nusižengimo, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina S. G. kaltę padarius Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies pažeidimą ir vien tai, kad įrodymai teismo buvo įvertinti apelianto nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Remiantis išdėstytais argumentais, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog S. G. padarė ANK 290 straipsnio 9 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Taip pat, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, S. G. už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 9 dalyje, paskyręs sankcijos vidurkiui lygią 400 Eur dydžio baudą bei artimą vidurkiui specialiosios teisės atėmimą 14 mėnesių terminui, įstatymo nuostatų nepažeidė. Nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirtos nepažeidus ANK 22, 32, 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežtos, proporcingos S. G. padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus bei yra tinkamos administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės tikslams pasiekti.
24. Atsižvelgęs į visa tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. nutartis, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. atstovo advokato D. K. skundas netenkintas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. liepos 29 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-3657-2022 paliktas nepakeistas, yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti ar keisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. atstovo advokato D. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.