- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-13
- Bylos Nr.
- II-198-966/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01409-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Kategorijos
- 14.14Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 346 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato atstovui E. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo N. L. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. birželio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. L. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 3 dalį dėl to, kad ji 2017 m. gegužės 2 d. apie 19.35 val., būdama bausta už analogišką pažeidimą, neužtikrino, kad jos bute adresu: (duomenys neskelbtini), laikomi šunys netrikdytų viešosios rimties, tuo pažeisdama Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. A-2094 II skyriaus 13 punktą „Dėl gyvūnų laikymo mieste taisyklių patvirtinimo“.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos E. M. 2017 m. birželio 8 d. nutarimu N. L. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 175 eurų bauda.
N. L. skundžia Institucijos 2017 m. birželio 8 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Skunde nurodoma, kad N. L. veiksmai neatitinka ANK 346 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, o byloje surinkta medžiaga nepatvirtina, kad ji padarė jai inkriminuojamą nusižengimą. Nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime nėra nurodyta, kokią konkrečią tvarką N. L. pažeidė. Jos laikomi šunys yra tinkamai prižiūrimi ir registruoti, ką patvirtina teismui pateikti šunų registracijos dokumentai. Be to, jos laikomi šunys nekėlė jokios grėsmės, jokio triukšmo. Laiptinėje, kurioje gyvena pareiškėja, be jos šunų dar yra laikomi penki šunys, todėl nėra aišku, kokiu būdu buvo nustatyta, kad triukšmavo būtent jos laikomi gyvūnai. Policijos pareigūnai šių aplinkybių nepatikrino. Nors ne kartą buvo kviesta policija, tačiau pareigūnai nepatikrindavo aukščiau gyvenančios kaimynės šunų, jų dydžio bei, ar jie taip pat galėjo kelti triukšmą. Protokolas surašytas remiantis vien tik žemesniame aukšte gyvenančios kaimynės žodžiais, tačiau ši kaimynė siekia pareiškėjai pakenkti, kviesdama policijos pareigūnus dėl tikrovės neatitinkančių aplinkybių. Byloje nėra jokių duomenų, kad šunys triukšmavo ir viršijo leistiną triukšmo lygį, kuris nustatytas Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Pažymėjo, kad jos laikomi šunys yra kilmingi, dresuoti, pasiekę aukštų rezultatų parodose, kurie klauso duodamų komandų ir jas tinkamai vykdo.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė atsiliepime į N. L. skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Pareiškėjos pirmojo teiginio, kaip buvo nustatyta, kad triukšmą kėlė būtent jos bute laikomi, o ne kaimynų šunys, nekomentuoja, kadangi į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai nėra nei akli, nei kurti, todėl be didelių problemų galėjo nustatyti triukšmo šaltinį, t. y. iš kurio buto sklinda šunų lojimas. Antrasis teiginys, kad galimo pažeidimo metu nebuvo atliktas triukšmo matavimas ir nenustatytas triukšmo lygis. Pažymėjo, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau padaryto pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Todėl vien ta aplinkybė, kad galimo teisės pažeidimo metu nebuvo atliktas triukšmo matavimas ir nenustatytas triukšmo lygis, neduoda pagrindo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai konstatavo pažeidimo padarymo faktą pagal vidinį savo įsitikinimą, remdamiesi teisingumo ir protingumo kriterijais, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone.
