- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-14
- Bylos Nr.
- I-1030-331/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- VšĮ slaugos namų „Vita Lumina“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
atsakovės atstovui D. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ slaugos namų „Vita Lumina“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-8074 nutraukė pareiškėjos VšĮ slaugos namų „Vita Lumina“ ir VMI 2017 m. gegužės 16 d. sudarytą mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-3311 (b. l. 12). Taip pat VMI 2017 m. spalio 27 d. sprendimu Nr.(23.24-08)-327-8075 nutraukė 2017 m. gegužės 16 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-3309 (b. l. 13).
Šalies argumentai
2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3) ir prašo panaikinti VMI 2017 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-8074 ir sprendimą Nr. (23.24-08)-327-8075 (toliau – ir Sprendimai).
3. Paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 16 d. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno AVMI) sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-616 apskaičiavo pareiškėjai 4 045,35 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) delspinigių, 162,02 Eur pelno mokesčio (toliau – ir PM) delspinigių, 140,87 Eur nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – ir NTM) delspinigių, 75,28 EUR gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) delspinigių, 1,58 Eur įmokų į garantinį fondą (toliau – ir ĮGF) delspinigių bei paskyrė 6 688,00 Eur PVM baudą, 104,00 Eur GPM baudą, 195,00 Eur NTM baudą, 229,00 Eur PM baudą ir 13,00 Eur ĮGF baudą. Šios sumos susidarė dėl VšĮ Slaugos namų „Vita Lumina“ buhalterės A. B. netinkamo pareigų vykdymo, t. y. deklaracijų VMI nepateikimo, dalies apskaitos dokumentų mokestinio patikrinimo metu nepateikimo ir laiku nesumokėtų mokesčių, dėl ko pareiškėjai buvo padaryta 11 654,10 Eur žala ir ji kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kuris 2017 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15636-921/2017 nusprendė pareiškėjos ieškinį patenkinti ir priteisė iš A. B. pareiškėjai 11 654,10 Eur žalos atlyginimo. Minėtu sprendimu priteistos piniginės lėšos yra įskaičiuotos į 2017 m. gegužės 16 d. sudarytas tarp pareiškėjos ir atsakovės mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)-327-3311 ir Nr. (23.24-08)-327-3309, kurios yra nutrauktos, nors pareiškėjos skola pagal šias sutartis yra ženkliai sumažėjusi ir sutarčių nutraukimas šiuo atveju yra neproporcinga priemonė, nes dalį šių sutarčių pareiškėja yra įvykdžiusi. Visiškas sutarties įvykdymas yra neįmanomas dėl itin prastos finansinės padėties, o sutarčių nutraukimas, kai jos buvo vykdomos ir susidaręs įsiskolinimas pateisinamas nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių, pažeidžia ne tik jos interesus ir konstitucinės teisės principus, yra neteisingas ir neproporcingas, bet ir pažeidžia mokestinės nepriemokos grąžinimo pagal sutartį instituto esmę – stabilizuoti mokesčių mokėtojo finansinę būklę ir atsiskaityti su mokesčių administratoriumi, juo