- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-18
- Bylos Nr.
- AN2-481-317/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00874-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Pažeidėjas
- N. L.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – N. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties N. L. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. L. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 3 dalį dėl to, kad ji 2017 m. vasario 27 d. apie 21.41 val. (duomenys neskelbtini) neužtikrino, kad jos laikomi šunys netrikdytų viešosios rimties, tuo pažeisdama Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. A-2094 II skyriaus 13 punktą „Dėl gyvūnų laikymo mieste taisyklių patvirtinimo“. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos E. M. 2017 m. kovo 2 d. nutarimu N. L. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 120 eurų bauda.Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas dėl Institucijos nutarimo atmestas, motyvuojant tuo, kad teisės pažeidėjos kaltė padarius administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais. Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir tinkamai, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone, įvertinusi byloje esančius įrodymus priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties.Skunde nurodoma, kad N. L. veiksmai neatitinka ANK 346 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, o byloje surinkta medžiaga nepatvirtina, kad ji padarė jai inkriminuojamą nusižengimą. Anot apeliantės, apylinkės teismas visiškai nevertino N. L. pateiktų įrodymų ir jos paaiškinimų, o vadovavosi tik šališkos liudytojos bei policijos pareigūno M. K. parodymais, tačiau šie asmenys nebuvo patekę į pareiškėjos butą, todėl nustatydami, kad triukšmas sklido būtent dėl jos bute laikomų šunų, rėmėsi tik prielaidomis. Apylinkės teismas neįvertino aplinkybių, kad laiptinėje, kurioje gyvena pareiškėja, be jos šunų dar yra laikomi penki šunys, todėl nėra aišku, kokiu būdu buvo nustatyta, kad triukšmavo būtent jos laikomi gyvūnai. Policijos pareigūnai šių aplinkybių nepatikrino. Nors ne kartą buvo kviesta policija, tačiau pareigūnai nepatikrindavo aukščiau gyvenančios kaimynės šunų, jų dydžio bei, ar jie taip pat galėjo kelti triukšmą. Protokolas surašytas remiantis vien tik žemesniame aukšte gyvenančios kaimynės žodžiais, tačiau ši kaimynė siekia pareiškėjai pakenkti, kviesdama policijos pareigūnus dėl tikrovės neatitinkančių aplinkybių.Anot apeliantės, apylinkės teismas visiškai netyrė N. L. pateiktų dokumentų, jog jos laikomi šunys yra kilmingi, dresuoti, pasiekę aukštų rezultatų parodose. Pareiškėjos manymu, šios aplinkybės turi svarbią reikšmę, kadangi įrodo, jog laikomi šunys nėra laukiniai, klauso duodamų komandų, ir tik gerai dresuoti šunys gali pasiekti aukštų rezultatų parodose. Skunde taip pat teigiama, kad nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime nėra nurodyta, kokią konkrečią tvarką N. L. pažeidė. Pažymima, kad jos laikomi šunys yra tinkamai prižiūrimi ir registruoti, ką patvirtina teismui pateikti šunų registracijos dokumentai. Be to, jos laikomi šunys nekėlė jokios grėsmės, jokio triukšmo. Pasak pareiškėjos, teismas taip pat nepasisakė ir nesiaiškino aplinkybių, susijusių su triukšmo lygio nustatymu atvykus policijos pareigūnams, byloje nėra jokių duomenų, kad šunys triukšmavo ir viršijo leistiną triukšmo lygį, kuris nustatytas Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Institucijos atstovė atsiliepime į N. L. skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo jo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą, kadangi pareiškėjos skunde dėstomi argumentai laikytini N. L. nuomone, todėl negali būti pagrindu panaikinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirtą nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjos skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje pateikta medžiaga, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentais, sprendžia, jog apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktą medžiagą, pagrįstai konstatavo administracinio nusižengimo padarymo faktą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei nuobaudos skyrimui ir kitas reikšmingas aplinkybes. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2017 m. vasario 27 d. į butą, kuriame N. L. deklaravusi gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), buvo kviečiami policijos pareigūnai. Pagal iškvietimą atvykęs policijos pareigūnas M. K., apklaustas apylinkės teismo posėdžio metu, patvirtino neabejotinai girdėjęs iš N. L. buto sklindantį triukšmą – šunų lakstymą, lojimą, staugimą. Šį triukšmą jis nurodė aiškiai girdėjęs, būdamas policiją kvietusios N. L. kaimynės bute, o buto, iš kurio sklido triukšmas, durų jam niekas neatidarė. Skambinant į šio buto duris, girdėjosi šunų skleidžiamas triukšmas. Apklausiamas teisme pareigūnas taip pat nurodė N. L. nepažįstantis, patvirtino, kad nėra jokių aplinkybių, dėl kurių, vertindamas situaciją, jis galėtų būti neobjektyvus. Pagrindo abejoti tokiais nuosekliais ir išsamiais policijos pareigūno parodymais neturi ir aukštesnės instancijos teismas. Juolab, kad objektyvių duomenų, dėl ko pastarasis norėtų ar siektų apkalbėti nubaustąją, byloje nėra, o jo nurodomos įvykio aplinkybės neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir policijos pareigūno parodymus patvirtino kaip liudytoja apklausta N. L. kaimynė Ž. G.. Tiek ji, tiek ir policijos pareigūnas M. K., nurodė, kad dėl šunų triukšmo, sklindančio iš (duomenys neskelbtini) namo buto Nr. (duomenys neskelbtini), kreipiamasi nebe pirmąjį kartą. Nors apeliaciniame skunde keliamas klausimas apie liudytojos Ž. G. šališkumą dėl praeityje įvykusio nesutarimo