Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-05-11 · Civilinė byla Nr. e2A-182-553/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-09-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-05-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-11
Bylos Nr.
e2A-182-553/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09577-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė, Ona Gasiulytė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
G. V., H. V., T. V.
Ieškovas
UAB „Medicinos bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-182-553/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09577-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; 3.3.1.20; 4.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. V., H. V. ir T. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Medicinos bankas“ patikslintą ieškinį atsakovams G. V., H. V., T. V. dėl priverstinio iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ (toliau – Bankas) patikslintu ieškiniu prašė iškeldinti atsakovus G. V., H. V., T. V. su visais jiems priklausančiais daiktais iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovus G. V., H. V., T. V. perduoti ieškovui UAB „Medicinos bankas“ nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), raktus bei visus su šiuo turtu susijusius dokumentus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad antstolis G. B. Vilniaus apygardos teismo 2010-11-23 išduoto vykdomojo dokumento pagrindu vykdo išieškojimą iš T. V.. Nurodytu vykdomuoju dokumentu buvo leista priverstinai iš varžytynių parduoti įkeistus nekilnojamus daiktus: žemės sklypą, kurio plotas 0,0150 ha, gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 141,76 kv. m, esančius. (duomenys neskelbtini) (toliau - turtas). Turtas buvo realizuotas vykdymo proceso metu ir 2015-10-01 turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0040/11/00860 perduotas išieškotojui Bankui. Banko nuosavybės teisė į turtą 2015-10-06 buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. G. V. ir H. V. yra laiduotojai už T. V. tinkamą prievolių įvykdymą Bankui bei iš jų yra vykdomas išieškojimas pagal Vilniaus apygardos teismo 2013-10-28 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1281-232/11. Apie tai, kad Bankas yra turto savininkas atsakovai buvo informuoti Banko 2015-11-24 raštu Nr. S/DVS-2937. Šiuo raštu atsakovų buvo paprašyta iki 2015-12-28 išsikraustyti ir turtą perduoti Bankui. Faktą, jog G. V. ir H. V. buvo įteiktas 2015-11-24 raštas Nr. S/DVS-2937 patvirtinta antstolio V. Č. 2015-11-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 116-15-1227. Atsakovai reikalautu terminu neišsikraustė ir turto Bankui neperdavė. Bankas 2016-02-03 raštu Nr. S/00/2016-436 dar kartą paragino atsakovus atlaisvinti neteisėtai užimamą turtą ir jį perduoti Bankui iki 2016-02-15. Atsakovai Banko reikalavimo neįvykdė, todėl Bankas vėl buvo priverstas 2016-03-03 raštu Nr. S/00/2016-815 raginti atsakovus išsikraustyti ir turtą perduoti Bankui. Atsakovai šio reikalavimo neįvykdė. Tokiu būdu G. V., H. V., T. V. turtu naudojasi be teisinio pagrindo, taip pažeisdami ieškovo, kaip turto savininko, teises (CK 4.37). Akivaizdu, jog dėl neteisėto atsakovų elgesio Bankas negali patekti į jam priklausantį turtą, naudotis turtu pagal paskirtį, aprodyti potencialiems pirkėjams bei su turtu elgtis pagal savo nuožiūrą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai naudojasi ieškovo turtu be jo sutikimo ar leidimo, nesudarę su turto savininku nuomos, panaudos ar kitokios civilinės sutarties. Bankas minėtuose raštuose taip pat buvo nurodęs, jog svarstytų atsakovų pasiūlymą pirkti ar nuomoti turtą, tačiau tokio pasiūlymo pateikimas nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovai naudojasi turtu teisėtu pagrindu.

