Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-1887-475/2013

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-10-07
Bylos Nr.: 2-1887-475/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-16523-2012-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginija Simanavičienė
Ieškovas: I. Č.
Atsakovas: RAB NORMA-A filialui „Europos autobusų linijos“
Advokatai: Snaiguolė Mažeikienė, Aurimas Lazdauskas

Kategorijos

35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
116.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-1887-475/203Proceso Nr. 2-05-3-16523-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 35.5;42.3;116.1; 116.4; 116.11 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 7 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė, sekretoriaujant Ievai Einorytei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo I. Č. ieškinį atsakovui RAB NORMA-A filialui „Europos autobusų linijos“, išvadą teikianti institucija Valstybinė Vartotojų teisių apsaugos tarnyba dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas patikslintu ieškiniu (17-19 b. l.) prašo pripažinti ECOLINES autobusais keleivių pervežimo taisyklių 7.8.3 punktą nesąžiningu vartotojo, silpnesniosios sutarties šalies, atžvilgiu, priteisti iš atsakovo - RAB „NORMA-A“ filialo „Europos autobusų linijos“ 1189,00 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2012-06-21 ieškovas RAB "NORMA-A" filiale „Europos autobusų linijos“ įsigijo autobuso bilietus Nr. 2664311, apsaugos kodas: 263436, 2012 m. liepos 4 d. iš Vilniaus į Maskvą (Rygos stotis), maršruto linija: 82072-9, išvykimo laikas - 17:30 val., numatytas atvykimo laikas - 2012 m. liepos 5 d. 10:45val., ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. iš Maskvos (Rygos stotis) į Zarasus, maršruto linija: 82072-10. Tą pačią dieną, 2012 m. liepos 4 d., ieškovas iš atsakovo įsigijo ir aviabilietą Nr. S7 / ETKT 421 9482750222, rezervacijos Nr. S7 / TJWYF, 2012 m. liepos 5 d. skrydžiui iš Maskvos Domodedovo oro uosto į Irkutsk, išvykimo laikas -21:15 val. 2012-07-04 atsakovo autobusas ECOLINES išvyko laiku pagal numatytą grafiką. Tačiau važiuojant į Maskvą, stotelėje „Valun“ autobusas sugedo ir dėl atsakovo nesiėmimo laiku veiksmų, neorganizuotumo bei aplaidumo, ieškovas į Maskvą (Rygos stotis) atvyko tik 2012-07-05 apie 20:00 val., t.y. atsakovo autobusas vėlavo daugiau negu devynias valandas. Dėl šios priežasties ieškovas nebespėjo nuvykti laiku į Domodedovo oro uostą ir pavėlavo į lėktuvą bei patyrė tiesioginių nuostolių. Pagal rekomendacijas keleiviams rekomenduojama į oro uostą atvykti Europoje prieš dvi valandas iki skrydžio, o ne Europoje net prieš tris valandas iki skrydžio. Ieškovas, planuodamas savo kelionę bei pirkdamas bilietus, vadovavosi šia rekomendacija ir dėl to, jei autobusas į Maskvą būtų atvykęs laiku, t.y. 2012 m. liepos 5 d. 10:45 val., ieškovas būtų buvęs laiku oro uoste ir suspėjęs į savo skrydį. Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 47 str. 1 d. atsakovas, pažeidęs keleivio vežimo terminus, privalo atlyginti keleiviui turėtus nuostolius, atsiradusius dėl transporto priemonės vėlavimo. 2012-08-21 ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl patirtų nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovas ieškovo reikalavimų nepatenkino. Pagal ECOLINES autobusais keleivių pervežimo taisyklių 7.8.3. punktą vežėjas neatsako už nepavykusius persėdimus į kitas transporto priemones dėl autobuso nukrypimo nuo judėjimo grafiko, išskyrus persėdimus, kurie nurodyti ECOLINES bilietuose. Ieškovas prašo šią nuostatą pripažinti negaliojančia, nes tokia vartojimo sutarties sąlyga prieštarauja sąžiningumo kriterijams. Vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, dažnai jis gali tik rinktis arba pasirašyti jam siūlomą sutartį, arba jos atsisakyti. Atitinkamai verslininkas per sutarties sąlygas įgyja nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją. Atsakovas, patvirtinęs ECOLINES autobusais keleivių pervežimo taisyklių 7.8.3. punktą, įgijo nepateisinamą pranašumą vartotojo atžvilgiu. Atsakovas, vengdamas atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, remiasi ECOLINES autobusais keleivių pervežimo taisyklių 