- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- 2YT-17449-1043/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10476-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Pareiškėjas
- Z. T.
- Suinteresuotas asmuo
- J. T., valstybės įmonės Turto bankas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. T. ir valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareiškėjos reikalavimai ir jo argumentai
1. Pareiškėja prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. S. priėmė palikimą po sutuoktinio R. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pradėdama faktiškai valdyti paveldėtiną turtą.
2. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini)mirė jos ir suinteresuoto asmens mama E. S.. (duomenys neskelbtini)E. S. buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą jai priklausantį turtą paliko pareiškėjai. Pareiškėja po motinos mirtis priėmė palikimą, tačiau notaras atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą motinai priklausantį turtą, nes E. S. nėra įforminusi palikimo po sutuoktinio (pareiškėjos patėvio) R. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. E. S. ir R. S. gyvendami santuokoje (duomenys neskelbtini). pirkimo pardavimo sutarties pagrindu buvo įgiję butą, esantį (duomenys neskelbtini). Po R. S. mirties liko jo turto dalis, kurią turėjo teisę paveldėti R. S. dukra J. T. ir vyrą pergyvenusi E. S.. E. S. po sutuoktinio mirties liko gyventi bute, jai atiteko jo daiktai, dokumentai, ji naudojosi butu ir kitu turtu, mokėjo mokesčius už butą, kurį prižiūrėjo kaip savo (b. l. 3–5).
3. Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė. Papildomai paaiškino, kad mirus sutuoktiniui, jos motina nesikreipė į notarą dėl palikimo, nes butas buvo registruotas jos vardu. Po sutuoktinio mirties, pareiškėjos motina viena mokėjo mokesčius už butą, nes suinteresuotas asmuo, nors ir liko gyvena bute, tačiau mokesčių nemokėjo, nes neturėjo tam lėšų (2020 m. spalio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 06 min. 44 sek. – 11 min. 25 sek.).
II. Suinteresuotų asmenų argumentai
4. Suinteresuotas asmuo J. T. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 32). Suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko.
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jie nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjo R. S. palikimo priėmimą valstybei, taip pat jie neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo paliktojo turto priėmimą valdyti. Jeigu teismas įsitikintų, kad E. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti turtą, tai suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 43–44). Suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad R. S. ir E. S. (duomenys neskelbtini)sudarė santuoką (b. l. 8). R. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Po palikėjo mirties liko sutuoktinės – E. S. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) (b. l. 16–18). Paveldėjimo byla po R. S. mirties nebuvo užvesta (b. l. 13–14). Palikėjo sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Po E. S. mirties jos palikimą priėmė pareiškėja, pagal (duomenys neskelbtini) testamentą (b. l. 19–22).
7. Asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išrašo, buto įregistravimo pagrindas – 1992 m. rugsėjo 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374, Nr. 7-242 (b. l. 16), o palikėjo santuoka su E. S. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Kadangi minėtas butas įgytas palikėjo santuokos metu, todėl jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
8. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
9. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro butas (kaip kad šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjų daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjos mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjos mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po E. S. sutuoktinio mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.13 straipsniu, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Suinteresuotas asmuo (palikėjo dukra) į tėvo palikimo dalį nepretenduoja.
11. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir teismo posėdžio metu pareiškėjos parodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjo mirties dieną jo sutuoktinė faktiškai gyveno šeimai priklausančiame bute, todėl mirus palikėjui, jo turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sutuoktinei, kuri faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą. Teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino, kad jos motina po sutuoktinio mirties liko gyventi bute, mokėjo komunalinius mokesčius už butą. Suinteresuotas asmuo (palikėjo dukra) motinos palikimo priėmimo fakto po palikėjo mirties neginčija, pati į palikimo dalį po tėvo mirties nepretenduoja ir su pareiškimu sutinka (l. b. 32).
12. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 1997 m. lapkričio 10 d., mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.