- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- I-3003-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01206-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- K. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas K. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2019 m. kovo 25 d. skundu (b. l. 1-2), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), neturtinės žalos atlyginimą – 2 000 Eur už kalinimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) netinkamomis sąlygomis.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2017 m. birželio 2 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose ir jo teisės dėl laikymo sąlygų buvo pažeidžiamos.
2.1. Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2017 m. birželio 2 d. buvo apgyvendintas Lukiškių TI-K kamerose, kur jam atliekant gamtinius reikalus ar tenkinant lytinę aistrą, jis buvo matomas kitų kameroje esančių nuteistųjų ir suimtųjų, o taip pat pareigūnų ir pareigūnių per apžiūros langelį, esantį duryse, o įmontuota 1,50 m sienelė neuždengdavo tualeto nuo likusios kameros dalies.
2.2. Pasak pareiškėjo, nuolatinis diskomforto pojūtis, kurį sukeldavo privatumo nebuvimas, jam kėlė netiesiogines kančias, todėl jis buvo netiesiogiai kankinamas.
2.3. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neužtikrino privatumo, sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir netiesiogiai kankino pareiškėją.
2.4. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, nurodo, kad dėl minėtų kalinimo ir darbo sąlygų patyrė orumo pažeminimą, kankinimą, todėl dėl netinkamų kalinimo sąlygų prašo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 7–13).
1. Dėl sanitarinio mazgo, privatumo užtikrinimo, pareigūnų elgesio
1.1. Atsakovė pažymi, kad Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 21 punkte yra teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pažymėtina, kad remontuojamose gyvenamosiose kamerose veidrodžiai įklijuojami tarp glazūruotų plytelių jiems skirtose vietose. Atliekant gyvenamųjų korpusų kadastrinius matavimus sanitarinio mazgo vieta nebuvo matuojama, kadangi tai nėra atskira patalpa. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir PĮĮET), patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5 p. nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis (2018-07-10 suvestinė redakcija). Minėtame punkte taip pat numatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Įstaigos tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (LR higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus.
Atsiliepimas
1.2. Atsakovė nurodo, kad įstaiga neturi akredituotos įmonės atliktų matavimų, kuriose būtų paskaičiuotas sanitarinio mazgo plotas. Plotą gali nurodyti apytiksliai padauginus minėtos sienelės ilgį iš atstumo nuo minėtos pertvaros iki kameros sienos. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.).
1.3. Pažymėtina, kad PĮĮET nereglamentuoja sanitarinio mazgo vietos ir ploto, sanitarinio mazgo pertvaros pločio ir ilgio bei praustuvės įrengimo aukščio sanitariniame mazge.
1.4. Atsakovė pažymėjo, kad jei K. S. privatumas atliekant gamtinius reikalus bei atliekant „kitus reikalus“ (lytinės aistros tenkinimas) buvo pažeidžiamas, pareiškėjas galėjo ir turėjo teisę kreiptis dėl skunde išdėstytų nusiskundimų žymiai ankščiau, būtent tuo laikotarpiu, kada buvo laikomas Lukiškių TI-K, kada jis tikrai jautė orumo pažeidimo faktą, nepraleidžiant tiek laiko.
1.5. Atsakovė nurodė, kad Įstaigos priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis:
2013 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 252 - Nr. 257;
2012 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 386 - Nr. 395;
2015 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 406 - Nr. 417;
2016 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 418 - Nr. 426.
1.6. Atsakovė akcentavo, kad kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.
1.7. Atsakovė pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 p. nurodoma, jog „laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę“. Todėl vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
2. Dėl neturtinės žalos
2.1.Atsakovė atsiliepime nurodo, kad K. S. savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais ir reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, todėl skundas nėra konkretus. Pabrėžia, kad būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai ir patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.
2.2. Atsakovė nurodė, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.). Atsakovė traktuoja pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kaip nesąžiningą norą pasipelnyti valstybės sąskaita.
III
Teismo posėdyje K. S. prašė skundą tenkinti jame nurodomais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Šioje byloje, be kita ko, nustatyta, kad:
1. Pareiškėjas K. S. ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose Lukiškių TI-K kamerose (žr. atsiliepimą, b. l. 8-9):
2016 m. spalio 21 d. K. S. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 201, plotas - 5,40 m² (2 asmenys kameroje);
2016 m. spalio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 121, plotas - 7,38 m² (1 asmuo kameroje);
2016 m. spalio 23 d. – 2016 m. spalio 24 d. kamera Nr. 121 (1 asmuo kameroje);
2016 m. spalio 25 d. kamera Nr. 121 (2 asmenys kameroje);
2016 m. spalio 26 d. kamera Nr. 121 (1 asmuo kameroje);
2016 m. spalio 27 d. kamera Nr. 121 (2 asmenys kameroje);
2016 m. spalio 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 201, plotas - 5,40 m², 1 asmuo kameroje, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 338, plotas - 7,72 m², 2 asmenys kameroje;
2016 m. spalio 29 d. – 2016 m. lapkričio 1 d. kamera Nr. 338 (2 asmenys kameroje);
2016 m. lapkričio 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 300, plotas 7,78 m² (2 asmenys kameroje);
2016 m. lapkričio 3 d. – 2016 m. lapkričio 5 d. kamera Nr. 300 (2 asmenys kameroje);
2016 m. lapkričio 6 d. kamera Nr. 300 (1 asmuo kameroje);
2016 m. lapkričio 7 d. kamera Nr. 300 (2 asmenys kameroje);
2016 m. lapkričio 8 d. kamera Nr. 300 (1 asmuo kameroje);
2016 m. lapkričio 9 d. – 2016 m. gruodžio 7 d. kamera Nr. 300 (2 asmenys kameroje);
2016 m. gruodžio 8 d. kamera Nr. 300 (1 asmuo kameroje);
2016 m. gruodžio 9 d. – 2017 m. sausio 12 d. kamera Nr. 300 (2 asmenys kameroje);
2017 m. sausio 13 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.
