Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2. Savo poziciją pareiškėjas grindė šiais argumentais:

2.1. Ketindamas dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Arsmeda“ (toliau – ir Bendrovė) rinkodaros specialistu (vadybininku; aukštos kvalifikacijos darbuotoju), D. K. 2023 m. sausio 26 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte ir 441 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktu ir 441 straipsnio 1 dalimi, 2023 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą Nr. 23S14268 D. K. išduoti leidimą laikinai gyventi trejus metus, 2023 m. vasario 13 d. jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2026 m. vasario 13 d. (pagal asmens kelionės dokumento galiojimo laiką), leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo įteiktas 2023 m. kovo 2 d.

2.2. Vykdant D. K. kontrolę, duomenys apie šį asmenį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) informacinėje sistemoje ir buvo nustatyta, kad darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta; jis jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse nedirba. Remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos duomenimis, buvo nustatyta, kad D. K. periodiškai atvyksta į Lietuvos Respubliką (nuo leidimo laikinai gyventi įteikimo – 2023 m. kovo 2 d. – iki 2023 m. spalio 21 d. buvo užfiksuoti penki Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimų atvejai – pareiškėjas periodiškai atvykdavo į Lietuvos Respubliką ir po kelių dienų išvykdavo į Baltarusijos Respubliką ar kitą, ne Šengeno erdvės, šalį (buvo fiksuoti penki trumpalaikiai atvykimai nuo 1 iki 7 dienų), tačiau pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, D. K. su Bendrove darbo sutarties nesudarė ir Lietuvos Respublikoje nedirba, todėl buvo konstatuota, jog asmens deklaruojamas tikslas nėra darbas Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkto nuostatas, ir pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

2.3. Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, jis buvo priimtas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių visumos, D. K. nesuteikus galimybės duoti paaiškinimų bei išsklaidyti bet kokias abejones ir neatsižvelgus į individualią pareiškėjo situaciją.

2.4. Kreipęsis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, kaip aukštos kvalifikacijos darbą dirbti ketinantis asmuo, D. K. pateikė visus duomenis bei dokumentus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus, kuriuos įvertinęs, atsakovas nustatė, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 441 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. UAB „Arsmeda“, kurioje D. K. ketino dirbti, pateikė tarpininkavimo raštą, patvirtinantį pareiškėjo įdarbinimo faktą. D. K. atsakovui pateikė duomenis bei dokumentus, patvirtinančius, kad jis ketina dirbti Bendrovėje, su kuria 2022 m. gruodžio 2 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 4, kurios 1.3 punkte nustatyta, jog pareiškėjas įdarbinamas pardavimų vadybininku, numatant jam mokamą 2 700 Eur per mėnesį darbo užmokestį. Sudarytoje sutartyje buvo numatyta, kad D. K. darbo santykiais bus siejamas su UAB „Arsmeda“, jam bus mokamas atlyginimas, buvo apibrėžta, jog sutartis įsigalioja kitą dieną po leidimo laikinai gyventi išdavimo arba vėliau, jeigu darbas pradedamas vėliau. Sprendimas pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi buvo priimtas 2023 m. vasario 13 d. ir jam buvo įteiktas 2023 m. kovo 2 d., o dirbti D. K. pradėjo 2023 m. kovo 3 d., todėl darbo sutartis įsigaliojo. Pareiškėjo darbo pobūdis buvo pardavimų vadybininkas, jis galėjo dirbti tiek iš ofiso, tiek nuotoliniu būdu, darbo forma buvo mišri – dalis laiko (mažesnė) – iš ofiso, dalis – iš kitos jo pasirinktos buvimo vietos (nuotolinė), kadangi D. K. nereikėjo fiziškai būti ofise, jo darbas nebuvo kontaktinio pobūdžio. Tai pateisina, kodėl buvo užfiksuoti pareiškėjo vykimai į Baltarusijos teritoriją, kur jis taip pat atliko darbo funkcijas, tik nuotoliniu būdu (nors buvo užfiksuoti penki sienos kirtimai, tačiau vykimų buvo ne daugiau negu trys, kadangi vienas išvykimas fiksuojamas dviem sienos kirtimais). Bendrovė yra labai nedidelė, todėl pagal abipusį D. K. ir darbdavio susitarimą pareiškėjas galėjo dirbti mišriu būdu. UAB „Arsmeda“ buvo įdarbinta ir D. K. sutuoktinė.

2.5. Pareiškėją darbo santykiai sieja su Bendrove, todėl jie yra reguliuojami Lietuvos Respublikos darbo kodekso normomis, o D. K. yra taikomi Darbo kodekse nustatyti reikalavimai, teisės bei pareigos. Darbo kodekso 52 straipsnis nustato galimybę darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu. Šiuo atveju ir buvo sudarytas susitarimas dirbti mišriu būdu. Pareiškėjas su sutuoktine turi du vaikus. D. K. įsidarbinus, jaunesniajam vaikui dar nebuvo keturių metų, o tai pareiškėjui suteikė teisę reikalauti suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Šalių susitarimas dėl darbo nuotoliniu būdu buvo numatytas darbo sutarties 1.2 punkte, taigi buvo ne tik faktinis susitarimas, bet ir jis buvo tinkamas įtvirtintas darbo sutartyje.

