Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pagal BK 199² str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Šią nusikalstamą veiką jis buvo kaltinamas padaręs tokiomis aplinkybėmis.

A. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 p. reikalavimą, kuris nustato, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 p. reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 2014 m. spalio mėn., ikiteisminio tyrimo konkrečiai nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 5 440 pakelių cigarečių „Minsk capital super slim“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir buvo 13 015,12 Eur, kurias nuo įsigijimo vietos neteisėtai gabeno ir neteisėtai laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki 2014 m. spalio 8 d., 16 val. 15 min., kai jas surado Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.

Pirmosios instancijos teismas A. S. pagal BK 199² str. 1 d. išteisino, padaręs išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu A. S. pagrįstai išteisintas pagal BK 199² str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais. Teismas bylą ištyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir - BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą, darytina išvada, jog apelianto argumentai dėl netinkamo byloje surinktų įrodymų vertinimo, dėl ko, prokuroro manymu, skundžiamo nuosprendžio išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra nepagrįsti. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka proceso dalyvių lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar teismo šališkumą patvirtinančios aplinkybės. Vertindamas byloje surinktus įrodymus teismas turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, taip pat turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais.

Taip pat byloje nustatyta, jog 2014 m. spalio 8 d., apie 16.10 val., į paminėtą garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo A. S..

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, kurias vertinant kaip visumą galima neabejotinai teigti, kad A. S. neteisėtai disponavo visomis garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvusiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis), t. y. 5 440 pakelių cigarečių „Minsk capital super slim“, tomis aplinkybėmis, kurios nurodytos jam pareikštame kaltinime, todėl jis turi atsakyti už visų garaže rastų cigarečių neteisėtą disponavimą pagal BK199² str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais šių apeliacinio skundo argumentų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 str. 4 d.). Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų dėl A. S. inkriminuoto nusikaltimo padarymo, o A. S. byloje duoti parodymai nepaneigti. Pastebėtina, kad įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti kaltininko kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.

BK 199² str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. BK 199² str. numatytas nusikaltimas – neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (kurių vertė viršija 250 MGL) – gali būti padaromas alternatyviais veiksmais – tokių prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu. Baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų atliktas bent vienas iš BK 199² str. 1 d. dispozicijoje numatytų veiksmų. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, veika laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų ar vieno iš jų padarymo. Baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai šios teisės normos dispozicijoje numatytais veiksmais ar bent vienu iš jų tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, detaliai išsiaiškinęs faktines įvykio aplinkybes ir įvertinęs išteisintojo A. S., liudytojų A. V., M. S., T. K. parodymus, kitus byloje esančius duomenis, Vilniaus apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nesurinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad A. S. neteisėtai disponavo (įgijo, gabeno ir laikė) visomis garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rastomis cigaretėmis, pažymėtomis Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog aptariamoje byloje svarstytinas klausimas, ar A. S. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² str., sudėties požymių.

Ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje apklaustas A. S. neneigė fakto, jog jis norėjo įsigyti penkias dėžes cigarečių (t. 1, b. l. 156-157, 160-161, 167-168, 190-193, 199-206). Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad kaltinamasis nurodė, jog 2014 m. spalio 8 d., norėdamas žmonai nupirkti mobilųjį telefoną, automobiliu (duomenys neskelbtini) atvažiavo į Gariūnų turgavietę, kur telefoną pardavęs asmuo jam pasiūlė pigiau nusipirkti cigarečių. A. S. pasiūlymu susigundė, susitarė, kad jis pirks 5 dėžes cigarečių. Su savimi jis turėjo žmonos įmonės pinigų ir cigaretes įsigyti pasiūliusiam asmeniui sumokėjo 6 500 Lt, t. y. už vieną dėžę – 1 300 Lt. Asmuo, iš kurio pirko cigaretes, jam parodė kelią iki teritorijos, kurioje buvo garažas, o pats nuvažiavo. Pasakė, kad ant garažo bus parašyta „Neužstatyti vartų“ ir davė raktus. A. S., paėmęs reikiamą kiekį cigarečių, garažo raktą turėjo gražinti - nuvežti atgal į Gariūnus prie kavinės. Rasti garažą buvo nesunku, jis gerai matomas, ant vartų užrašyta „Neužstatyti vartų“. Garaže, kur buvo sulaikytas pareigūnų, jis iš esmės nieko nespėjo pamatyti, nes įvažiavęs į vidų, maždaug po 1 minutės, buvo sulaikytas pareigūnų. Kiek cigarečių buvo garaže, jis nežino. A. S. turėjo pasiimti 2 500 pakelių cigarečių, tą jis būtų padaręs, tačiau pradėti skaičiuoti cigarečių pakelių jis nespėjo, nes buvo sulaikytas pareigūnų. Taip pat A. S. parodė, kad automobilio bagažinėje atsarginio rato nebuvo, nes jis tą ratą išėmė, kadangi šiuo automobiliu vežiodavo maisto atliekas, kurios užteršdavo atsarginio rato vietą, o išvalyti lengviau, kai rato nėra.

