Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Viktorijai De Camargo, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Rita Lankutienė papildomai paaiškino, kad A. Ž. įpėdiniai yra pareiškėjas ir Viktorija De Camargo, tačiau ji gyvena Airijoje ir neprieštarauja, kad turtą paveldėtų pareiškėjas. Rūpintis butu M. Ž. ėmė iš karto po tėvo mirties, nes butas buvo apleistas, jį nedelsiant reikėjo išvalyti, remontuoti. Per trijų mėnesių terminą pareiškėjas nespėjo kreiptis į notarę dėl turto paveldėjimo, nes rūpinosi turtu, be to periodiškai vyksta į užsienį darbo reikalais.

Liudytoja J. Ž. nurodė, kad yra pareiškėjo žmona, todėl gali patvirtinti, kad po tėvo mirties butas atrodė labai prastai – buteliai, nuorūkos, sulaužyti baldai, sugedęs maistas, nešvarūs rūbai, atjungta elektra, todėl iš karto po tėvo mirties valė butą, purškė nuo kenkėjų, remontavo, supirko naujus baldus, ėmė padenginėti tėvo skolas.

Liudytojas R. R. nurodė, kad padėjo žentui M. Ž. tvarkyti mirusio A. Ž. butą, remontuoti.

Liudytojas R. K. paaiškino, kad nuo 2018 m. gegužės mėnesio padėjo remontuoti butą, esantį Draugystės gatvėje, darė visus darbus, kuriuos pasakydavo M. Ž..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnis numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ir pabaiga. CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, kadangi yra A. Ž. sūnus (CK 5.13 straipsnis). Pareiškėjo tėvo vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos teisės į ¼ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. 6184-0001-0054), ¼ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. 6192-2001-5016) su pagalbiniais statiniais, esančiais Dvaro g. 45, Židikų sen., Mažeikių r., į butą (unikalus Nr. 6197-8000-7018:0068), esantį Draugystės g. 20-77, Mažeikiai. A. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) o pareiškėjas (įpėdinis) į notarų biurą kreipėsi tik 2018 m. rugpjūčio 20 d., tai yra praleidęs trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo, todėl kitu būdu priimti palikimo nėra galimybės. Iš pareiškėjo pareiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad palikėjas turėjo įsiskolinimų už atliekų surinkimą ir tvarkymą; vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą bei elektros energiją, kurias po jo mirties iš dalies padengė pareiškėjas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas M. Ž. iš karto po tėvo A. Ž. mirties rūpinosi turtu kaip šeimininkas, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo už komunalinius patarnavimus, domėjosi žemės sklypo panaudos aplinkybėmis, taip pat domėjosi tėvo turimais įsiskolinimais, t. y. elgėsi kaip paveldėto turto savininkas, todėl laikytina, kad tokiais savo veiksmais M. Ž. faktiškai priėmė A. Ž. palikimą. Pareiškėjo sesuo, tai yra suinteresuotas asmuo Viktorija De Camargo, nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Byloje nėra duomenų, kad būtų kitų įpėdinių ar suinteresuotų asmenų, kurių interesus pažeistų juridinio fakto pripažinimas; testamento palikėjas taip pat nebuvo sudaręs.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Visapusiškai ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas po tėvo A. Ž. mirties priėmė palikimą – butą, Draugystės g. 20-77, Mažeikiai, faktiškai pradėdamas šį turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis), todėl laikytina, jog pareiškėjas priėmė visą palikėjo A. Ž. palikimą.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą.

Šis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą į (duomenys neskelbtini) mirusio A. Ž. turtą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.