2.6. Nuo 2023 m. kovo 3 d. D. K. faktiškai dirbo Bendrovėje, tai patvirtina jo atliktos darbo funkcijos bei gaunamas atlyginimas. Nors Bendrovės sąskaita buvo atidaryta Baltarusijoje ir Lenkijoje, tačiau pridėti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjui atlyginimas buvo mokamas iš UAB „Arsmeda“ banko sąskaitos. Apie tai, kad darbdavys darbo sutarties neregistravo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje ir neužpildė reikiamų formų, D. K. nežinojo, jis ir neturi objektyvios galimybės patikrinti, ar darbdavys atliko visas įstatyme nustatytas priemones, būtinas tinkami įforminti darbo santykius. Pareiškėjas buvo sudaręs darbo sutartį su Bendrove, todėl jis negalvojo, kad kažkokie formalumai liko nesutvarkyti, tačiau D. K. negalėjo ir neturėjo to žinoti, kadangi pareiga tinkamai įforminti darbo santykius ir apie tai informuoti atitinkamas institucijas yra keliama darbdaviui, o darbuotojas dėl to neturi patirti neigiamų pasekmių, jam neturi būti taikoma atsakomybė; tai būtų nesąžininga, neteisinga ir neprotinga.

2.7. Gavęs Sprendimą, pareiškėjas apie jį informavo UAB „Arsmeda“. Buvo pradėti tikrinti duomenys bei nustatyta, kad darbdavys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2023 m. kovo 16 d. tikrai teikė 1-SD pranešimą apie dirbančius užsieniečius (jame nurodė, jog darbuotojai pradėjo dirbti 2023 m. kovo 3 d.), kuris buvo pateiktas ir priimtas, tačiau buvo gautas pranešimas, kad forma buvo pateikta pavėluotai, kadangi 1-SD pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. 1-SD forma objektyviai negalėjo būti pateikta prieš vieną darbo dieną iki darbo sutarties sudarymo, kadangi darbo sutartis buvo sudaryta 2022 m. gruodžio 2 d., kai D. K. neturėjo leidimo laikinai gyventi (jos reikėjo atsakovui siekiant patvirtinti būsimo įdarbinimo faktą), o sutarties įsigaliojimo terminas buvo siejamas su leidimo laikinai gyventi išdavimu. Pranešimas negalėjo būti pateiktas iki darbo sutarties sudarymo, kadangi tokiu atveju būtų pranešama apie darbą asmens, kuris dar neturi leidimo gyventi Lietuvoje ir jo prašymas dar nebuvo išnagrinėtas, atitinkamai jis neturėjo teisės būti įdarbintas. Šios aplinkybės patvirtina, kad 1-SD forma Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai galėjo būti pateikta jau po leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo ir pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atsakymą būtų bet kuriuo atveju laikoma pateikta pavėluotai, nors ir leidimo laikinai gyventi išdavimo dieną (2023 m. vasario 13 d.). Pranešimo pateikimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai rodo aktyvius Bendrovės veiksmus, siekiant pateikti formą, atlikti visus būtinus įdarbinimo veiksmus, tačiau formaliai jo pateikimas laikomas pavėluotu.

2.8. Sužinojus apie Sprendimą, iš karto 2024 m. balandžio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo pateiktas pranešimas apie UAB „Arsmeda“ dirbančius užsieniečius. Nesant pranešimo (kuris buvo teikiamas, bet pavėluotai), tačiau yra teikiami įrodymai, kad darbo santykiai tarp Bendrovės ir D. K. faktiškai egzistavo; jis dirbo nuotoliniu būdu, buvo mokamas atlyginimas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) buvo mokami mokesčiai, buvo teikiama metinė gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracija už 2023 m. (GP 312 forma), kurios 3 puslapyje 1 eilutėje yra nurodytas pareiškėjas.

2.9. UAB „Arsmeda“ Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje domėjosi apie už trečiuosius asmenis mokamus mokesčius, jiems dirbant nuotoliniu būdu, ir gavo konsultacijas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsakė, kad Lietuvos darbdavys socialinio draudimo įmokas turėtų mokėti Baltarusijoje pagal ten galiojančių socialinio draudimo teisės aktų nuostatas, jeigu dirbdama nuotoliniu būdu Lietuvos subjekte (Lietuvoje atliekant ne daugiau negu 25 procentus darbo funkcijų). Vadovaujantis minėtu atsakymu, Lietuvoje už pareiškėją nebuvo mokami socialinio draudimo mokesčiai, siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo, jie buvo mokami Baltarusijoje konsultacijos pagrindu (dėl to atsakovas nenustatė duomenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje apie D. K. darbą). Pajamos buvo deklaruotos ir buvo sumokėti mokesčiai; Bendrovė tinkamai vykdė mokestines pareigas.

