Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. K. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 24S87782 (toliau – Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2023 m. sausio 26 d., ketindamas dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) rinkodaros specialistu (vadybininku) (aukštos kvalifikacijos darbuotojas), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte ir 441 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą). Migracijos departamentas 2023 m. vasario 8 d., vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktu ir 441 straipsnio 1 dalimi, priėmė sprendimą Nr. 23S14268 išduoti leidimą laikinai gyventi trejiems metams, 2023 m. vasario 13 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760224770, galiojantis iki 2026 m. vasario 13 d. (leidimas laikinai gyventi išduotas pagal asmens kelionės dokumento galiojimo laiką), leidimas laikinai gyventi pareiškėjui įteiktas 2023 m. kovo 2 d.

Pažymi, kad pareiškėjas, kreipęsis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo kaip aukštos kvalifikacijos darbą dirbti ketinantis asmuo, pateikė visus duomenis bei dokumentus, atitinkančius aukščiau nurodytus reikalavimus, kuriuos atsakovas įvertinęs nustatė, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 441 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus. Bendrovė, kurioje pareiškėjas ketino dirbti, pateikė visus dokumentus - tarpininkavimo raštą, patvirtinantį pareiškėjo įdarbinimo faktą. Pareiškėjas atsakovui pateikė duomenis bei dokumentus, patvirtinančius tai, kad jis ketina dirbti Bendrovėje, su kuria 2022 m. gruodžio 2 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 4, kurios 1.3 punkte numatyta kad pareiškėjas įdarbinamas pardavimų vadybininku, numatant jam mokamą algą 2700 Eur/mėn. Taigi sudarytoje sutartyje numatyta, kad pareiškėjas bus siejamas darbo santykiais su Bendrove, kad jam bus mokamas atlyginimas, apibrėžta, kad sutartis įsigalioja kitą dieną po leidimo laikinai gyventi išdavimo arba vėliau, jeigu darbas pradedamas vėliau. Pareiškėjas dirbti pradėjo 2023 m. kovo 3 d., tad darbo sutartis įsigaliojo ir pareiškėjas pradėjo faktiškai dirbti. Pareiškėjo darbo pobūdis įmonėje buvo pardavimų vadybininkas, jis galėjo dirbti tiek iš ofiso, tiek nuotoliniu būdu, jo darbo forma buvo mišri – dalis laiko (mažesnė) - iš ofiso, dalis iš kitos jo pasirinktos buvimo vietos (nuotolinė), nes jam nereikėjo fiziškai būti ofise, jo darbas nebuvo kontaktinio pobūdžio. Tai pateisina, kodėl užfiksuoti jo vykimai į Baltarusijos teritoriją, kur jis taip pat atliko darbo funkcijas, tik nuotoliniu būdu (nors užfiksuoti 5 sienos kirtimai, tačiau vykimų buvo ne daugiau negu trys, nes vienas išvykimas fiksuojamas dviem sienos kirtimais). Pažymi, kad Bendrovė yra labai nedidelė, todėl pagal abipusį pareiškėjo ir darbdavio susitarimą pareiškėjas galėjo dirbti mišriu būdu.

Pareiškėjas paaiškina, kad jį darbo santykiai sieja su Bendrove, todėl darbo santykiai reguliuojami Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) normomis bei taikomi DK numatyti reikalavimai, teisės bei pareigos. DK 52 straipsnis numato galimybę darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu. Šiuo atveju ir buvo sudarytas susitarimas dirbti mišriu (dalis kontaktiniu, dalis nuotoliniu būdu). Nurodo, kad pareiškėjas su sutuoktine turi du vaikus. Pareiškėjui įsidarbinus, jaunesniajam vaikui dar nebuvo keturių metų, o tai suteikė pareiškėjui teisę reikalauti suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Šalių susitarimas dėl darbo nuotoliniu būdu buvo numatytas darbo sutarties 1.2 punkte, taigi buvo ne tik faktinis susitarimas, bet ir jo tinkamas įtvirtinimas darbo sutartyje.

Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2023 m. kovo 3 d. faktiškai dirbo įmonėje, tai patvirtina jo atliktos darbo funkcijos bei gaunamas atlyginimas. Nors Bendrovės sąskaita buvo atidaryta Baltarusijoje, Lenkijoje, tačiau pridedami dokumentai patvirtina, kad pareiškėjui buvo mokamas atlyginimas iš Bendrovės banko sąskaitos. Apie tai, kad darbdavys neatliko darbo sutarties registravimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje (toliau – Sodra), neužpildė reikiamų formų pareiškėjas nežinojo, jis ir neturi objektyvios galimybės patikrinti, ar darbdavys atliko visas įstatymo numatytas priemones, būtinas tinkamam darbo santykių įforminimui. Kadangi pareiškėjas buvo sudaręs darbo sutartį su Bendrove, jis negalvojo, kad kažkokie formalumai liko nesutvarkyti, tačiau jis negalėjo ir neturėjo to žinoti, nes pareiga tinkamai įforminti darbo santykius, pranešti atitinkamoms institucijoms, keliama darbdaviui, o darbuotojas neturi dėl to patirti neigiamų pasekmių, jam neturi būti taikoma atsakomybė, tai būtų nesąžininga, neteisinga ir neprotinga.