Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-450-462/2013

2013 m. gegužės 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-02-27 nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., 22 str. 1 d. – 178 str. 1 d. ir nuteistas: pagal BK 178 str. 1 d. (dėl 2013-02-11 įvykdytos vagystės) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. (dėl 2013-02-13 įvykdytos vagystės) – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. (dėl 2013-02-16 pasikėsinimo įvykdyti vagystę) – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2013-02-16 iki 2013-02-26 ir bausmės pradžia nustatyta nuo 2013-02-27.

Teismas tenkino UAB „Litorina“ civilinį ieškinį ir priteisė iš A. T. UAB „Litorina“ naudai 1 820,79 Lt vagystės metu padarytos žalos atlyginimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. nuteistas už tai, kad 2013 m. vasario 11 d., 13.15 val., Šilutės m., Pramonės g. 5, iš UAB ,,Litorina“ prekybos salės pagrobė UAB „Litorina“ priklausantį smūginį gręžtuvą SBE 751 750W ,,Metabo“ 649 litų vertės, reples ,,Kandikl“ 13603/11603 150MM (60) 8,99 litų vertės, tuo UAB ,,Litorina“ padarydamas 657,99 Lt turtinę žalą.

Be to, jis 2013 m. vasario 13 d., apie 13.15 val., Šilutės m., Pramonės g. 5 iš UAB ,,Litorina“ prekybos salės pagrobė UAB „Litorina“ priklausantį akumuliatorinį suktuvą DF330DWLE 10,8V 2X1,3 AH+PRO“, 499 litų vertės, peilį ,,Fiskars 125860“, kurio vertė 31,90 Lt, kirvį ,,Fiskars X7 121420“, 125 litų vertės, kirvį ,,Fiskars X11 122440“, 119,90 Lt vertės, kirvį ,,Fiskars X5 121121“, 387 litų vertės, tuo UAB ,,Litorina“ padarydamas bendrą 1 162,80 Lt turtinę žalą.

Be to, jis 2013 m. vasario 16 d., apie 12.30 val., Šilutės m., Pramonės g. 5, iš UAB „Litorina” prekybos salės pasikėsino pagrobti UAB „Litorina” priklausantį turtą – 2 kirvius „Fiskars X5“, bendros 258 litų vertės, kirvį „Fiskars X7“, 145 litų vertės, tuo UAB „Litorina“ padarydamas bendrą 403 litų turtinę žalą, tačiau nebaigė nusikaltimo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo A. T. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliantas prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Atsižvelgdama į tai, kad apeliantas savo skunde neginčija jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijų, teisėjų kolegija dėl jo kaltės nepasisako (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje surinktais ir ištirtais įrodymais bei pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, konstatuoja, kad švelninti A. T. bausmę ar paskirti švelnesnės rūšies bausmę nėra pagrindo.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistajam A. T., t. y. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. dėl 2013-02-11 įvykdytos vagystės laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. dėl 2013-02-13 įvykdytos vagystės laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. dėl 2013-02-16 pasikėsinimo įvykdyti vagystę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių, tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, padarymo stadiją, kaltininko asmenybę, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl paskirtos bausmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. reikalavimus.

Nuteistasis A. T. padarė du tyčinius nusikaltimus ir pasikėsino padaryti vieną tyčinį nusikaltimą, kuri visi priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d).

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., sankcija numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą, laisvės atėmimą iki trejų metų.

Atsižvelgdama į visas byloje nustatytas aplinkybes, veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo asmenybę (anksčiau teismo yra teistas net 11 kartų ir teistumas nėra išnykęs) ir juos charakterizuojančius duomenis (išsituokęs, nedirbantis, nuo 2010-01-19 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą) bei kitas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistojo A. T. prašoma skirti švelnesnė bausmė būtų per švelni, neatitinkanti bausmės paskirties, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su pačia nuteistojo asmenybe, padarė pagrįstą išvadą, kad tinkamiausia bausmių rūšis nuteistajam bus laisvės atėmimas.

Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu (BK 61 str. 2-3 dalys).

Pažymėtina, kad minimali laisvės atėmimo bausmė skirtina už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., padarymą yra 3 mėnesiai, maksimali – 3 metai (BK 50 str. 2 d., 178 str. 1 d.). Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam už visas padarytas tyčines nesunkias nusikalstamas veikas skirdamas laisvės atėmimo bausmes (6, 8 ir 10 mėnesius), jų dydžius nustatė ženkliai mažesnius negu straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, artimas sankcijos minimumui.

Atsižvelgiant į tai, galima pagrįstai teigti, jog apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, nes iš bylos duomenų matyti, kad kitokiais būdais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų.

Apeliantas savo skundą grindžia tuo, kad turi būti pripažinta, jog nusikalstamas veikas jis padarė dėl labai sunkios turtinės padėties ir tai laikytina jo atsakomybe lengvinančia atsakomybe. Tačiau tokie nuteistojo argumentai yra nepagrįsti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 4 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės kaltininko padėties nustatoma tada, kai susiklosčiusios objektyvios sąlygos (priverstinis nedarbas, turto praradimas, šeimos nario sunki liga ir pan.) nulėmė kaltininko elgesį. Tačiau jei tokios aplinkybės susiklostė dėl paties kaltininko tyčinio veikimo ar neveikimo, jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nepripažįstamos.

Nagrinėjamu atveju pripažinti, jog apeliantas nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės padėties ir laikyti tai jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvertino ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y., kad jis teistas net 11 kartų, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, darbingo amžiaus, galintis dirbti, tačiau niekur nedirba ir pasirinko neteisėtą, didelio pavojingumo pragyvenimo šaltinį. Apylinkės teismas pagrįstai nenustatė jokių duomenų, kad A. T. nusikalto dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos savo padėties, todėl ir nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos aplinkybės lengvinančia nuteistojo atsakomybę dėl pagrobtų ūkio paskirties prekių iš UAB „Litorina”.

Apeliantas taip pat akcentuoja, kad teismas dėl 2013-02-16 epizodo jam skyrė akivaizdžiai per griežtą bausmę, nes jo veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Tačiau ši apelianto skundo dalis taip pat yra nepagrįsta, todėl teisėjų kolegija šiuos teiginius atmeta.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 57 str. 1 d. numatyta, kad bausmė už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, ir į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog A. T. 2013 m. vasario 16 d. iš UAB „Litorina” prekybos salės pasikėsino pagrobti UAB „Litorina” priklausantį turtą – 2 kirvius „Fiskars X5“, bendros 258 Lt vertės, kirvį „Fiskars X7“, 145 Lt vertės, tuo UAB „Litorina“ padarydamas bendrą 403 Lt turtinę žalą, tačiau nebaigė nusikaltimo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų. Taigi nagrinėjamu atveju nusikalstama veika nebuvo įgyvendinta tik dėl to, kad A. T. buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų. Priešingu atveju, jeigu apsaugos darbuotojai nebūtų jo sulaikę, nuteistasis šią veiką būtų įvykdęs taip pat kaip ir 2013-02-11 bei 2013-02-13 padarytus nusikaltimus, t. y. būtų padaręs baigtą nusikaltimą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad 2013-02-16 vagystė turi būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas pavogti prekes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., kadangi pavogtais daiktais kaltinamasis neturėjo galimybės disponuoti savo nuožiūra. Jis buvo sulaikytas prekybos centre (b. l. 106). Taigi apylinkės teismas skirdamas bausmę įvertino tai, kad ši nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Be to, kaip minėta, apeliantui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. dėl 2013-02-16 pasikėsinimo įvykdyti vagystę paskirtas laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių, t. y. ženkliai mažiau negu straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Dėl išvardytų motyvų darytina išvada, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-02-27 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.