N. L. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareigūnai aplaidžiai atliko tyrimą, kaip ir pirmą kartą. Laiptinėje, be jos laikomų šunų, yra dar penki šunys, virš jos buto, esančio antrame aukšte, trečiame aukšte yra laikomi 2 šunys. Todėl neaišku, kokiu būdu nustatyta, jog būtent jos laikomi šunys lojo ir kėlė triukšmą. Nemano, kad pareigūnai gali iš ausies nustatyti, kad viršija 35 decibelų fono triukšmą ar 45 ribą, kuris yra leidžiamas. Tai nebuvo naktį, net nebuvo 20 val. Su kaimyne Ž. G. iš pirmo aukšto jų santykiai yra konfliktiški. 2017 m. gegužės 2 d. maži šuniukai jau buvo išdalinti, ir tuo metu ir dabar ji yra dviejų šunų savininkė. Abu šunys yra dresuoti, kad nekeltų triukšmo, turintys kilmės dokumentus, tai medžiokliniai šunys, veislė – skalikai, dalyvaujantys parodose. Skalikas yra tas šuo, kuris loja ant žvėries, kai jį varo. Jei šuo šiaip daug lotų, jis nepraeitų parodų. Jos šunys namuose neloja.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas E. M. palaikė atsiliepime nurodytus motyvus ir prašė skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą. Pareiškėjos parodymai neobjektyvūs. Pareigūnai sugeba nustatyti triukšmo šaltinį ir be triukšmo matavimo. Esmė ne decibeluose, o, ar triukšmas trukdo aplinkiniams. Teiginys, kad triukšmas galėjo būti kitame bute, vertinamas kaip pareiškėjos vengimas išvengti atsakomybės ir ją perkelti kitam asmeniui. Dėl pažeidimo padarymo laiko, tai triukšmauti draudžiama ne tik nakties, bet ir vakaro metu nuo 18 val. Todėl pareigūnai pagrįstai nustatė triukšmo šaltinį ir pareiškėja pagrįstai nubausta už pažeidimą antrą kartą.
L. Ž. G. parodė, kad viskas prasidėjo nuo pernai metų gruodžio 12 d., kai su kaimynais iškvietė policiją, nes iš kažkur pradėjo kaukti šunys ir taip kaukė, kad nebuvo įmanoma kęsti nei dieną, nei naktį. Iki to laiko šunų nebuvo. Po to kvietė policiją ne vieną kartą, daug yra parašytų pareiškimų, gal 18-19. Rašant pareiškimą policijai, jos tikslas ramybė. Atvykę patruliai pirmiausia užeina pas ją pasiklausyti kas vyksta viršuje, kokie garsai sklinda ir tik tada pareigūnai bando eiti pas pareiškėją, kartais ji įsileidžia, kartais ne, kartais apsiramina ir tai vyksta nuolatos. Ji pati gyvena pirmame aukšte, o virš jos gyvena pareiškėja N. L.. Pradžioje N. L. buvo atsivedusi tris šunis, kurie pjovėsi, lojo, dvi paras buvo palikti vieni. Policijos pareigūnai buvo atvažiavę tris kartus per šeštadienį sekmadienį. O po to tas lojimas buvo nuolatos. Prieš tai policijos pareigūnai pas N. L. rado devynis ar septynis šunis atsivedus, kad iš viso pas ją buvo dešimt šunų. Tada ji su kaimynų parašais kreipėsi ir į savivaldybę dėl antisanitarinių sąlygų, tą minėjo ir policijos pareigūnai. Po pirmo teismo jai parėjus namo, pareiškėja daužėsi, triukšmavo, mėtė viską. Po šio teismo elgsis taip pat. Šiuo metu ji su savo mažamečiu vaiku bute gyventi negali dėl pastovaus triukšmo, šunų kaukimo, lojimo, cypimo, inkštimo. Ir šiandien, jai ruošiantis važiuoti į teismą, pareiškėja išvažiavo dviračiu, o palikti šunys inkštė, kaukė, cypė. Įvykio dieną pareigūnai buvo kviesti ne vieną kartą, tris ar keturis kartus. Vakare, kai pareiškėja pareigūnų neįsileido, pareigūnai buvo pas ją bute, būdami bute, girdėjo, kokie garsai sklido. 2017 m. gegužės 2 d. triukšmas buvo dėl šunų cypimo, bėgiojimo, lojimo, inkštimo, daiktų vartymo, trankymosi, atrodė, kad šunis vaikytų ir dėl to bute būti buvo neįmanoma. Būtent šį triukšmą girdėjo pas ją buvę pareigūnai. Tarp triukšmo buvo trumpų apsiraminimo pauzių, triukšmas tęsėsi ilgai, nes pareigūnai atvažiavo už 40 minučių, jie pabuvo pas ją netrumpai, triukšmas tęsėsi ir pareigūnams išvažiavus - iki 22 – 23 val. Pareigūnai jai neminėjo, ar jie matuos garsą, o ji pati prie pareiškėjos durų nėjo. 2017 m. gegužės 2 d. kiek buvo pas N. L. šunų negali pasakyti, bet tikrai ne vienas, nes vienas šuo tokio triukšmo nesukeltų. Liudytoja patvirtino, kad triukšmas sklido iš pareiškėjos N. L. buto, nes virš jos buto yra tik pareiškėjos butas, šalia bute gyvenusios mergaitės išsikraustė, nes per triukšmą negalėjo gyventi, o apačioje gyvenanti kaimynė dirba pamaininį darbą ir jos dažnai namuose nebūna. Tokio dydžio šunų, kokius laiko pareiškėja, jų laiptinėje daugiau nėra. Trečiame aukšte gyvenanti moteris laiko nykštukinius du šuniukus. Minėtą dieną, kai kvietė pareigūnus, ji N. L. nematė. Ji per triukšmą negali ilsėtis, jai svarbi jos ir jos vaiko sveikata. Nepagrįstai kviesti policijos pareigūnų ji neturi jokio pagrindo.