labiau, kai mokestinės paskolos sutarties šalis saisto jos paskirtis, tikslai, bendrieji sąžiningumo, teisingumo principai, kurių mokesčių administratorius privalo laikytis. Pareiškėjos manymu, mokestinės paskolos sutarties sąlygų nevisiškas įvykdymas nėra pakankamas pagrindas nutraukti sutartį dėl to, kad bloga finansinė padėtis yra laikina, atsakovas apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartis pareiškėjos neįspėjo, t. y. jai nebuvo išsiųstas įspėjimas, atitinkantis keliamus reikalavimus. Be to, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, prieš nutraukiant mokestinės paskolos sutartis, turėjo būti įvertintas faktas, kad sutartys iš dalies įvykdytos ir mokestinės paskolos sutarčių nutraukimas sudarys didelių finansinių nuostolių, galimai negrįžtamai pablogins pareiškėjos finansinę padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą patenkinti, palaikė skundo argumentus.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija nesutinka su pareiškėjos skundu, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 29–35) paaiškino, kad pareiškėja pažeidė savo pareigą tinkamai vykdyti 2017 m. gegužės 16 d. sudarytas mokestines paskolos sutartis, t. y. kas mėnesį mokėti atitinkamo dydžio įmokas. Šios pareigos netinkamą vykdymą pripažįsta ir pati pareiškėja skunde. Todėl atsakovė pagrįstai priėmė skundžiamus sprendimus. Teisės aktai nenumato kitokio pobūdžio sankcijos už sudarytos mokestinės paskolos sutarties sąlygų nevykdymą, todėl šiuo atveju taikytina priemonė, t. y. mokestinės paskolos sutarties nutraukimas, yra teisėta ir pagrįsta sankcija, tinkama bei proporcinga padarytam sutarties sąlygų pažeidimui. Atsakovė pareiškėjai tinkamai nevykdant mokestinės paskolos sutarčių 2017 m. birželio 10 d. įspėjimu Nr. (23.24-08)-327-4133, 2017 m. birželio 10 d. įspėjimu Nr. (23.24-08)-327-4161, 2017 m. rugpjūčio 10 d. įspėjimu Nr. (23.24-08)-327-6024, 2017 m. rugpjūčio 10 d. įspėjimu Nr. (23.24-08)-327-6133, 2017 m. rugsėjo 10 d. įspėjimu Nr. (23.24-08)-327-6837 ir 2017 m. rugsėjo 10 d. įspėjimu Nr. (23.24-080-327-6977 įspėjo pareiškėją apie jų nutraukimą, šiuose įspėjimuose nustatydama terminą, per kurį pareiškėjai buvo suteikta teisė sumokėti įspėjimuose nurodytas sumas ir išvengti sutarčių nutraukimo. Šiuos įspėjimus pareiškėja buvo gavusi ir su jais susipažinusi, tačiau jai suteikta teise nepasinaudojo, dėl ko nėra teisinio pagrindo teigti, kad atsakovė pažeidė pareigą tinkamai informuoti. Mokesčių administratorius, prieš priimdamas sprendimą dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo, neprivalo atsižvelgti į priežastis, dėl kurių susidarė mokestinė nepriemoka bei kodėl nebuvo vykdoma mokestinės paskolos sutartis, taip pat kokios pasekmės galimai gali atsirasti mokesčių mokėtojui priėmus tokio pobūdžio sprendimą. Be to, 2017 m. gegužės 16 d. mokestinės paskolos sutartimi Nr. (23.24-08)-327-3309 išdėstytos pareiškėjos mokestinės nepriemokos atsiradimas nėra kildinamas iš Kauno AVMI 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-616 patvirtintų priskaičiuotų mokesčių ir su juos susijusių sumų.
6. Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Šioje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės VMI sprendimų, kuriais buvo nutrauktos su pareiškėja sudarytos mokestinės paskolos sutartys, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Nustatyta, kad pareiškėja 2015 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 15/11/07 „Dėl susidariusio įsiskolinimo“ ir 2015 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 15/11/07 „Dėl susidariusio įsiskolinimo“ kreipėsi į atsakovę, prašydama išdėstyti 55 369,72 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą 36 mėn. laikotarpiui ir toliau leisti vykdyti norimas veiklas bei sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą (b. l. 36–37, 38). VMI 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-9257 patvirtino sutartį, kuria išdėstė pareiškėjai 55 369,72 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą laikotarpiui nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 25 d. (b. l. 39–40, 41–45). Pareiškėja 2016 m. liepos 22 d. raštu Nr. 16/07/22 „Dėl susidariusio įsiskolinimo“ papildomai kreipėsi į atsakovę, prašydama peržiūrėti sudarytą mokestinės paskolos sutartį ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą 60 mėn. laikotarpiui bei toliau leisti vykdyti norimas veiklas ir sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą (b. l. 46–48). Dėl šio pareiškėjos prašymo VMI 2016 m. rugpjūčio 19 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08)-327-5465 pakeisti 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-9257 ir pareiškėjos turimos mokestinės nepriemokos 49 219,81 Eur sumai sumokėjimo išdėstymą pakeisti 60 mėn. laikotarpiui nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. gruodžio 25 d. (b. l. 49–50). Pareiškėja 2017 m. kovo 15 d. prašymu „Dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo dalimis“ vėl kreipėsi į atsakovę, prašydama peržiūrėti aukščiau nurodytas mokestinės paskolos sutartis ir išdėstyti turimų mokestinių nepriemokų sumokėjimą 90 mėn. laikotarpiui bei leisti toliau vykdyti norimas veiklas ir sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą (b. l. 57–58). VMI 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-2849 (b. l. 59–60) pakeitė 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-9257 ir juo patvirtintą 2015 m. gruodžio 16 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-9430, pakoreguojant mokėjimo grafiką ir nustatant mokestinės nepriemokos išdėstymo laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. gruodžio 25 d. (b. l. 59–60). VMI ir pareiškėja 2017 m. gegužės 16 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-3311, kuria šalys susitarė išdėstyti pareiškėjos 48 719,81 Eur dydžio mokestinės nepriemokos, mokėjimą laikotarpiui nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2020 m. gruodžio 25 d. (b. l. 63–65). VMI 2017 m. birželio 10 d., 2017 m. rugpjūčio 10 d., 2017 m. rugsėjo 10 d. siuntė įspėjimus apie ketinimą nutraukti 2017 m. gegužės 16 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)327-3311 (b. l. 71–72, 77–78, 81–82), kurie buvo įteikti pareiškėjai atitinkamai 2017 m. birželio 11 d., 2017 m. rugpjūčio 11 ir 2017 m. rugsėjo 11 d. (b. l. 83). VMI 2017 m. spalio 27 d. nustatė, kad pagal sutartis Nr. (23.24-08)-327-3309 ir Nr. (23.24-08)-327-3311 pareiškėja laiku nesumokėjo 4563,87 Eur mokesčio, 647,62 Eur palūkanų, 83,23 Eur padidintų palūkanų ir 79,01 Eur palūkanų delspinigių (b. l. 84). VMI 2017 m. spalio 27 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08)-327-8074, kuriuo nutraukė pareiškėjos ir VMI 2017 m. gegužės 16 d. sudarytą mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-3311 (b. l. 12) ir apie tai pranešė pareiškėjai 2017 m. spalio 27 d. raštu Nr. (23.1-08) RNA-33324 (b. l. 88).
