Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1032-253/2015

2015 m. liepos 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui, tretiesiems asmenims V. J., A. S., Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentui, dėl draudimo išmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 20 170 Lt (t. y. 5 841,64 Eur) draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo ieškovo R. J. naudai. Iš eismo įvykio deklaracijos byloje nustatyta, kad 2011-02-25 apie 19.37 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Jaguar XJR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį „Jaguar XJR“ , kurio savininkas ir draudėjas buvo R. J., vairavo trečiasis asmuo V. J.. Automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo A. S.. Eismo įvykio deklaracijoje A. S. pripažino, kad jis yra atsakingas už eismo įvykį. A. S. 2011-02-28 pateikė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui pranešimą apie įvykį. V. J. 2011-03-01 pateikė automobilio „Ford Mondeo“ draudikui AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui prašymą atlyginti žalą, draudimo išmoką išmokant R. J.. 2011-03-02 V. J. ir 2011-03-03 A. S. pateikė paaiškinimus atsakovui dėl ginčo eismo įvykio aplinkybių. Automobilį apžiūrėjus draudimo bendrovės atstovui ir kilus abejonėms, AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas 2011-03-02 kreipėsi į Dr. V. M. įmonę „Impulsana“ dėl tyrimo atlikimo, kurį atlikus 2011-03-07 pateikta specialisto išvada MV 2011-21. Automobilis „Ford Mondeo“ 2011-03-02 atiduotas išmontuoti ir sunaikinti. Klaipėdos miesto pirmajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 31‑1-00428-11, pagal AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo pranešimą dėl pasikėsinimo sukčiauti pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. Nustatyta, kad 2012-07-02 priimtu nutarimu ikiteisminis tyrimas prieš V. J. ir A. S. nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., padarymo. Draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, gavusi ieškovo pretenzijas, 2011-06-17 pranešimu bei pakartotinai 2012-11-29 pranešimu atsisakė išmokėti R. J. draudimo išmoką. Atsakovė rėmėsi 2011-03-07 specialisto išvada MV 2011-21, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-05-15 ekspertizės aktu, laikydamasi pozicijos, kad neužfiksuotas draudiminis įvykis. Byloje yra duomenys, kad ieškovo vardu registruota transporto priemonė „Jaguar XJR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-10-26 vėl dalyvavo eismo įvykyje, kuriame kaltu prisipažino kitos transporto priemonės valdytojas. Atsakovė byloje neginčija aplinkybės, kad automobilis „Jaguar XJR“ kontaktavo su automobiliu „Ford Mondeo“. Tačiau atsakovė nesutinka, kad 2011‑02-25 eismo įvykis įvyko eismo įvykio deklaracijoje ir paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis, t. y. ar automobiliui „Jaguar XJR“ padarytus sugadinimus sieja priežastinis ryšys būtent su deklaruotomis eismo įvykio aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje nebuvo draudžiamojo įvykio ir tuo pagrindu ieškinį atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

