Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės B. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės B. P. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „General Financing“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pakeisti skolininką vykdymo procese.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog antstolė B. P. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti vykdymo procese skolininką V. B. skolininku Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie LR FM. Nurodė, kad vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-6841-854/2010 dėl 4737,72 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojo UAB „General Financing“ naudai. S. V. B. mirė 2013 m. kovo 15 d. Iš Testamento registro išrašo matyti, jog po V. B. mirties 2016 m. kovo 1 d. palikimą priėmė Lietuvos Respublika (b. l. 2).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi atmetė antstolės B. P. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, kadangi antstolė nenurodė, jog kreditorius UAB „General Financing“ būtų pareiškęs reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui (valstybei), ar pareiškęs ieškinį teismui dėl paveldimo turto. Teismas taip pat pažymėjo, kad antstolė nepateikė teismui įrodymų, jog kreditorius UAB „General Financing“ per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo 2013 m. kovo 15 d.) pareiškė apie savo reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui (valstybei) CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nesutikdama su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, antstolė atskirajame skunde nurodė, jog valstybė palikėjo turtą paveldėjo praėjus beveik trims metams po skolininko mirties, tačiau veiksmus dėl skolininko turto paveldėjimo valstybės vardu, VMI prie LR FM pradėjo tik po to, kai gavo antstolės patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo ji buvo informuota apie po skolininko mirties likusį nepaveldėtą turtą. Pasak apeliantės, valstybei buvo tinkamai pranešta apie skolininko atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą, kadangi ji gavo antstolės 2015-12-21 patvarkymą dėl informacijos pateikimo, po kurio buvo pradėti bešeimininkio turto paveldėjimo valstybės vardu veiksmai ir palikimą priėmė žinodamas apie UAB „General Financing“ kreditorinį reikalavimą skolininko atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas ir kt.), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 48 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Materialiųjų subjektinių teisių perėmimo galimumą nulemia teisinis santykis, iš kurio yra kilęs ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Priklausomai nuo atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimties skiriasi procesinio teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008).

Procesinių teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje. Jame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas. CPK 596 straipsnis yra proceso teisės norma, kuri nustato subjektus, turinčius vykdymo proceso dalyvių pakeitimo iniciatyvos teisę, bei reglamentuoja tokio pakeitimo procedūrą. Pabrėždamas šios normos procesinį pobūdį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 596 straipsnis yra tik proceso norma, kuri neatspindi materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).

Mirus skolininkui, išieškotojas yra laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla).

Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei. Be to, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje eksplicitiškai nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė - teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576-578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Atsižvelgęs į kasacinio teismo suformuotą praktiką ginčo klausimu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog antstolė nepateikė duomenų, jog kreditorius UAB „General Financing“ būtų pareiškęs reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui (valstybei), ar pareiškęs ieškinį teismui dėl paveldimo turto. Taip pat byloje nėra duomenų, jog kreditorius UAB „General Financing“ per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos būtų pareiškęs apie savo reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui (valstybei) CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. UAB „General Financing“ tokių duomenų teismui taip pat nepateikė. Atskirajame skunde antstolė nurodė, jog 2016-04-06 antstolės kontoroje buvo gautas pranešimas, jog išieškotojas UAB „General Financing“ papildomai kreipėsi į VMI prie LR FM dėl kreditorinio reikalavimo pareiškimo. Paminėtos aplinkybės ir kartu prie atskirojo skundo pridėtas išieškotojo 2016-04-06 dienos pranešimas Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl kreditorinio reikalavimo pateikimo nepaneigia fakto, kad išieškotojas praleido CK 5.63 straipsnyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, kuomet jis turėjo galimybę pareikšti apie savo reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui. Byloje taip pat nėra duomenų apie ankstesnius išieškotojo kreipimusis į Valstybinę mokesčių inspekciją. Apeliacinio teismo nuomone, apeliantės skunde nurodytas faktas, jog valstybė žinojo apie skolininko atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą ir UAB „General Financing“ reikalavimą, neatleidžia išieškotojo nuo pareigos kreiptis į palikimą priėmusį įpėdinį CK 5.63 straipsnyje numatyta tvarka.

Kaip jau minėta, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, antstolės B. P. atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad valstybė palikėjo turtą paveldėjo praėjus beveik trims metams po skolininko mirties bei veiksmus dėl skolininko turto paveldėjimo pradėjo tik po to, kai gavo antstolės patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo ji buvo informuota apie po skolininko mirties likusį nepaveldėtą turtą, galėtų būti reikšmingi kreditoriui kreipiantis dėl praleisto termino pratęsimo.

Dėl nurodytų motyvų spręstina, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.