L. S. M. parodė, kad N. L. yra jos kaimynė, gyvena toje pačioje laiptinėje, kartais prasilenkia. Šioje byloje ji buvo rašiusi paaiškinimą dėl girdimo šunų lojimo. Dėl kokios dienos įvykio ji rašė pareiškimą šiuo metu neatsimena. N. L. šunis palikdavo vienus savo bute, šie lodavo palikti, taip pat ir naktį. Ji šunų triukšmą girdėdavo būdama viename kambaryje, o kitame kambaryje, uždariusi duris, triukšmo nebegirdėdavo. Žino, kad pirmo buto gyventoja kviesdavo policiją dėl šunų keliamo triukšmo, lojimo, kuris sklido iš antro aukšto buto, tačiau N. L. pareigūnų į butą neįsileisdavo.
Teismui pagarsinus liudytojos paaiškinimą (medžiagos b. l. 5), liudytoja paaiškinimą patvirtino iš dalies, nurodė, kad patvirtina aplinkybes, kad 2017 m. gegužės 2 d. pas kaimynę iš penkto buto girdėjosi šunų lojimas, cypimas, tačiau nepatvirtino aplinkybės, kad šunų lojimas ir cypimas trukdo jai ilsėtis. Nurodė, kad pareigūnui nesakė, kad šunų triukšmas trukdo ilsėtis, nežino, kodėl ši aplinkybė surašyta. Ji pretenzijų N. L. neturi. Žino, kad ir kiti kaimynai laiko šunis, bet pas N. L. yra dideli šunys. Mano, kad į jos butą šunų garsas ateina būtent iš N. L. buto, kadangi kitų kaimynų laikomų šunų garsus girdi dar kiti kaimynai. Kai pas ją atėjo pareigūnai 2017 m. gegužės 5 d., tuomet šunų lojimo nesigirdėjo, bet prieš tai tikrai girdėjosi šunų lojimas. Nežino, kiek N. L. turi šunų, mato, kad vedžioja ir vieną ir kelis. Paaiškinimą rašė vieną kartą.
Liudytoja, policijos pareigūnė, E. A. parodė, kad tiksliai iškvietimo datos ir laiko neatsimena, tačiau atsimena, kad vyko pagal iškvietimą dėl keliamo triukšmo. Atsimena, kad vyko pas pranešėją vakare, apie 20 valandą. Pagal iškvietimą jai būnant pas pranešėją bute daugiau kaip 20 min., tikrai girdėjo triukšmą iš viršutinio buto. Iš sklindančio triukšmo pobūdžio suprato, kad tai šunų keliamas triukšmas. Prietaiso triukšmui išmatuoti nenaudojo, tačiau ji įsitikino, kad triukšmo lygis trukdė pranešėjai ilsėtis, todėl buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Neatsimena, ar girdėjo šunų lojimą.
