Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. vasario 24 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-442-1008/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui P. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal pradinės kreditorės BnP Finance, UAB ir atsakovo P. R. 2019 m. gruodžio 5 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo suteiktas 1800,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (kurią sudaro 1113,12 Eur kredito mokestis (palūkanos) (palūkanų metinė norma 26,00 proc.), ir 648,00 Eur sutarties administravimo mokestis) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2023 m. gruodžio 5 d. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas liko skolingas pradinei kreditorei 1778,31 Eur negrąžintą vartojimo kreditą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs pagal Sutartį suteiktą kreditą. Pradinė kreditorė BnP Finance, UAB 2020 m. gegužės 5 d. raginimu, paragino atsakovą sumokėti įsiskolinimą. Kreditorė 2020 m. gegužės 20 d. atsakovui siųstu išankstiniu pranešimu nuo 2020 m. birželio 5 d. nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį. Pagal 2020 m. kovo 3 d. pradinės kreditorės BnP Finance, UAB ir ieškovės UAB „Legal Balance“ sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei bylų priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė UAB „Legal Balance“ perėmė reikalavimo teises į atsakovą P. R. dėl negrąžinto kredito pagal minėtą Sutartį. Ieškovė 2020 m. liepos 9 d. pranešimu informavo atsakovą apie kreditoriaus pasikeitimą ir paragino sumokėti skolą. Duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.

Dėl negautų pajamų (nuostolių)

16. Nors apeliantė apeliaciniame skunde suformavo reikalavimą pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. vasario 24 d. sprendimo už akių dalį dėl 248,28 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovo P. R. 248,28 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė šiuo reikalavimu nesutinka su sprendimu už akių priteista 173,38 Eur negautų pajamų (nuostolių) suma už negrąžintą vartojimo kreditą nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 21 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 21 d.). Taip pat apeliantė nesutinka su teismo priteistomis 26 procentų dydžio negautomis pajamomis, skaičiuojamomis nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos 1778,31 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 21) d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne daugiau nei 752 Eur ir ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 5 d.), kurios priteistos įvertinus Sutartimi sulygtą kredito kaną ir nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti nepadengto vartojimo kredito likučio nurodyto mokėjimo grafike.

19. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

20. Byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. birželio 5 d., todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

21. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

22. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

23. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų priteisti 26 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kreditą nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos ir nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos priteisimo, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, kurioje pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

25. Nagrinėjamu atveju spręstina, jog tai, kad ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindo išvadai, jog apeliantės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių Sutarties specialiųjų sąlygų matyti, tiek palūkanų norma (26 proc.), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal mokėjimo grafiką atsakovas turėjo mokėti per visą Sutarties galiojimo laikotarpį iki 2023 gruodžio 5 d. Taigi apeliantė galėjo pagrįstai tikėtis gauti mokėjimo grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos, atsakovui tinkamai vykdant sutartį. Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

26. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Tačiau pabrėžtina, kad sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo sutarties sąlygas tinkamo vykdymo atveju, rėmėsi būtent paminėtais kasacinio teismo išaiškinimais.

27. Tai, kad nutraukus sutartį, joje numatytas mokėjimo grafikas negalioja, nepaneigia galimybės pagal jį nustatyti sumas, kurias apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų vykdoma tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 26 procentai), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 1778,31 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos.

28. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti, kad apeliantė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantė nepateikė, o vien subjektyvaus pobūdžio samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą ir neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.

29. Dėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog jeigu atsakovas Sutartį būtų vykdęs tinkamai, tai jis būtų sumokėjęs ir 648,00 Eur sutarties administravimo mokestį, pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė neįrodinėjo, kad jos nuostolius (negautas pajamas) sudaro ne tik 26,00 procentų mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą, bet ir atsakovo nesumokėtas sutarties administravimo mokestis. Be to, apeliantė pati ieškinyje nurodė, kas sudaro jos negautas pajamas (nuostolius), t. y. 1) 248,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 5 d. (Sutarties nutraukimo data) iki 2020 m. gruodžio 18 d. (ieškinio parengimo data), viso už 196 dienas, nuo negrąžintos kredito dalies; 26,00 procentų mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1778,31 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 5 d.); 26,00 procentų mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1778,31 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

30. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojos požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad iki Sutarties nutraukimo 2020 m. birželio 5 d. mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 187,74 Eur. Tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė per mažą sumą (173,38 Eur), kurią galėjo tikėtis pagal mokėjimo grafiką gauti ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 5 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.). Nagrinėjamu atveju iš ieškinio matyti, kad ieškovė prašė priteisti 248,28 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.), todėl perskaičiuojant šias negautas pajamas, jos skaičiuotinos pagal ieškinio ribas – t. y. iki 2020 m. gruodžio 18 d. Kadangi atsakovė Sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 1113,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 5 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 18 d.), už 196 dienas, skaičiuojant nuo negrąžintos kredito sumos (1778,31 Eur) sudaro 248,28 Eur (1778,31 Eur x 26 proc.) : 365 d.) x 196 d.= 248,28 Eur). Įvertinus tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 5 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.), kurios sudaro 248,28 Eur sumą.

32. Atsakovas Sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 1113,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, todėl ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2023 m. gruodžio 5 d.) sudarytų 674,64 Eur (1113,12 Eur – 190,20 Eur palūkanos iki sutarties nutraukimo – 248,28 Eur palūkanos nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo = 674,64 Eur). Sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui priskaitytos palūkanos nuo Sutarties nutraukimo neviršytų 922,92 Eur sumos (248,28 Eur + 674,64 Eur). Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

33. Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Sutikrina su apeliante, kad šia teise kredito gavėjas gali pasinaudoti sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. grąžinant kreditą anksčiau termino. Nutraukus sutartį, šios Vartojimo kredito įstatymo nuostatos netaikomos, todėl atsakovui net ir įvykdžius visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį jis nebeturės teisės reikalauti bendros vartojimo kredito kainos sumažinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė ne procentinę, o konkrečią negautų pajamų (kaip negautos pelno palūkanos) sumą, kuri skaičiuojama ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip nurodė apeliantė, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos, kuris yra nurodytas mokėjimo grafike.

34. Remiantis aptarta kasacinio teismo praktika, atsakovui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties apeliantei Sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus teisę reikalauti negautas pajamas, t. y. priteisti tokią pinigų sumą, kurią paskolos davėjas pagrįstai tikėjosi gauti kaip mokėjimo (pelno) palūkanas, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, kad toks reikalavimas reiškia ne reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, bet reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas). Todėl, teismo vertinimu, atsakovui gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė ir ieškovės naudai priteistos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

35. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad apeliantė neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo Sutartimi. Apeliantė nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 5 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 26,00 procentus metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto mokėjimo grafike.