Ieškovas apeliacinį skundą grindžia argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo, priimant skundžiamą sprendimą. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu – išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, nei kad jo nebuvo.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 15 str. 3 d. pažymima, kad nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad remiantis TPVCAPDĮ 16 str. 1 d., atsakingas draudikas moka draudimo išmoką tik tuo atveju, jei transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Vadovaujantis, TPVCAPDĮ 19 str. 5 d., išmoka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, jei teisės aktų nustatytais atvejais apie eismo įvykį buvo pranešta policijai, o nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė atsakingam draudikui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, laikėsi draudiko nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leido draudikui susipažinti su dokumentais, galinčiais įrodyti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, taip pat suteikė galimybę ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį, atsižvelgdamas į šio įstatymo 15 str. nuostatas išsaugojo sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, ir pretenziją dėl padarytos žalos pateikė per šio įstatymo 16 str. 4 d. nustatytą terminą; jei nukentėjęs trečiasis asmuo nevykdė ar netinkamai vykdė šioje dalyje nurodytus įpareigojimus ir tai turėjo įtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalą, draudikas gali sumažinti išmoką. Taigi įvykio pripažinimas draudžiamuoju (nedraudžiamuoju) yra pagrįstas eismo įvykio aplinkybių vertinimu. Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. numatė, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 96 str. 7 d.). Tad faktą, jog įvykis nėra draudiminis privalo įrodyti draudikas (CPK 12, 178 str.).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir ikiteisminio tyrimo Nr. 31-1-00428-11 duomenų nustatyta, kad dėl 2011-02-25 eismo įvykio atlikti trys specialių techninių žinių reikalaujantys tyrimai: AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo prašymu dėl 2011-02-25 eismo įvykio atliktas tyrimas ir pateikta 2011-03-07 specialisto išvada MV 2011-21, taip pat ikiteisminio tyrimo metu atliktas objektų tyrimas ir pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2011‑12‑20 specialisto išvada Nr. 11K-438(11) bei atlikta trasologinė ekspertizė ir pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-05-15 ekspertizės aktas. Minėtoje 2011-03-07 specialisto išvadoje MV 2011-21 pateikta išvada, kad automobilių „Jaguar XJR“ ir „Ford Monedo“ sugadinimai tarpusavyje suderinami sąlyginai: jie galėjo susidaryti, jei važiavęs apie 40 km/h greičiu automobilis Ford priekine dalimi atsitrenkė į jam skersai stovinčio automobilio „Jaguar XJR“ dešinį šoną, o po šio pirminio kontakto įvyko antrinis kontaktas, kai automobilis Ford priekiniu kairiuoju kampu kontaktavo su automobilio Jaguar dešinės pusės durelėmis ties jų sandūra. Taip pat nurodyta, kad deklaruoto eismo įvykio dalyvių parodymai apie eismo įvykio mechanizmą techniniu požiūriu yra nepagrįsti dėl nurodyto automobilio „Jaguar XJR“ judėjimo greičio ir krypties (t. y. kad šis automobilis važiuojant apie 10 km/h greičiu sankryžoje suko į kairę) betarpiškai prieš susiduriant su automobiliu „Ford Mondeo“. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-05-15 ekspertizės akte pateikta išvada, kad dauguma automobilio „Jaguar XJR“ dešinio šono sugadinimų ir automobilio „Ford Mondeo“ priekinės dalies bei kairio šono priekinės dalies sugadinimai yra suderinami, tačiau tikėtina buvo padaryti ne vairuotojų V. J. ir A. S. nurodytomis aplinkybėmis. Automobilio „Jaguar XJR“ priekinio bamperio plastiko apdailos sugadinimai bei šio automobilio abiejų dešinės pusės durelių įbrėžimai, esantys ties jų sandūra, buvo padaryti ne susidūrimo su automobiliu „Ford Mondeo“ metu (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 59–66).

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių susijusių su tuo, kas lėmė galimo automobilio judėjimo greičio nurodymą 2011-03-02 trečiojo asmens V. J. paaiškinime. Nustatyta, kad 2011-03-02 atsakovui pateiktame paaiškinime V. J. nurodė, jog važiavimo greitis buvo apie 10 km/h, automobilis važiavo (duomenys neskelbtini) ir suko į kairę pusę. Apeliaciniame skunde pažymima, kad bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo V. J. nurodė, jog nei susidūrimo metu, nei po jo negalėjęs tiksliai žinoti ir suvokti to, ar susidūrimo metu jo vairuotas automobilis stovėjo, ar judėjo posūkio kryptimi, be to, V. J. paaiškino, kad 2011‑03-02 iškviestas atsakovo atstovo, nebūdamas tikras, ar automobilis judėjo, ar stovėjo, automobilio greitį nurodė A. Ū. patarus nurodyti minimalų automobilio judėjimo greitį – iki 10 km/h. Tačiau nustatyta, kad 2015-02-11 teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu duodamas paaiškinimus trečiasis asmuo V. J. nurodė, jog rašant paaiškinimą draudimo kompanijoje dirbančio žmogaus paklaustas, ar automobilis stovėjo, ar judėjo kažkokiu greičiu, V. J. nurodė tiksliai negalintis atsakyti į šį klausimą – gal ir galėjo važiuoti (praktiškai riedėti) iki 10 km/h greičiu, nes viskas įvyko labai staiga. Taigi trečiasis asmuo V. J. iš esmės vienareikšmiškai neteigė, jog automobilis nejudėjo (stovėjo). Liudytojas A. Ū. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, kad eismo įvykio dalyviams nežinant, kokios aplinkybės turi būti nurodomos, jis galėjo nurodyti, apie ką rašyti paaiškinimą, kokie klausimai yra aktualūs paminėti paaiškinime, tačiau nurodė, kad konkrečių įrašytinų duomenų ir aplinkybių jis negalėjo nurodyti. Nors apeliantas teigia, kad sakinys apie automobilio greitį 2011‑03-02 V. J. paaiškinime yra įdėtas schematiškai, tačiau vertinant jo turinį nėra pagrindo konstatuoti, kad V. J. pildant paaiškinimą nurodytas automobilio „Jaguar XJR“ greitis buvo instrukcijų pasekmė ir neatitiko jį nurodančio asmens paaiškinimų. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus dėl liudytojo A. Ū. galimo asmeninio (komercinio pobūdžio) suinteresuotumo, įtvirtinant aplinkybes dėl automobilio greičio V. J. paaiškinime, atmeta kaip grįstus prielaidomis. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad apelianto nurodomas komercinis sandoris, apelianto teigimu, susiejantis atsakovą su liudytojo A. Ū. vadovaujama bendrove, yra susijęs su paminėtos aplinkybės nurodymu trečiojo asmens V. J. paaiškinime.