2017 m. sausio 25 d. atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110, plotas - 7,48 m² (2 asmenys kameroje);
2017 m. sausio 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 340, plotas - 8,17 m² (2 asmenys kameroje);
2017 m. sausio 27 d. – 2017 m. sausio 30 d. kamera Nr. 340 (2 asmenys kameroje);
2017 m. sausio 31 d. perkeltas į kamerą Nr. 313, plotas - 7,79 m² (2 asmenys kameroje);
2017 m. vasario 1 d. – 2017 m. kovo 27 d. kamera Nr. 313 (2 asmenys kameroje);
2017 m. kovo 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 256, plotas - 23,32 m², 4 asmenys kameroje, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 112, plotas - 7,28 m²,2 asmenys kameroje;
2017 m. kovo 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 317, plotas - 7,61 m² (2 asmenys kameroje);
2017 m. kovo 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 312, plotas - 7,67 m² (2 asmenys kameroje);
2017 m. kovo 31 d. – 2017 m balandžio 10 d. kamera Nr. 312 (2 asmenys kameroje);
2017 m. balandžio 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 310, plotas - 7,77 m² (2 asmenys kameroje);
2017 m. balandžio 12 d. – 2017 m. balandžio 24 d. kamera Nr. 310 (2 asmenys kameroje);
2017 m. balandžio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 265, plotas - 7,87 m² (2 asmenys kameroje);
2017 m. balandžio 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 273, plotas - 7,79 m² (2 asmenys kameroje);
2017 m. balandžio 27 d. – 2017 m. gegužės 2 d. kamera Nr. 273 (2 asmenys kameroje);
2017 m. gegužės 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 317, plotas - 7,61 m² (1 asmuo kameroje);
2017 m. gegužės 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 322, plotas - 7,77 m² (1 asmuo kameroje);
2017 m. gegužės 5 d. kamera Nr. 322 (1 asmuo kameroje);
2017 m. gegužės 6 d. – 2017 m. gegužės 8 d. kamera Nr. 322 (2 asmenys kameroje);
2017 m. gegužės 9 d. kamera Nr. 322 (1 asmuo kameroje);
2017 m. gegužės 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 316, plotas - 7,18 m2, 1 asmuo kameroje, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 111, plotas - 7,45 m2, 2 asmenys kameroje;
2017 m. gegužės 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 266, plotas - 7,74 m2 (2 asmenys kameroje);
2017 m. gegužės 12 d. – 2017 m. gegužės 17 d. kamera Nr. 266 (2 asmenys kameroje);
2017 m. gegužės 18 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus.
2. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2019 m. balandžio pranešime „Dėl K. S. skundo (b. l. 17-18), be kita ko, nurodyta, kad Lukiškių TI-K kamerose įrengta apie 0,56 m² sanitarinio mazgo patalpa su klozetu (užima apie 0,16 m²) ir praustuvu (užima apie 0,2 m²). Pagal PĮĮET 16.5 punktą, įrengiant naujas ar rekonstruojant, kapitaliai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengtas ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, joje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas ar nerūdijančio plieno klozetas, sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys – glazūruotomis ar akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta ne žemesne kaip 1,5 m pertvara, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kai kuriose Lukiškių TI-K kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, o kamerose, kur nėra galimybės įrengti kabinas, sanitarinis mazgas atskirtas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, uždengiančios matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.
II
1. Pareiškėjas K. S. kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos, kuri jam padaryta dėl netinkamų suimtųjų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų, pažeidžiančių Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir Higienos normos reikalavimus.
2. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).
3. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa; kad ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; kad esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kad kameroje įrengiamas praustuvas. Taigi, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos.
Kita vertus, EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotovprieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).
Į šią EŽTT praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).
Byloje pateiktame Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. balandžio mėn. pranešime ,,Dėl K. S. skundo“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą) nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7 (gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257), Nr. 23 (gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395), Nr. 25 (gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417) ir Nr. 26 (gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426) gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose Lukiškių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelių duryse. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse sanitarinio mazgo užuolaidų įrengimas nenumatytas, tačiau gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos.
Nors Lukiškių TI-K kamerų įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju toks sanitarinio mazgo įrengimas trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Remiantis byloje pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą), darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. (išskyrus 2017 m. sausio 13 d. – 2017 m. sausio 24 d., kai pareiškėjas buvo išvykęs), t. y. 184 paras, jam nebuvo užtikrintas privatumas naudotis sanitariniais mazgais, kai jis buvo laikomas ne vienas. Be to, 11 parų pareiškėjas buvo laikomas vienas, todėl tai vertintina kaip mažinanti neturtinę žalą aplinkybė.
4. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.
5. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trūkumas sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 560 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo K. S. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteistina 560 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 560 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. (laikytas su pertraukomis).
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.