Iš liudytojų Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų A. V., M. S., T. K. parodymų matyti, kad jie 2014 m. spalio 8 d. stebėjo teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur galėjo būti neteisėtai disponuojama akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis). Apie 16.10 val. jie pastebėjo, jog į šią teritoriją įvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustojo prie vieno sandėlio/garažo durų su užrašu „Neužstatyti vartų“. Liudytojas T. K. nurodė, kad jo nuomone, A. S. važiavimas buvo kryptingas, nes įvažiavęs į teritoriją asmuo važiavo link garažo. Iš automobilio išlipęs vyras atidarė to garažo duris, po ko atbulas įvažiavo į vidų. Garažo durų iki galo neuždarė, paliko praviras. Tuomet, maždaug po 2 min., pareigūnai nutarė patikrinti garažą. Užėję į garažo vidų pamatė, kad automobilio bagažinės dangtis buvo pakeltas, o šalia stovėjo A. S.. Automobilio bagažinė buvo tuščia, t. y. cigaretės nebuvo pradėtos krauti į automobilį. Dalis garažo buvo atitverta užuolaidomis, už kurių ant grindų buvo sudėta 11 skirtingų dydžių medžiaginių maišų, kuriuose buvo sudėtos cigaretės su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. A. S. pareigūnams paaiškino, jog buvo Gariūnų turgavietėje, norėjo žmonai nupirkti mobilųjį telefoną. Telefono pardavėjas pasiūlė padaryti didelę nuolaidą, jeigu A. S. automobiliu nuvyktų į nurodytą vietą (šį sandėlį/garažą) ir kai ką pervežtų, ką būtent, jam nebuvo pasakyta (t. 1, b. l. 44-45, 47-48, 53-54, 190-193, 199-206).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasta 5 440 pakelių cigarečių „Minsk Capital Super Slim“, kurios pažymėtos Baltarusijos Respublikos banderolėmis (t. 1, b. l. 4-11). 2015 m. spalio 16 d. Vilniaus teritorinės muitinės specialisto išvadoje Nr. 56 konstatuota, kad 5 440 pakelių cigarečių „Minsk Capital Super Slim“ vertė, apskaičiuota į muitinę vertę įskaitant privalomus mokesčius, yra 44 938,60 Lt (13015,12 Eur) (t. 1, b. l. 33).

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, siekiant pašalinti visas apelianto keliamas abejones dėl įrodymų įvertinimo ir pirmosios instancijos teismo nustatytų įvykio aplinkybių, byloje buvo atliktas įrodymų tyrimas. Buvo apklausti liudytojai M. N., S. D., D. M. bei papildomai apklausti liudytojai T. K., M. S., A. V., o taip pat išteisintasis A. S.. Be to, teismas įpareigojo prokurorą atlikti papildomus tyrimo veiksmus, t. y. paskirti DNR tyrimą, kurio metu nustatyti, ar ant 2015 m. sausio 14 d. garažo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rastų ir paimtų dviejų cigarečių nuorūkų, pirštinių ir vienkartinio kavos puodelio, saugomų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyriuje, ant kurių pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) gauti vyriškos lyties asmenų DNR profiliai, kurie tinka identifikavimui, priklauso A. S..