Apelianto nuomone, būtent atsakovo veiksmai (neveikimas) nulėmė tai, kad faktinių eismo įvykio aplinkybių nustatymas tapo nebegalimas. Apeliantas teigia, kad iš karto po transporto priemonių apžiūros (2011-03-01 ir 2011-03-02) jų savininkams (valdytojams) transporto priemones buvo leista remontuoti ar kitaip transporto priemonėmis disponuoti, tad atsakovas leido pašalinti, sunaikinti faktines aplinkybes (automobilių sugadinimus), kurių tyrimas galėjo būti būtinas vėliau aiškinantis tikrąsias eismo įvykio aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobiliai 2011‑03‑01 bei 2011-03-02 buvo apžiūrėti atsakovo atstovo A. Ū., jų sugadinimai užfiksuoti nuotraukomis, apžiūrų protokolais, šie duomenys panaudoti atliekant specialistų tyrimus. Apeliantas nenurodė, kokios aplinkybės nebuvo nustatytos ar papildomai išsiaiškintos, taip pat nenurodė, kokiems papildomiems tyrimams atlikti automobiliai turėjo būti saugomi. Apeliantas teigia, kad atsakovas nesikreipė į šalia eismo įvykio vietos esančius ūkio subjektus, kurių teritorijos stebimos vaizdo kameromis, tačiau nepateikė patvirtinančių įrodymų, kad eismo įvykio vieta buvo fiksuojama vaizdo kameromis ir tokių vaizdo įrašų saugojimo laiką konkrečiu atveju. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas į ikiteisminio tyrimo instituciją kreipėsi tik po to, kai nebebuvo galimybės surinkti tokius įrodymus.

Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nustatytas eismo įvykio dalyvių nurodytų eismo įvykio aplinkybių nesutapimas ne tik dėl automobilio „Jaguar XJR“ judėjimo greičio, tačiau ir dėl automobilio „Jaguar XJR“ judėjimo krypties. Pagal eismo įvykio deklaracijoje eismo įvykio dalyvių nurodytus duomenis apie automobilių judėjimo kryptį būtent automobilis „Jaguar XJR“ važiavo pagrindiniu keliu ir sankryžoje atliko manevrą – posūkį į kairę. Automobilį „Ford Mondeo“ vairavęs A. S. nurodė, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) nepraleido „Jaguar XJR“ , kadangi nepastebėjo, nes tuo metu reguliavo automagnetolą. Atkreiptinas dėmesys, kad jokių aplinkybių dėl automobilio „Jaguar XJR“ (su)stabdymo priežasčių V. J. 2011-03-02 paaiškinime, pateiktame AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui po keleto dienų po eismo įvykio, nenurodė (t. 1, b. l. 104). Ikiteisminio tyrimo metu 2011-06-29, t. y. po to kai buvo pateikta 2011-03-07 specialisto išvada, apklaustas V. J. nurodė, kad prieš posūkį gerokai pristabdė automobilį, galėjo vos važiuoti ar automobilis net galėjo būti visiškai sustojęs, nes lyg tai per gatvę tuomet ėjo žmogus. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo V. J. dėl automobilio judėjimo krypties nurodė, kad sankryžoje sukosi į kairę pusę, buvo pradėjęs suktis, stabdė. Taip pat nurodė, kad sukant prie perėjos iš dešinės pusės stovėjo žmogus, bet pabrėžė, kad jis buvo ant šaligatvio, nebuvo važiuojamojoje kelio dalyje. Iš 2011-03-07 specialisto išvadoje MV 2011-21 esančių (duomenys neskelbtini) sankryžos vaizdo nuotraukų nenustatyta, kad nurodomoje eismo įvykio vietoje eismo įvykio dalyvių nurodyta „Jaguar XJR“ judėjimo kryptimi (sankryžoje posūkis į kairę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)) buvo kelio ženklais (ar papildomai važiuojamosios kelio dalies ženklinimu) pažymėta pėsčiųjų perėja. Eismo įvykis įvyko penktadienį vakare apie 19.37 val. Apeliantas nurodo, kad eismo įvykis įvyko judrioje miesto vietoje, tačiau aplinkybių, kad kelyje buvo kitų kliūčių (eismas buvo intensyvus, sukant reikėjo duoti kelią kitoms transporto priemonėms ar pan.) trečiasis asmuo V. J. nenurodė.