2.10. Darbo santykiai faktiškai egzistavo nuo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjui išdavimo, tačiau formaliai pranešimas dėl įdarbinimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nuomone, buvo pateiktas pavėluotai, tačiau visos mokestinės prievolės buvo vykdomos tinkamai (pranešimų dėl pažeidimų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nebuvo gauta). Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesikreipė į darbdavį ir neprašė paaiškinti aplinkybių dėl netinkamo darbo santykių įforminimo (pranešimo), ji neskyrė sankcijų, o tai pagrindžia, kad už darbo santykių kontrolę atsakingos institucijose įdarbinimo procedūrų pažeidimų, kuriais savo Sprendimą grindžia atsakovas, nenustatė. Šios aplinkybės patvirtina D. K. darbo faktą ir jis negali būti laikomas bedarbiu.

2.11. Nustatęs nurodytas aplinkybes, atsakovas, vadovaudamasis gerojo administravimo principais, pareiškėjui turėjo suteikti galimybę duoti paaiškinimus, o ne iš karto naikinti leidimą laikinai gyventi. Teisės aktai Migracijos departamentui nenustato pareigos kreiptis į D. K., tačiau geras viešasis administravimas tokią pareigą nustato, kadangi tuo atveju, jeigu pareiškėjui būtų suteikta galimybė paaiškinti, jis nurodytas aplinkybes bei argumentus būtų nurodęs atsakovui ir, tikėtina, Sprendimo iš viso nebūtų bei būtų buvę išvengta teismo išlaidų atsiradimo.

2.12. Sprendime nurodyta aplinkybė, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, yra nepagrįsta, kadangi D. K. atsakovui pateikė dokumentus apie ketinimą dirbti UAB „Arsmeda“, kurioje pradėjo dirbti po leidimo laikinai gyventi išdavimo ir dirba. Migracijos departamento argumentas, kad pareiškėjas ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės turi bedarbio statusą, neatitinka faktinės situacijos, kadangi D. K. neturi bedarbio statuso – jis gerai uždirba Bendrovėje, yra sudaryta darbo sutartis, pareiškėjas faktiškai vykdo darbo funkcijas, yra mokami mokesčiai.

2.13. Sprendime nurodytos išvados apie D. K. interesų centrą kitoje Europos Sąjungos valstybėje, apie tai, kad jis neturi Lietuvos Respublikoje šeiminių santykių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje bei ilgalaikių socialinių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika, būtų reikšmingos pareiškėjui prašant leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje kitais pagrindais, o ne darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu. Vertinant D. K. ryšius su Lietuva, turi būti vertinama tai, kad jis gyvenamąją vietą deklaruoja Lietuvoje, kad jo šeimos nariams yra išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, vaikų vardais su ugdymo įstaigomis yra sudaromos sutartys, šeima integruojasi ir kuria gyvenimą Lietuvoje.

2.14. Migracijos departamentas neįvertino svarbių aplinkybių visumos, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, viešojo administravimo subjektą įpareigojančių individualiame administraciniame akte nurodyti administracinio sprendimo faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybės, administracinio sprendimo motyvus, tinkamai įvertinti individualią situaciją, todėl teismas nepagrįstą Sprendimą turėtų panaikinti ir atkurti teisingumą.

3. 2024 m. birželio 7 d. papildomuose paaiškinimuose D. K. pažymėjo, kad nesuteikęs jam galimybės išreikšti savo nuomonės iki Sprendimo priėmimo, atsakovas pažeidė gero administravimo principą bei priėmė realių faktinių aplinkybių neatitinkantį, nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą. Pareiškėjas akcentavo, kad bedarbio statusas turi būti registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), tačiau šioje byloje ne tik nebuvo nustatyta, jog D. K. tokį statusą turi, bet Migracijos departamentas net nepateikė duomenų, kad jis būtų kreipęsis į Užimtumo tarnybą tam, jog gautų duomenų apie pareiškėjo statusą (ar jis yra įsiregistravęs bedarbiu, ar ne). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pateikti elektroniniai laiškai ir jų vertimai patvirtina, jog D. K. tiek 2023 m., tiek 2024 m. vykdė darbo funkcijas – komunikavo iš savo darbo pašto, o susirašinėjimas vyko darbo klausimais; aplinkybę, kad pareiškėjas tiek 2023 m. vykdė, tiek šiuo metu vykdo darbo funkcijas, patvirtina ir byloje esančių duomenų visuma, todėl jis tikrovės neatitinkančių duomenų Migracijos departamentui neteikė.