tarp jos ir pareiškėjos, tačiau šių aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs byloje surinkti duomenys. Pati liudytoja patvirto, kad jos butas buvo užpiltas iš N. L. buto, tačiau šis įvykis buvo seniai, pareiškėjos senelė jai atlygino patirtus nuostolius, pretenzijų šiuo metu N. L. dėl minėto įvykio neturi. Liudytojos Ž. G. parodymus patvirtina ir kiti objektyvūs byloje esantys įrodymai – Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus Sanitarijos poskyrio 2017 m. vasario 27 d. Sanitarinio patikrinimo aktas, kuriame, be kita ko, dalyvaujant ir N. L., nustatyta, kad jos bute yra laikomi du suaugę šunys ir septyni jaunikliai, dėl ko, viršijus leistiną gyvūnų laikymo skaičių, konstatuotas gyvūnų laikymo taisyklių reikalavimų pažeidimas. Įvertinus aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, jog Institucijos nutarime nurodyti pažeidimai negalėjo būti padaryti dėl jos laikomų šunų keliamo triukšmo, kadangi šie yra dresuoti, prižiūrimi. Matyti, kad be dviejų suaugusių šunų, kurių kilmės dokumentus ir konkursų dalyvio korteles pareiškėja pateikė apylinkės teismui, bute buvo laikomi ir jaunikliai, kurie, kaip nurodė pati N. L. teismo posėdžio metu, buvo 2–3 mėnesių amžiaus, ir kurių cypimas, lakstymas, liudytojos Ž. G. teigimu, trikdė viešąją rimtį.Vertinant viešosios rimties sutrikdymo faktą, pareiškėja skunde teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kad šunys triukšmavo ir viršijo leistiną triukšmo lygį, kuris nustatytas Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas tokius pareiškėjos argumentus, pažymi, kad, nors teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn dėl viešosios rimties trikdymo turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis, tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Šiuo atveju pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-2559/2010). Įvertinus tai, kad, kaip nurodė policijos pareigūnas M. K., N. L. jam skambinant į duris, buto durų neatidarė, ką patvirtino ir pati nubaustoji, teigdama, kad jos bute pareigūnų nebuvo, nuoseklius policijos pareigūno, nesuinteresuoto bylos baigtimi, bei liudytojos Ž. G. parodymus, aptartą rašytinę medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog N. L. kaltei pagrįsti byloje surinktų įrodymų pakanka. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad daugiabučio namo laiptinėje, kurioje yra ir jos butas, be jos augintinių, yra laikomi penki šunys, todėl pareigūnai, padarę išvadą, kad viešąją rimtį trikdė būtent jos šunų skleidžiamas triukšmas, rėmėsi tik prielaidomis. Šie skundo argumentai nepagrįsti. Priešingai nei teigia pareiškėja, liudytojas M. K. teismo posėdžio metu patvirtino įvertinęs keliamą triukšmą ne tik iš liudytojos Ž. G. teiginių. Jis skambino į buto, kuriame gyvena N. L., duris, tačiau jų niekas neatidarė. Liudytojas nurodė aiškiai girdėjęs būtent iš šio buto sklidusį triukšmą. Vien tai, kad į buvo vidų policijos pareigūnas nebuvo patekęs, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad jis, būdamas už buto durų, neturėjo galimybių nustatyti sklindančio garso lokalizacijos. Tokie pareiškėjos argumentai vertintini kaip jos gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsti ir apeliantės argumentai, jog Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą bei priėmusi nutarimą, dėl kurio ji pateikė skundą apylinkės teismui, nenurodė, kokią konkrečiai tvarką ji pažeidė. ANK 346 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tiems asmenims, kurie pakartotinai padarė šio straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus nusižengimus. Šio straipsnio 1 dalyje inkriminuojamas nusižengimas padaromas alternatyviais veiksmais, pažeidžiant: 1) Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą; 2) kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus; 3) atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus, o to paties straipsnio 2 dalyje numatytas analogiškas minėtų teisės aktų pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei. Įvertinus Institucijos nutarime bei administracinio nusižengimo protokole aprašomus N. L. padaryto nusižengimo požymius, atsižvelgiant į tai, kad ji netraukiama atsakomybėn dėl jos veiksmais sukeltos grėsmės asmens turtui sveikatai ar gyvybei, konstatuotina, kad skundžiamu Institucijos nutarimu, kurį paliko galioti apylinkės teismas, pareiškėja pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 3 dalį dėl pakartotinai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje. Kadangi minėta norma yra blanketinė (nukreipianti į kitą norminį teisės aktą), todėl apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma pareiga administracinio nusižengimo bylą tiriančiam ar nagrinėjančiam organui konkrečiai nurodyti teisės normą, kurią asmuo savo veiksmais pažeidė. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog aprašant N. L. veiksmus, dėl kurių ji buvo traukiama administracinėn atsakomybėn, aiškiai nurodyta, jog ji neužtikrino viešosios rimties, tuo pažeisdama Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. A-2094 II skyriaus 13 punktą „Dėl gyvūnų laikymo mieste taisyklių patvirtinimo“. Būtent šiame punkte, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nustatytas konkretus reikalavimas gyvūnų savininkams arba atsakingiems asmenims užtikrinti, kad gyvūnas netrikdytų viešosios rimties. Įvertinus aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo argumentais dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymius numatančio teisės akto nenustatymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas atsižvelgė į tinkamam bylos išsprendimui reikšmingą teisinį reglamentavimą, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei N. L. skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.