Byloje esančioje 2011-03-07 specialisto išvadoje MV 2011-21 nurodytos aplinkybės, jog eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimai galėjo susidaryti, jei važiavęs apie 40 km/h greičiu automobilis „Ford Mondeo“ priekine dalimi atsitrenkė į jam skersai stovinčio automobilio „Jaguar XJR“ dešinį šoną, vertintini ir specialistų pateiktų kitų išvadų kontekste. 2011-03-07 specialisto išvadoje MV 2011-21 taip pat nustatyta, kad sprendžiant pagal praktiškai vienodą automobilio „Jaguar XJR“ dešiniojo šono kėbulo detalių deformacijos dydį, teigtina, kad tarp automobilių išilginės simetrijos plokštumų susiduriant buvo artimas 90 laipsnių kampas. Nurodyta, kad pagal nurodytas eismo įvykio dalyvių aplinkybės, automobilis „Jaguar XJR“ suko į kairę, todėl įvažiavęs į sankryžą ties deklaruota susidūrimo su automobiliu FORD vieta, automobilis „Jaguar XJR“ turėjo būti pasisukęs ženkliu kampu į kairę. Pažymėta, kad šios esminės aplinkybės ­­– automobilių padėtys jiems susidūrus, nustatytos pagal objektyvius duomenis – automobilių būdingus pėdsakus, neatitinka eismo įvykio dalyvių nurodytos aplinkybės – to, kad automobilis „Jaguar XJR“ šioje sankryžoje suko į kairę (t. 1, b. l. 67–77). Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2011-12-20 specialisto išvadoje Nr. 11K-438(11) pažymėta, kad tyrimas rodo, jog transporto priemonių susidūrimo metu tarp automobilio „Ford Mondeo“ išilginės ašies ir automobilio „Jaguar XJR“ išilginės ašies buvo apytiksliai 80 laipsnių kampas atviras į kairę (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 47–52). Šias aplinkybes patvirtina, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-05-15 ekspertizės akte pateikta išvada, kad tikėtina, jog vairuotojų V. J. ir A. S. nurodyta automobilio „Jaguar XJR“ judėjimo kryptis prieš pat susidūrimą yra nepagrįsta. Tyrime pažymėta, kad automobiliui „Jaguar XJR“ sukant į kairę į (duomenys neskelbtini) automobilis pasisuktų apie 45 laipsnių kampu, toks automobilio pasisukimo kampas būtų žymiai didesnis nei pagal abiejų automobilių išorinių sugadinimų pobūdį ir apimtį nustatytas kampas.

Pirmosios instancijos teismas byloje vadovavosi atliktos teismo ekspertizės aktu. Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 str. 2 d.), kuri turi būti vertinama kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Nenustatyta ekspertizės akto turinio prieštaringumo, ekspertizės akte pateiktos išvados atitinka ekspertizės akte nurodytą tyrimo eigą. Taip pat eismo įvykio dalyvių deklaruotų aplinkybių neatitikimas eismo įvykio mechanizmui techniniu požiūriu tiek dėl automobilio „Jaguar XJR“ judėjimo greičio, tiek ir dėl jo judėjimo krypties užfiksuotas ir byloje esančiose specialistų išvadose. Vertintina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės akto bei specialistų išvadomis ir jas, kaip įrodymus, atmesti. Ištyrusi bylos medžiagą bei įvertinusi bylos duomenų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, jog automobilio „Jaguar XJR“ sugadinimai atsirado ne tokiomis eismo įvykio aplinkybėmis, kokias deklaravo eismo įvykio dalyviai. Darytina išvada, kad šioje byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, jog ieškovui priklausęs automobilis buvo apgadintas ne ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir atsakovas, kaip draudikas, įrodė faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju ir atleidžiančias jį nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tuo pagrindu tinkamai taikė draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Skundžiamą sprendimą naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-09 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1, 3 d.). Atsakovas nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl to jos nepaskirstytinos (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-09 sprendimą palikti nepakeistą.