Apeliacinės instancijos teismui pateiktoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2015 m. spalio 16 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad ant dviejų cigarečių nuorūkų gautas DNR profilis sutampa su A. S. DNR profiliu 99,9999999999999 % tikimybe. Ant pirštinių, vienkartinio kavos puodelio gauti DNR profiliai nesutampa su A. S. DNR profiliu (t. 2, b. l. 32-33). Išteisintasis A. S., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, neneigė aplinkybės, jog garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2014 m. spalio 8 d., po to, kai jį sulaikė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, jis rūkė cigaretes, todėl ten rastos nuorūkos yra jo rūkytų cigarečių. Aplinkybės, jog sulaikius A. S., šis visą laiką, t. y. iki apžiūros pabaigos, buvo garaže ir surūkė kelias cigaretes nepaneigė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai M. N., T. K., A. V., M. S. (t. 2, b. l. 57-70).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas išteisintasis A. S. patvirtino, jog jis garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2014 m. spalio 8 d. buvo pirmą kartą. Pas Gariūnuose telefonais prekiaujantį asmenį jis pirko 5 dėžes cigarečių, sumokėjo 6 500 Lt. Šis asmuo jį palydėjo iki teritorijos, kurioje buvo garažas, tačiau iki garažo nevažiavo slaptumo sumetimais. Teritorijoje rasti garažą buvo nesunku. Gautu raktu jis atsirakino garažą, įvažiavo, tačiau skaičiuoti cigarečių ir krautis jas į automobilį nespėjo, nes buvo sulaikytas pareigūnų. Liudytojai M. N., T. K., A. V., M. S. parodė, jog buvo gauta informacija apie garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, galimai neteisėtai laikomas akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes). Ši teritorija buvo stebima ne tik 2014 m. spalio 8 d., kai viename iš garažų buvo sulaikytas A. S., atvažiavęs automobiliu (duomenys neskelbtini). A. S. dar nebuvo pradėjęs krautis cigarečių į automobilį. Šiame garaže pareigūnai aptiko cigaretes, paženklintas Baltarusijos Respublikos banderolėmis.

Apklaustas kaip liudytojas D. M. parodė, kad A. S. yra jo sesers vyras. A. S. paprašė paskolinti automobilį ir kadangi jis turėjo kelis automobilius, vieną - (duomenys neskelbtini) paskolino A. S.. Kokiems tikslams A. S. naudos automobilį, jis nežinojo. Apklaustas kaip liudytojas S. D. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) ūkio skyriaus viršininku. Garažai esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Byloje aptariamo garažo nuomos sutarties įmonė neturi, buvo tik sutarties projektas su V. Z., kuriam buvo duoti ir garažo raktai. 2015 m. birželį V. Z. paprašė grąžinti garaže jo laikytus daiktus. Dalyvaujant antstoliui daiktai buvo grąžinti, V. Z. įmonei sumokėjo už daiktų saugojimą.

Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, teismo posėdyje apklausęs išteisintąjį bei liudytojus, dar kartą įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių ir neginčytinų, sudarančių vientisą ištisą loginę seką, įrodymų, kurie patvirtintų, jog kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis A. S. disponavo (įgijo, gabeno ir laikė) visomis garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rastomis cigaretėmis (5 440 pakelių), pažymėtomis Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir buvo 13 015,12 Eur. A. S. nuo pirmos jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu, davė išsamius parodymus ir nuosekliai tvirtino, jog jis už 6 500 Lt įsigijo 5 dėžes cigarečių, kurios pažymėtos Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Tokie A. S. parodymai bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti. Vien tik A. S. sulaikymas garaže, kuriame neteisėtai buvo laikomos akcizais apmokestinamos prekės, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, nesudaro pakankamo pagrindo baudžiamajai atsakomybei taikyti.

Būtina pažymėti, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Jau buvo paminėta, kad aptariamoje byloje objektyvių ir neabejotinų įrodymų, kad išteisintasis A. S. neteisėtai disponavo (įgijo, gabeno ir laikė) akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis), kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nesurinkta, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, A. S. veiksmuose nenustatęs visų baudžiamajai atsakomybei pagal BK 199² str. 1 d. kilti būtinų nusikalstamos veikos sudėties požymių, pagrįstai jį išteisino.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.