Teismui pagarsinus tarnybinį pranešimą (medžiagos b. l. 4), liudytoja E. A. patvirtino pranešime užfiksuotas aplinkybes, kaip teisingas, nurodė, kad pildė tarnybinį pranešimą iš karto po įvykio ir geriau atsiminė. Tokių įvykių būna dažnai, todėl neįmanoma atsiminti visų aplinkybių. Administracinio nusižengimo protokolą užpildė pagal pranešėjos nurodytas aplinkybes bei pagal tai, kokias aplinkybes ji pati nustatė. Būnant pas pranešėją bute, girdėjo šunų bėgiojimą iš vieno kambario į kitą, be perstojo, cypimą, kaukimą. Pagal triukšmo pobūdį atrodė, kad šunų yra ne vienas, o ne mažiau nei trys. Ji buvo nuėjusi prie buto durų, tačiau į butą niekas neįleido. Prie N. L. buto durų tokio stipraus triukšmo, kokį ji girdėjo būdama bute pas pranešėją, nesigirdėjo, tačiau tai galėjo būti dėl galimai skirtingų sienų, perdangų storio. Būnant pas pranešėją Ž. G. bute, jokių abejonių, kad triukšmas sklido iš viršutinio buto, jai nekilo.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 346 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tiems asmenims, kurie pakartotinai padarė šio straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus nusižengimus. Šio straipsnio 1 dalyje inkriminuojamas nusižengimas padaromas alternatyviais veiksmais, pažeidžiant: 1) Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą; 2) kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus; 3) atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus, o to paties straipsnio 2 dalyje numatytas analogiškas minėtų teisės aktų pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei. Ši norma yra blanketinė, konkrečiu atveju ji nukreipia į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. A-2094 II skyriaus 13 punktą „Dėl gyvūnų laikymo mieste taisyklių patvirtinimo“, kuriame nustatytas konkretus reikalavimas gyvūnų savininkams arba atsakingiems asmenims užtikrinti, kad gyvūnas netrikdytų viešosios rimties.
Pareiškėja N. L. šioje byloje kaltinama pažeidusi gyvūnų laikymo taisykles. N. L. nurodė, kad jos veiksmai neatitinka ANK 346 straipsnio 3 dalyje numatytai administracinio teisės pažeidimo sudėčiai, kadangi jos laikomi šunys nekėlė jokios grėsmės, taip pat šunys nekėlė triukšmo; antra, neaišku kokiu būdu pareigūnai nustatė, kad triukšmavo būtent jos laikomi šunys, nes laiptinėje laikomi dar penki šunys; trečia, pareiškėja nurodė, kad byloje nėra užfiksuotas šunų keliamo triukšmo lygis.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. gegužės 2 d. buvo kviesta policija į N. L. butą, adresu: (duomenys neskelbtini), dėl jos laikomų šunų keliamo triukšmo. Teisme apklausta policijos pareigūnė E. A. nurodė, kad nuėjusi iki 5-ojo buto, beldžiant į minėto buto duris, jų niekas neatidarė, tuomet ji, būdama pas pranešėją Ž. G. 1-ame bute daugiau kaip 20 minučių, neabejotinai girdėjo triukšmą iš viršutinio buto. Iš sklindančio triukšmo pobūdžio suprato, kad tai šunų keliamas triukšmas. Abejoti šios liudytojos parodymais teismas neturi jokio pagrindo, liudytoja yra nešališka proceso dalyvė, jokių aplinkybių, dėl ko ji būtų suinteresuota nepagrįstai apkalbėti pareiškėją, teismas nenustatė. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir pranešėja bei liudytoja teisme apklausta Ž. G., kuri patvirtino, kad 2017 m. gegužės 2 d. triukšmas buvo dėl šunų cypimo, bėgiojimo, lojimo, inkštimo, daiktų vartymo, trankymosi. Nors pareiškėja nurodė, kad liudytoja Ž. G. ją nepagrįstai pakalba, tačiau jokių konkrečių aplinkybių dėl kokių priežasčių Ž. G. galėtų tai daryti nenurodė. Liudytoja Ž. G. nurodė, kad seniai buvo kilęs konfliktas tarp jos ir N. L. dėl aplieto buto, tačiau žala jai pilnai atlyginta, pretenzijų ji N. L. dėl to nebeturi. L. S. M. tik teisme, tiek 2017 m. gegužės 5 d. paaiškinime policijai nurodė, kad 2017 m. gegužės 2 d. visą dieną girdėjo pas kaimynę iš penkto buto šunų lojimą ir cypimą. Liudytoja patvirtino, kad pretenzijų N. L. neturi, jokių konfliktų nėra turėjusi, taigi teismas nenustatė jokių aplinkybių, kad šios liudytojos parodymai būtų šališki ir neobjektyvūs. Be to, liudytojų parodymai iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina vieni kitus, ir paneigia pareiškėjos parodymus, kad jos šunys triukšmo kelti negalėjo. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės bei pateikti dokumentai apie tai, kad jos šunys yra kilmingi ir dresuoti, išmokyti klausyti komandų, niekaip nepaneigia aukščiau nurodytų liudytojų parodymų bei objektyvių įrodymų, t. y. tarnybinio pranešimo, apie tai, kad šunys kėlė administracinio nusižengimo protokole užfiksuotą triukšmą, kadangi pareigūnė E. A. į pareiškėjos butą nebuvo įleista, kas leidžia daryti išvadą, jog šunims, galimai vieniems būnant namie, jokios komandos paklusti ar netriukšmauti negalėjo būti duodamos.