8.1. Pareiškėja 2016 m. liepos 26 d. raštu Nr. 16/07/26 „Dėl susidariusio įsiskolinimo“ kreipėsi į atsakovę, prašydama 8 738,73 Eur PVM mokestinę nepriemoką išdėstyti 24 mėn. laikotarpiui bei leisti toliau vykdyti norimas veiklas ir sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą (b. l. 51–52). Dėl šio pareiškėjos prašymo VMI 2016 m. rugpjūčio 22 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08)-327-5501 išdėstyti pareiškėjos 8 738, 73 Eur dydžio mokestinės nepriemokos mokėjimą 24 mėn. laikotarpiui, t. y. nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2018 m. rugpjūčio 25 d. ir 2016 m. rugpjūčio 24 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-5545 (b. l. 53, 54–56). Pareiškėja 2017 m. kovo 15 d. prašymu „Dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo dalimis“ vėl kreipėsi į atsakovę, prašydama peržiūrėti aukščiau nurodytas su atsakovu sudarytas mokestinės paskolos sutartis ir išdėstyti turimų mokestinių nepriemokų sumokėjimą 90 mėn. laikotarpiui bei lesti toliau vykdyti norimas veiklas ir sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą (b. l. 57–58). VMI 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-2850 pakeitė 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-5501 ir juo patvirtintą 2016 m. rugpjūčio 24 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-5545, pakoreguojant mokėjimo grafiką (b. l. 61–62). VMI ir pareiškėja 2017 m. gegužės 16 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-3309, kuria šalys susitarė išdėstyti pareiškėjos 8 308,52 Eur dydžio mokestinės nepriemokos mokėjimą naujam laikotarpiui, t. y. nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. rugpjūčio 25 d. (b. l. 68–69). VMI 2017 m. birželio 10 d., 2017 m. rugpjūčio 10 d., 2017 m. rugsėjo 10 d. siuntė įspėjimus apie ketinimą nutraukti 2017 m. gegužės 16 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)327-3309 (b. l. 73–74, 75–76, 79–80), kurie buvo įteikti pareiškėjai atitinkamai 2017 m. birželio 11 d., 2017 m. rugpjūčio 11 ir 2017 m. rugsėjo 11 d. (b. l. 83). VMI 2017 m. spalio 27 d. nustatė, kad pagal sutartis Nr. (23.24-08)-327-3309 ir Nr. (23.24-08)-327-3311 pareiškėja laiku nesumokėjo 4563,87 Eur mokesčio, 647,62 Eur palūkanų, 83,23 Eur padidintų palūkanų ir 79,01 Eur palūkanų delspinigių (b. l. 84). VMI 2017 m. spalio 27 d. sprendimu Nr.(23.24-08)-327-8075 nutraukė 2017 m. gegužės 16 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-3309 (b. l. 13) ir apie tai pranešė pareiškėjai 2017 m. spalio 27 d. raštu Nr. (23.1-08) RNA-33324 (b. l. 88).
9. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintos Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (2016 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 1K-293 redakcija). MAĮ 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Pagal MAĮ 88 straipsnio 2 dalį, sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. MAĮ 88 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų, ji nutraukiama. Šiuo atveju už mokestinę paskolą sumokėta palūkanų suma perskaičiuojama atsižvelgiant į faktiškai pasinaudotą mokestinės paskolos sumą, o nuo likusių nesumokėtų sumų nepertraukiamai šio Įstatymo 96-98 straipsnių nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai. Taisyklių 2.4 punkte mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymas apibrėžtas kaip mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos mokėjimo išskirstymas dalimis pagal mokestinės paskolos sutarties grafiką. Pagal Taisyklių 47 punktą, mokesčių administratorius priima sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jeigu mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų. Taisyklių 49 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius, prieš nutraukdamas mokestinės paskolos sutartį, įteikia mokesčių mokėtojui įspėjimą apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį, išskyrus atvejus, kai mokestinės paskolos sutartis nutraukiama dėl to, kad mokesčių mokėtojui iškeliama bankroto arba restruktūrizavimo byla, taip pat išskyrus Taisyklių 51 punkte nurodytą atvejį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad MAĮ 88 straipsnio 7 dalies nuostatos numato tik vieną sąlygą mokestinės paskolos sutarčiai nutraukti – mokestinės paskolos sutarties sąlygų nevykdymą, todėl prieš priimdamas sprendimą dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo mokesčių administratorius neprivalo atsižvelgti į priežastis, dėl kurių susidarė mokestinė nepriemoka bei nebuvo vykdoma mokestinės nepriemokos sutartis, mokestinės paskolos sutarčiai nutraukti pakanka, kad pareiškėja nevykdytų savo įsipareigojimo kiekvieną mėnesį mokėti įmokas (LVAT administracinėse bylose Nr. A442-952/2013; Nr. A438-522/2013).