36. Apeliacinės instancijos teismui perskaičiavus apeliantės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2023 m. gruodžio 5 d.) ir nustačius, jos sudaro 674,64 Eur ir, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje nurodė, jog 26 procentų negautos pajamos, skaičiuojamos nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos, skaičiuojamos nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 21 d.) bei tai, kad nenurodė, jog šios negautos pajamos skaičiuojamos nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto mokėjimo grafike, dėl to ši sprendimo už akių dalis tikslinama, nurodant, kad priteisiamos 26 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojami nuo ieškinio parengimo teismui dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 5 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. gruodžio 5 d. – 1533,79 Eur; 2021 m. sausio 5 d. – 1506,33 Eur; 2021 m. vasario 5 d. – 1478,28 Eur; 2021 m. kovo 5 d. – 1449,62 Eur; 2021 m. balandžio 5 d. – 1420,34 Eur; 2021 m. gegužės 5 d. – 1390,42 Eur; 2021 m. birželio 5 d. – 1359,85 Eur; 2021 m. birželio 5 d. – 1359,85 Eur; 2021 m. liepos 5 d. – 1328,62 Eur; 2021 m. rugpjūčio 5 d. – 1296,72 Eur; 2021 m. rugsėjo 5 d. – 1264,12 Eur; 2021 m. spalio 5 d. – 1230,82 Eur; 2021 m. lapkričio 5 d. – 1196,80 Eur; 2021 m. gruodžio 5 d. – 1162,04 Eur; 2022 m. sausio 5 d. – 1126,53 Eur; 2022 m. vasario 5 d. – 1090,25 Eur; 2022 m. kovo 5 d. – 1053,18 Eur; 2022 m. balandžio 5 d. – 1015,31 Eur; 2022 m. gegužės 5 d. – 976,62 Eur; 2022 m. birželio 5 d. – 937,09 Eur; 2022 m. liepos 5 d. – 896,70 Eur; 2022 m. rugpjūčio 5 d. – 855,44 Eur; 2022 m. rugsėjo 5 d. – 813,28 Eur; 2022 m. spalio 5 d. – 770,21 Eur; 2022 m. lapkričio 5 d. – 726,21 Eur; 2022 m. gruodžio 5 d. – 681,25 Eur; 2023 m. sausio 5 d. – 635,32 Eur; 2023 m. vasario 5 d. – 588,39 Eur; 2023 m. kovo 5 d. – 540,45 Eur; 2023 m. balandžio 5 d. – 491,47 Eur; 2023 m. gegužės 5 d. – 441,43 Eur; 2023 m. birželio 5 d. – 390,30 Eur; 2023 m. liepos 5 d. – 338,07 Eur; 2023 m. rugpjūčio 5 d. – 284,70 Eur; 2023 m. rugsėjo 5 d. – 230,18 Eur; 2023 m. spalio 5 d. – 174,48 Eur; 2023 m. lapkričio 5 d. – 117,57 Eur; 2023 m. gruodžio 5 d. – 59,43 Eur).

37. Taip pat apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalį, kuria teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

38. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, kad jeigu po Sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai apeliantė ir toliau negalės atsakovo valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai.

39. Pažymėtina, kad byloje nėra ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 26,00 procentų metinėmis palūkanomis, kad apeliantė pagal 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perėmusi iš pradinės kreditorės UAB ,,BnP Finance“ reikalavimo teisę į atsakovo skolą, dėl to realiai ateityje patirs žalą, o apeliantės teiginiai, kad yra reali žalos atsiradimo tikimybė, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais. Pastebėtina, kad teismo sprendimu apeliantei yra priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tokiu būdu jai yra kompensuojami 5 procentų dydžio praradimai.

40. Taip pat, apeliantė nurodė, kad negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaiga turėjo būti siejama ne su Sutarties termino pabaiga, tačiau su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, atsižvelgiant į tai, jog tuo atveju, jeigu atsakovas iki sutarties termino pasibaigimo negrąžintų visos vartojimo kredito sumos, ieškovė ir toliau patirtų nuostolius negautų pajamų forma. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su minėtais apeliantės skundo argumentais.

41. Kaip jau minėta kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 yra nurodžiusi, jog aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

42. Byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. birželio 5 d., todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

43. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šios nutartis 21, 23, 24 punktuose nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžia, jog tenkinus ieškovės reikalavimą dėl 26,00 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1778,31 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo, būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas Sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į Sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Galiausiai, kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nutartyje, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).

44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog atsakovui nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties Sutartį nutraukus prieš terminą, teismas įvertinęs ieškovės teisėtą lūkestį pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo negautas pajamas iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos. Pažymėtina, kad Sutarties sudarymo metu apeliantė negalėjo turėti lūkestį, kad atsakovas Sutarties tinkamai nevykdys ir tokiu būdu tikėtis gauti minėtas pajamas.