Pareiškėjos argumentai, kad namo laiptinėje, be jos auginamų šunų, yra laikomi dar penki šunys, pareigūnai nepatikrinę, ar tikrai garsas sklinda iš jos bute gyvenančių šunų, rėmėsi tik prielaidomis, vertinami kaip jos gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. L. Ž. G. patvirtino, kad tokio dydžio šunų, kokius laiko pareiškėja, jų laiptinėje nėra, trečiame aukšte bute gyvenanti moteris laiko nykštukinius du šuniukus. Liudytojai E. A. būnant pas pranešėją bute abejonių nesukėlė, kad triukšmas sklido iš viršutinio buto ir kad triukšmą kelia būtent šunys. L. Ž. G. papildė, kad iš kito buto triukšmas negalėjo sklisti, nes virš jos buto yra tik pareiškėjos butas, iš šalia esančio buto gyventojai išsikraustė, apačioje gyvenanti kaimynė dirba pamainomis, tad ji retai būna namuose.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. A-2094 II skyriaus 13 punkte „Dėl gyvūnų laikymo mieste taisyklių patvirtinimo“ nustatytas konkretus reikalavimas gyvūnų savininkams arba atsakingiems asmenims užtikrinti, kad gyvūnas netrikdytų viešosios rimties. Šios taisyklės įpareigoja šuns savininką auginti šunis taip, kad jie nekeltų grėsmės aplinkiniams. Šiuo atveju N. L. neužtikrino, kad jos auginami šunys vakaro metu nelotų ar kitaip netriukšmautų ir taip netrukdytų šalia gyvenantiems kaimynams ilsėtis, todėl konstatuotina, kad N. L. pažeidė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A-2094 patvirtintų Gyvūnų laikymo mieste taisyklių II skyriaus 13 punkto reikalavimus. Pagal 2004 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikos Triukšmo valdymo įstatymą Nr. IX-2499 (redakcija nuo 2016-11-01) 2 straipsnio 28 punktą vakaro metas yra nuo 19 val. iki 22 val. Taigi, pažeidimas užfiksuotas 19.35 val. vakaro metu, kad N. L. neužtikrino, kad jos bute laikomi šunys netrikdytų viešosios rimties.
Teismas taip pat atmeta, kaip nepagrįstą, pareiškėjos argumentą, kad pažeidimas nėra įrodytas, nes byloje nėra jokių duomenų, kad šunys triukšmavo ir viršijo leistiną triukšmo lygį, kuris nustatytas Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Šiuo atveju pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-2559/2010). Dėl tokio įrodymų vertinimo taip pat pasisakė ir Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 18 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-481-317/2017 dėl pirmo N. L. nubaudimo už analogišką nusižengimą. Šioje byloje, liudytoja E. A. patvirtino, kad prietaiso triukšmui išmatuoti nenaudojo, tačiau tikrinant pranešimo aplinkybes, jai jokių abejonių dėl to, kad triukšmo lygis trukdė pranešėjai ilsėtis, nekilo. Įvertinus nuoseklius policijos pareigūnės, kurios suinteresuotumo bylos baigtimi, teismas nenustatė, liudytojų Ž. G., S. M. parodymus, institucijos atstovo pasisakymą, rašytinę medžiagą, teismas sprendžia, jog N. L. kaltei pagrįsti byloje surinktų įrodymų pakanka.
Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, skundžiamas nutarimas paliktinas galioti, keisti ar naikinti jį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. birželio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir N. L. skundo netenkinti.
Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato veiklos skyriui.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.