10. Nagrinėjamoje byloje rašytiniai duomenys aiškiai patvirtina paskolos sutarčių nutraukimo sąlygas: pareiškėja nevykdė savo pareigos tinkamai ir laiku mokėti įmokas pagal sudarytas sutartis (MAĮ 88 straipsnio 7 dalis), be to pareiškėjai ne kartą buvo siųsti įspėjimai dėl ginčo sutarčių nevykdymo bei ketinimo jas nutraukti (Taisyklių 49 punktas). Teismas atmeta pareiškėjos teiginius, kad ji nebuvo įspėta apie ketinimą nutraukti sutartis, nes atsakovės siųsti teisės aktų reikalavimus atitinkantys, patvirtintos formos įspėjimai (b. l. 71–82) ir patvirtinimas apie įspėjimų įteikimą pareiškėjai (b. l. 83), aiškiai patvirtina apie sutarčių nevykdymą. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad pareiškėja pažeidė savo pareigą tinkamai vykdyti su atsakove 2017 m. gegužės 16 d. sudarytas mokestinės paskolos sutartis (b. l. 84–85).
11. Pareiškėja neginčija byloje nustatytos aplinkybės, kad ji tinkamai mokestinės paskolos sutarčių nevykdė ir nesistengia jos vykdyti. Pareiškėja skundą teismui grindžia tuo, kad visiškas sutarčių įvykdymas yra neįmanomas dėl itin prastos finansinės padėties ir susidaręs įsiskolinimas pateisinamas nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas laiko, kad šiuo atveju mokesčių administratorius, nutraukdamas mokestinės paskolos sutartis dėl to, kad mokesčių mokėtoja nevykdė jos sąlygų, nepažeidė jokių teisės norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų, o pareiškėjos nurodomos aplinkybės, susijusios su sunkia finansine būkle, daliniu sutarčių įvykdymu, gresiančiomis sunkiomis finansinėmis pasekmėmis, negali būti pripažintos ginčijamų sprendimų panaikinimo pagrindu. Pažymėtina, kad šios pareiškėjos aplinkybės gali būti motyvu kreipiantis į mokesčių administratorių dėl naujos mokestinės paskolos sutarties sudarymo ir mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba jos išdėstymo (MAĮ 88 straipsnio 2 dalis), tačiau ne dėl sprendimų nutraukti mokestinės paskolos sutartis panaikinimo. Tokia teismo išvada atitinka LVAT praktiką (LVAT administracinėje byloje Nr. A-1042-442/2017). Kaip minėta, šiuo atveju mokesčių administratorius nepažeidė jokių teisės norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų, be to, rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pagal pareiškėjos prašymus ne kartą geranoriškai keitė ginčo mokestinių paskolų sutarčių nuostatas, susijusias su mokėjimo grafikų, išdėstymo laikotarpių nustatymu (b. l. 49–50, 59–60, 61–62), taip pat ne kartą siuntė pareiškėjai įspėjimus dėl ketinimo nutraukti ginčo sutartis (b. l. 71–72, 73–74, 75–76, 77–78, 79–80, 81–82), tačiau pareiškėja jokių priemonių mokestinės paskolos padengimui nesiima, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos skundo argumentai dėl skundžiamų sprendimų neteisingumo, neproporcingumo.
12. Teismas laiko, kad pareiškėjos skundo argumentai, susiję su pareiškėjos buhalterės veiksmais, nėra reikšmingi sprendžiant ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Analogiškos nuomonės laikosi ir LVAT savo praktikoje konstatuodamas, kad prieš priimdamas sprendimą dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo, mokesčių administratorius neprivalo atsižvelgti į priežastis, dėl kurių susidarė mokestinė nepriemoka (LVAT administracinėse byloje Nr. A442-952/2013, Nr. A438-522/2013).
13. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybės, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT teisminę praktiką, teismas daro išvadą, kad ginčijami atsakovės 2017 m. spalio 27 d. sprendimai Nr. (23.24-08)-327-8074 ir Nr. (23.24-08)-327-8075 savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, juos priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, pagrindinės procedūros ir teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, naikinti ginčijamų sprendimų pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
14. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus T. T. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos VšĮ slaugos namų „Vita Lumina“ skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.