- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-03
- Bylos Nr.
- e2YT-7314-344/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02764-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- V. Ž.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. Ž. 2018 m. lapkričio 15 d. pateikė skundą dėl antstolės E. M. veiksmų – vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0009/18/03113 teisėtumo. Skunde nurodė, kad jis skundžia vykdymo išlaidų paskaičiavimą, kadangi konfiskuoto automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis nėra turėjęs ir su juo niekaip nėra susijęs. Nuosprendis buvo priimtas šališko teismo ir dabar yra rašomas kasacinis skundas.
Antstolė E. M. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510-513 ir 613 straipsniuose numatyta tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2018 m. lapkričio 23 d. patvarkymu Nr. S3h-75025 skundą atsisakė tenkinti, pareiškėjo skundą ir vykdomąją bylą perdavė teismui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos A. T. praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo T. 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė E. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0009/18/03113, užvestą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 2 d. išduoto vykdomojo dokumento Nr. 1-18-721/2018 pagrindu, dėl automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo iš skolininko V. Ž. išieškotojos valstybės naudai.
Pareiškėjas skunde kelia klausimą dėl antstolės E. M. paskaičiuotų vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomojoje byloje teisėtumo, kai yra konfiskuotas valstybės naudai automobilis, kuris jam nepriklausė nuosavybės teise.
Antstolė E. M. 2018 m. lapkričio 6 d. priėmė patvarkymą Nr. S-18-17482 vykdomojoje byloje Nr. 0009/18/03113 priimti vykdyti vykdytiną dokumentą – Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 2 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-18-721/2018 dėl automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo iš skolininko V. Ž. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) ir 2018 m. lapkričio 7 d. atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S3h-63732 bei šiuo procesinius dokumentus išsiuntė registruotu laišku skolininkui (vykd. b. l. 26, 30, 46). 2018 m. lapkričio 6 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S3h-63576, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 348 straipsnio 1 dalimi, pranešė nuosprendį vykdyti pateikusiam teismui, t. y. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams ir nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuojančiam prokurorui – Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūrai – apie išduoto vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti ir jo pagrindu užvestą vykdomąją bylą (vykd. b. l. 29). Antstolė 2018 m. lapkričio 16 d. priėmė turto arešto aktą Nr. Bh-52130 dėl nuosprendžiu konfiskuoto automobilio (vykd. b. l. 34). Antstolė 2018 m. lapkričio 16 d. patvarkymu dėl konfiskuoto turto realizavimo ir atsiėmimo iš saugojimo vietos Nr. S3h-69233 patvarkė perduoti transporto priemonę „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) realizuoti Valstybinei mokesčių inspekcijai (vykd. b. l. 35).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 346 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
BPK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BPK straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. BPK straipsnio 4 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo pateikiamas vykdyti antstoliams.
CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad vykdomieji raštai, išduoti teismo nuosprendžių pagrindu yra vykdomieji dokumentai. CPK 586 straipsnyje apibrėžtos antstolio teisių atlikti konkrečius vykdymo veiksmus ribos. Vykdomasis dokumentas – vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 586 straipsnio 1 dalis), be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Taigi, antstolis turi vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir gali atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie tam reikalingi.
Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis privalo vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija ir kitais norminiais teisės aktais CPK 283 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 24 punkte (2015 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 1R-222 redakcija) nustatyta, kad, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl jame nurodyto turto konfiskavimo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų konfiskuotą turtą areštuoja ir turto arešto aktą kartu su kitais su turto konfiskavimu susijusiais dokumentais perduoda Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“, 4.1 ir 4.2 papunkčiuose arba 157 punkte nurodytai institucijai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė E. M. 2018 m. lapkričio 6 d. patvarkymu Nr. S-18-17482 priėmė vykdyti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 2 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-18-721/2018 dėl automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, kuriame skolininku nurodytas V. Ž., išduotą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuris Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi paliktas nepakeistas ir kuriuo V. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje. Nuosprendžiu konfiskuotas automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Antstolė 2018 m. lapkričio 16 d. turto arešto aktu Nr. Bh-52130 areštavo minėtą automobilį, apie tai pranešė pareiškėjui, o 2018 m. lapkričio 16 d. patvarkymu Nr. S3h-69233 perdavė transporto priemonę realizuoti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
CPK 692 straipsnyje nustatyta, kad teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. CPK 692 straipsnio norma tiesiogiai įtvirtina antstolio pareigą teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą perduoti realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, nepaliekant kitokios alternatyvos. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punktu, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl jame nurodyto turto konfiskavimo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų konfiskuotą turtą areštuoja ir turto arešto aktą kartu su kitais su turto konfiskavimu susijusiais dokumentais perduoda Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi tiek CPK, tiek poįstatyminių teisės aktų nuostatos aiškiai įtvirtina, kad konfiskuotą turtą teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai perduoda būtent antstolis, todėl antstolė E. M. teisėtai pradėjo vykdymo veiksmus pareiškėjo atžvilgiu dėl turto, pripažinto, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskavimo.
Nepaisant to, kad pareiškėjas nebuvo konfiskuotos transporto priemonės savininkas, pažymėtina, kad automobilis buvo konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos, už kurios padarymą nubaustas pareiškėjas, padarymo priemonė, todėl teismas pripažįsta, kad vykdymo veiksmai pagrįstai buvo nukreipti į pareiškėją, kaip į skolininką.