Dėl bylos procesinės baigties

45. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į pateiktus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti pajamas (nuostolius) po Sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos, netinkamai įvertino priteistinų negautų pajamų (nuostolių) dydį. Tačiau iš esmės tinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas, teismų praktiką. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 5 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.), keistinas, priteistą šių negautų pajamų (nuostolių) sumą padidinant iki 248,28 Eur sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat tikslintina sprendimo už akių rezoliucinė dalis dėl priteistų 26 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. gruodžio 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 5 d.), nurodant priteisti 26 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus nuo ieškinio parengimo teismui dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 5 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nurodyto šios nutarties 36 punkte. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

47. Pirmosios instancijos teismas priteisė visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 136 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 žyminis mokestis ir 121 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Apeliantės patirtų išlaidų suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.9. punkte nustatyto dydžio. Teismas atsižvelgia, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (turtinis reikalavimas dėl 248,28 Eur negautų pajamų priteisimo tenkintinas visiškai, o kiti du reikalavimai – atmesti), taip pat į skundo esmę, keliamus teisinius klausimus, į procesinio dokumento turinio visumą, sprendžia, kad apeliantei iš atsakovo priteistina 45,33 Eur (136 Eur : 3 = 45,33 Eur) bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti bei patikslinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. vasario 24 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1778,31 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 31 ct) negrąžintą kreditą, 187,74 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt septynių eurų 74 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos; 67,50 Eur (šešiasdešimt septynių eurų 50 ct) administravimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos; 248,28 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 28 ct) negautas pajamas, paskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 5 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. sausio 18 d.); 26 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. sausio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 5 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. gruodžio 5 d. – 1533,79 Eur; 2021 m. sausio 5 d. – 1506,33 Eur; 2021 m. vasario 5 d. – 1478,28 Eur; 2021 m. kovo 5 d. – 1449,62 Eur; 2021 m. balandžio 5 d. – 1420,34 Eur; 2021 m. gegužės 5 d. – 1390,42 Eur; 2021 m. birželio 5 d. – 1359,85 Eur; 2021 m. birželio 5 d. – 1359,85 Eur; 2021 m. liepos 5 d. – 1328,62 Eur; 2021 m. rugpjūčio 5 d. – 1296,72 Eur; 2021 m. rugsėjo 5 d. – 1264,12 Eur; 2021 m. spalio 5 d. – 1230,82 Eur;

2021 m. lapkričio 5 d. – 1196,80 Eur; 2021 m. gruodžio 5 d. – 1162,04 Eur; 2022 m. sausio 5 d. – 1126,53 Eur; 2022 m. vasario 5 d. – 1090,25 Eur; 2022 m. kovo 5 d. – 1053,18 Eur; 2022 m. balandžio 5 d. – 1015,31 Eur; 2022 m. gegužės 5 d. – 976,62 Eur; 2022 m. birželio 5 d. – 937,09 Eur; 2022 m. liepos 5 d. – 896,70 Eur; 2022 m. rugpjūčio 5 d. – 855,44 Eur; 2022 m. rugsėjo 5 d. – 813,28 Eur; 2022 m. spalio 5 d. – 770,21 Eur; 2022 m. lapkričio 5 d. – 726,21 Eur; 2022 m. gruodžio 5 d. – 681,25 Eur; 2023 m. sausio 5 d. – 635,32 Eur; 2023 m. vasario 5 d. – 588,39 Eur; 2023 m. kovo 5 d. – 540,45 Eur; 2023 m. balandžio 5 d. – 491,47 Eur; 2023 m. gegužės 5 d. – 441,43 Eur; 2023 m. birželio 5 d. – 390,30 Eur; 2023 m. liepos 5 d. – 338,07 Eur; 2023 m. rugpjūčio 5 d. – 284,70 Eur; 2023 m. rugsėjo 5 d. – 230,18 Eur; 2023 m. spalio 5 d. – 174,48 Eur; 2023 m. lapkričio 5 d. – 117,57 Eur; 2023 m. gruodžio 5 d. – 59,43 Eur); 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2281,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 172 Eur (vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 45,33 Eur (keturiasdešimt penkių eurų 33 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.