Atsakovai H. V., G. V. ir T. V. pateikė atsiliepimus į patikslintą ieškinį, kuriais prašė ieškovo ieškinį atmesti.Nurodė, kad ieškovas nuosavybės teisę į turtą įgijo tik 2015-10-01, kai turtas buvo realizuotas vykdymo proceso metu ir buvo perduotas Bankui- turto perdavimo išieškotojui aktu Nr.0040/11/00860. Iki minėto turto perdavimo išieškotojui, minėtas turtas nuosavybės teise priklausė T. V., atsakovų sūnui, kuris minėtą turtą nuosavybės teise valdė nuo 2006-09-21 iki 2015-10-01. Šiame gyvenamajame name kartu su sūnumi gyvena ir atsakovai. Ieškovui perėmus 2015-10-01 nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovai stengėsi įteisinti nuomos santykius su ieškovu, siekdami išvengti Banko, kaip savininko nuosavybės teisių pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad su UAB Medicinos bankas atstovais jau nuo 2015-10-01 buvo vedamos derybos dėl perimamo turto nuomos. Suderinus su ieškovo atstovais dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos su išsipirkimu sąlygas, 2015 m. lapkričio mėn. 06 d. UAB Medicinos bankui buvo pateiktas prašymas dėl būsto nuomos su išsipirkimu pagal ieškovo atstovų pateiktas nuomos su išsipirkimu sąlygas. Ieškovas, gavęs prašymą dėl nuomos su išsipirkimu, 2015-11-24 pateikė raštą Nr. S/DVS-2937 dėl išsikraustymo. Bankas minėtu raštu pateikė pasiūlymą išsikraustyti iki 2015 m. gruodžio 28 d., bet tuo pačiu paliko galimybę derėtis dėl nuomos sąlygų, t.y. didinti nuomos kainą bei trumpinti išsipirkimo sąlygas. Atsižvelgiant į naujai pasiūlytas ieškovo sąlygas, pravedus konsultacijas su Banko atstovais, 2015 m. lapkričio mėn. elektroniniu paštu turtas@medbank.lt buvo pateiktos naujos sąlygos dėl minėto turto nuomos. Nesudarius nuomos sutarties su išsipirkimu, su ieškovo atstovais buvo aptartos naujos sąlygos minėto turto įsigijimui bei teisėtam buvimui Banko valdomame turte ir 2016 m. sausio mėn. ieškovui elektroniniu paštu buvo pateiktos naujos sąlygos dėl minėto turto įsigijimo, t.y. dėl preliminarios sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tarp atsakovų ir ieškovų yra susiklostę nuomos santykiai bei siekis iš ieškovo įsigyti jo valdomą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), todėl ieškovo pateiktas ieškinys dėl priverstinio iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad nuomos mokestis bankui nebuvo mokamas, kadangi Bankas nesudarė su atsakovu nuomos sutarties. Mokesčiai už komunalines paslaugas yra mokami, todėl daryti išvadą, kad atsakovas vengia ir ateityje vengs tinkamai vykdyti prievoles, negalima. Ieškovas elgiasi nesąžiningai, nesivadovauja protingumo ir teisingumo kriterijais, todėl ieškinys nėra pagrįstas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-29 sprendimu ieškinį tenkino: iškeldino atsakovus G. V., H. V. ir T. V. su visais jiems priklausančiais daiktais iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Įpareigojo atsakovus G. V., H. V. ir T. V. perduoti ieškovui UAB „Medicinos bankas“ nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), raktus bei visus su šiuo turtu susijusius dokumentus. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų G. V., H. V. ir T. V. 31,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš G. V. ir H. V. po 10,33 EUR, iš T. V. 10,34 EUR ieškovo UAB „Medicinos bankas“ naudai.Teismas nustatė, kad ginčo patalpos nuosavybės teise priklauso ieškovui. Atsakovai iš kitam asmeniui priklausančio ginčo buto neišsikėlė nei po raginimo, nei po ieškinio pateikimo ir name gyvena iki šiol. Teismas nustatė, jog nuomos sutartis tarp šalių ( ieškovo ir atsakovų) nesudaryta ir neįregistruota, faktiniai nuomos santykiai taip pat nesusiklostė – nuomos mokestis nemokamas, ieškovas kaip ginčo patalpos savininkas nesutinka, kad atsakovai ir toliau gyventų jo name. Teismas vertino, jog tokiu būdu atsakovai pažeidžia ieškovo, kaip ginčo namo savininko, teisę naudotis bei valdyti jam nuosavybės teise priklausančiu namu. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai šią patalpą naudoja be ieškovo sutikimo, t. y. neteisėtai, taip pažeisdami ieškovo nuosavybės teises. Teismas konstatavo, jog ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodė, kad yra turto savininku, bei įrodė, jog jo teisės yra pažeistos, o atsakovai neįrodė, kad turi teisėtą pagrindą ieškovo name gyventi, todėl tenkino ieškovo ieškinį. Taip pat teismas konstatavo, kad, sprendžiant atsakovų iškeldinimo klausimą, ieškovas nepateikė jokių įrodymų bei nenurodė jokių svarbių aplinkybių dėl būtinumo leisti skubiai vykdyti sprendimą ir ieškovo prašymo dėl leidimo skubiai vykdyti sprendimą netenkino.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai G. V., H. V. ir T. V. apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-29 sprendimą panaikinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nesirėmė atsakovų įrodymais, kad nuo 2015-10-01 ieškovui perėmus T. V. nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, atsakovai stengėsi įteisinti nuomos santykius su ieškovu, siekdami išvengti Banko, kaip turto savininko, nuosavybės teisių pažeidimo. Nesudarius su ieškovu nuomos sutarties buvo aptartos naujos sąlygos ir 2016 m. sausio mėn. ieškovui buvo pateiktos naujos sąlygos dėl minėto turto įsigijimo, t.y. dėl preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Šios aplinkybės teismo nebuvo vertintos kaip nesąžiningos.Teismas nepasisakė dėl faktinių aplinkybių, kad tarp ieškovo ir atsakovų buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai, nors jie nebuvo įforminti rašytine sutartimi ne dėl atsakovų kaltės, o dėl ieškovo, kuris atsakovų atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, keitė sąlygas dėl nuomos bei gyvenamųjų patalpų įsigijimo.Teismas nevertino ir apeliantų prašymo įpareigoti ieškovą sudaryti su atsakovais nuomos sutartį arba preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, siekiant ateityje sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl ginčo nekilnojamojo turto ir tuo pačiu pažeidė atsakovų teisę į gynybą.

Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-29 sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas teisingai nustatė, kad 2015-10-01 turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 0040/11/00860 pagrindu ieškovas yra teisėtas turto savininkas ir atsakovai po to, kai antstolis perdavė turtą išieškotojui, iš šio turto neišsikėlė, nors, kaip patvirtina byloje išdėstytos aplinkybės bei dokumentai, Bankas reikalavo tai padaryti iki 2015-12-28. Tokiu būdu atsakovai turtu naudojasi be teisinio pagrindo, taip pažeisdami ieškovo, kaip turto savininko, teises. Atsakovai jau ilgą laiko žino apie Banko nuosavybės teisę į turtą, apie pateiktą reikalavimą išsikeldinti iš turto, tačiau sąmoningai vilkiną šį procesą, iš turto neišsikrausto.Atsakovų žadėjimas, jog jie pirks turtą tokiomis sąlygomis, su kuriomis Bankas niekuomet nesutiko, nėra pagrindas teigti, kad tarp atsakovų ir Banko būtų susiklostę sutartiniai santykiai ir atsakovų iškeldinimo klausimas turėtų būti spręstinas pagal CK VI knygos nuostatas, nustatančias iškraustymo ypatumus, esant susidariusiems konkretiems sutartiniams santykiams. Patys atsakovai pripažino, jog niekada nebuvo sutarę su jokiu Banko darbuotoju dėl turto nuomos ar pirkimo, be to jie atsakovai yra visiškai nemokūs.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškeldino atsakovus iš ieškovui priklausančių patalpų.Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, vertindamas atsakovų veiksmų teisėtumą, neįvertino aplinkybių, jog atsakovai siekė su ieškovu sudaryti nuomos ir preliminarią pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau dėl ieškovo nesąžiningų veiksmų sutartys nebuvo pasirašytos. Apeliantų įsitikinimu, šios teismo neįvertintos aplinkybės pagrindžia atsakovų teisėtą buvimą ieškovui priklausančiose patalpose.Byloje nustatyta, kad antstolis G. B. Vilniaus apygardos teismo 2010-11-23 išduoto vykdomojo dokumento pagrindu vykdo išieškojimą iš T. V.. Nurodytu vykdomuoju dokumentu buvo leista priverstinai iš varžytynių parduoti įkeistus nekilnojamus daiktus: žemės sklypą, gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Turtas buvo realizuotas vykdymo proceso metu ir 2015-10-01 turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0040/11/00860 perduotas išieškotojui ieškovui. Ieškovo nuosavybės teisė į turtą 2015-10-06 buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas ne kartą ragino atsakovus išsikraustyti ir turtą perduoti ieškovui, tačiau atsakovai raginimų neįvykdė.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantais, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių dėl nuomos teisinių santykių susiformavimo, priešingai, teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad nuomos sutartis tarp ieškovo ir atsakovų nesudaryta ir neįregistruota, faktiniai nuomos santykiai taip pat nesusiklostė – nuomos mokestis nemokamas. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovas kaip ginčo patalpos savininkas nesutinka, kad atsakovai ir toliau gyventų jam priklausančiame name. Iš nustatytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantai pažeidžia ieškovo, kaip ginčo namo savininko, teisę naudotis bei valdyti jam nuosavybės teise priklausančiu namu.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai neįrodė, jog turi teisėtą pagrindą gyventi ieškovui nuosavybės teise priklausančiame name. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas. Atsižvelgus į išdėstytas teisės normas, teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, kad ginčo patalpose jie turi teisę gyventi todėl, jog siekė sudaryti su ieškovu nuomos ar preliminarią pirkimo-pardavimo sutartis, nes vien tai, kad atsakovai išreiškė norą sudaryti su ieškovu atitinkamas sutartis, neįpareigoja ieškovo jas sudaryti pagal kitos šalies pageidaujamas sąlygas - būtina suderinta šalių valia. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir apeliantai neįrodė esant įstatyme nustatytai pareigai ieškovui sudaryti sutartį ar ieškovo savanoriško įsipareigojimo sudaryti su atsakovais nuomos sutartį ar preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo spręsti apie atitinkamos ieškovo pareigos buvimą. Apeliantai taip pat nurodo, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai, siūlydamas ginčo turto įsigijimo sąlygas, kurios buvo derinamos ir priimtinos abiems sutarties pusėms, tačiau ne kartą jas keitė. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, neturi pagrindo sutikti su apeliantais, jog ieškovas ne kartą keitė susitartas sąlygas, nes tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad atsakovų siūlomos sąlygos jo netenkina ir siekia parduoti ginčo objektą už konkrečią pinigų sumą ir ją gauti iš karto. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo ieškovo veiksmus vertinti nesąžiningais.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ona GasiulytėHenrichas JaglinskisAldona Tilindienė