CPK 610 straipsnyje numatyta, kad vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Atsižvelgiant į šiame straipsnyje įvirtintą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo argumentai, kad jis nebėra konfiskuotos transporto priemonės savininkas ir iš jo be pagrindo yra reikalaujama atlyginti vykdymo išlaidas, atmestini kaip nepagrįsti.
Nors konfiskuojamo turto savininku nuosprendyje nėra įvardintas nuteistasis V. Ž. ir konfiskuojamo turto nuosavybės teisė yra perėjusi valstybei, tačiau asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kai skiriant bausmę taikomas nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas, turi prisiimti iš šio nuosprendžio vykdymo kilusias pasekmes – sumokėti antstoliui vykdymo išlaidas už teismo nuosprendžio vykdymą.
Antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas ir reglamentuoja antstolio teisę gauti atlyginimą už jam pavestų vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijų atlikimą. Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl ne tik antstolis, bet ir visi kiti šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, ir skolininkas neatleidžiamas nuo CPK 609 straipsnyje nustatytų vykdymo išlaidų atlyginimo, išskyrus Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas išimtis. CPK 610, 611 straipsniuose numatyta, jog antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, taip pat atlyginti antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą. CPK 609 straipsnyje išvardinta iš ko susidaro vykdymo išlaidos. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog vykdymo išlaidas sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti. Sprendimų vykdymo instrukcijos III skyriuje įtvirtintos vykdymo išlaidų rūšys ir dydžiai. Šios Instrukcijos 43 punkte vykdymo išlaidos paskirstytos į rūšis, o 1-3 lentelėse įtvirtinti įkainių dydžiai. Instrukcijos 43.1 punkte nurodyta iš ko konkrečiai susidaro bylos administravimo išlaidos, t. y. jas sudaro kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti būtinos išlaidos (toliau-būtinos vykdymo išlaidos) ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje nurodytos papildomos išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 56 punkte nurodyta, jog, kai pateikiamas vykdyti vykdomasis dokumentas, priskirtinas bet kuriai iš šios Instrukcijos 2 lentelėje nurodytų vykdomųjų dokumentų kategorijų, išieškotojo mokėtinų būtinų vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydis nustatomas atsižvelgiant į vykdomojo dokumento kategoriją. Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 lentelės 9 punkte įtvirtintas būtinųjų vykdymo išlaidų už vykdomojo dokumento dėl turto konfiskavimo vykdymo įkainis – 40 eurų ir atlygis antstoliui už šio vykdomojo dokumento įvykdymą – 24 eurai už vieną antstolio darbo valandą areštuojant (aprašant) ir perduodant turtą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje įtvirtintos papildomos išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus vykdomojoje byloje, ir jų įkainiai.
Vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, – tai tikslinės paskirties išlaidos, kurias antstolis, vykdydamas sprendimą, sumoka tretiesiems asmenims (pašto ir kurjerių, areštuoto turto saugojimo, pervežimo, atlyginimo ekspertams, vertėjams, kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims išlaidos, mokamoms užklausoms ir kt.) (Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelė).
Sprendimų vykdymo instrukcijos 31 punkte įtvirtinta nuostata, jog, atlikęs vykdymo veiksmą ir apskaičiavęs už jį vykdymo išlaidas, antstolis tai nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime. Pagal Sprendimų instrukcijos 41 punkto nuostatas, pasikeitus vykdymo išlaidų dydžiui, yra parengiamas naujas vykdymo išlaidų apskaičiavimas.
CPK 611 straipsnio 1 dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punkte numatyta, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punkto 2 papunktyje nurodyta, jog vykdymo išlaidas išieškodamas priverstinai, antstolis patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą skolininkui siunčia kartu su procesiniu dokumentu, pagal kurį išieškomos piniginės lėšos (pvz., nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas, patvarkymu atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kt.). Vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos tik likusios vykdymo eigoje neišieškotos vykdymo išlaidos, nuo išieškomų vykdymo išlaidų vykdymo išlaidos neskaičiuojamos, išskyrus šios Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punkte nurodytas antstolio apskaičiuotas vykdymo išlaidas.
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą dėl vykdymo išlaidų, antstolė pagrįstai 2018 m. lapkričio 7 d. atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S3h-63732. Atkreiptinas skolininko dėmesys, kad vykdymo išlaidų suma, kol nėra įvykdytas vykdomasis dokumentas ir vykdomoji byla užbaigta, yra kintanti, priklausanti nuo vykdomojoje byloje atliekamų vykdymo veiksmų.
Skolininkas skunde vykdymo išlaidų dydžio neginčija ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo neskundžia, o ginčija tik įstatyminį vykdymo išlaidų skaičiavimo vykdomojoje byloje pagrindą, todėl dėl paskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžio teismas plačiau nepasisako.
Vertindamas nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad antstolė visiškai pagrįstai ir teisėtai vykdomojoje byloje paskaičiavo vykdymo išlaidas, kurias skolininkas privalo sumokėti įstatymo nustatyta tvarka. Teismas pripažįsta, kad antstolė tinkamai taikė teisės normas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kai yra konfiskuotas valstybės naudai skolininko, kaip nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens, veikos padarymo priemonė automobilis, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510–513 straipsniais, 593 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo V. Ž. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų atmesti.
Įsiteisėjus nutarčiai vykdomąją bylą Nr. 0009/18/03113 grąžinti antstolei.
Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.