7.8.3. punktu, kuris apriboja ieškovo kaip vartotojo teisę kreiptis dėl nuostolių atlyginimo už pavėlavimą į lėktuvą dėl atsakovo kaltės. Atsakovo pateiktame išraše iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro nurodyta, kad atsakovas yra užsienio juridinio asmens (SIA „Norma-A“) atstovas, EKOLINES autobusais keleivių pervežimo taisyklėse 1.8. punkte taip pat nurodyta, kad ECOLINES filialai atstovauja bendrovę SIA „Norma-A“, todėl ieškinys filialui pareikštas kaip tinkamam atsakovui. Ieškinys, susijęs su juridinio asmens filialo veikla, gali būti pareiškiamas taip pat pagal filialo buveinę (CPK 30 str. 3 d.). CK 1.21 str. 1 d. nustato, kad užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų atstovybėms ir filialams Lietuvos Respublikoje, taikoma Lietuvos Respublikos teisė, todėl byla teisminga šiam teismui ir byloje taikytina Lietuvos Respublikos teisė. CK 1.37 str. 1 d. numatyta sutarties šalių teisė pasirinkti sutartinei prievolei taikytiną teisę neatima ir neriboja vartotojo teisės ginti savo interesus priemonėmis ir būdais, kuriuos nustato jo nuolatinės gyvenamosios valstybės teisė, jeigu kita šalis ar jos atstovas gavo užsakymą iš vartotojo šio nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje. Tokią pačią taisyklę įtvirtina 2008 m. birželio 17 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) 3 str., nustatantis, kad sutarčiai taikoma šalių pasirinkta teisė. Pagal CK 1.12 str. 2 bei 3 dalį, atsakovui, kaip užsienio teise besiremiančiai šaliai ir tenka pareiga pateikti visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, atsižvelgiant į tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną. Dublike (46-50 b. l.), atsiliepime į tripliką (73-76 b. l.) ieškovas palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškinį prašė tenkinti. Ieškovo atstovė advokatė Snaiguolė Mažeikienė į 2013-09-16 teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (137 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime (29-33 b. l.) ir triplike (55-58 b. l.) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad filialas neturi savarankiško teisinio subjektiškumo ir negali būti atsakovu šioje byloje. Filialas nėra vežėjas pagal sudarytą keleivio vežimo sutartį. Filialas neįsipareigojo pervežti ieškovo biliete nurodytu maršrutu ir sąlygomis ir šio keleivių vežimo faktiškai nevykdė. Sudarant keleivio vežimo sutartį tarp ieškovo ir vežėjo, filialas veikė tik kaip vežėjo agentas, tai yra nurodyta biliete. Filialas, turėdamas teisę atstovauti vežėją kaip tarpininkas parduodant paslaugas, neįgyja teisinio subjektiškumo (teisės savarankiškai įgyti teisių ir pareigų) ir negali būti laikomas atsakovu šioje byloje. CK 2.53 str. numato, kad filialas nėra juridinis asmuo, o atsakovu civilinėje byloje gali būti tik fiziniai ir juridiniai asmenys. Kaip nurodyta biliete, vežėju tiek maršrutu Vilnius - Maskva, tiek ir Maskva - Vilnius yra SIA „Norma-A“, kuri įsipareigojo pervežti ieškovą ir faktiškai vykdė vežimą, todėl tinkamu atsakovu yra ne filialas, o Latvijos Respublikoje registruota bendrovė SIA „Norma-A“. CPK 29 str. ir 2000-12-22 Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau - Reglamentas) 2 str. įtvirtinta bendra taisyklė, jog civilinės bylos atsakovui turi būti keliamos teisme pagal atsakovo gyvenamąją (registruotos buveinės) vietą. Ieškovo ieškinys turėtų būti reiškiamas Latvijos Respublikos teisme pagal vežėjo registruotos buveinės vietą, o ieškovo ir vežėjo sutartiniams teisiniams santykiams bei šiam ginčui taikytina Latvijos Respublikos teisė. CK 1.37 str. 1 d. ir 2008-06-17 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) 3 str. 1 d. įtvirtinta pagrindinė teisės kolizijos taisyklė, numatanti, jog sutarčiai taikoma šalių pasirinkta teisė. Keleivio vežimo sutarties sudėtine ir neatskiriama dalimi yra ECOLINES autobusais keleivių pervežimo taisyklės Nuoroda į šias taisykles yra nurodyta biliete, patvirtinančiame keleivio vežimo sutarties sudarymą. Ieškovas su šiomis taisyklėmis buvo supažindintas, jomis remiasi ieškinyje. Taisyklių 2.4 punkte yra numatyta, kad taisyklės sudarytos ir nagrinėjamos vadovaujantis Latvijos Respublikos įstatymais, todėl nagrinėjant ieškovo ir vežėjo ginčą, yra taikytinos taisyklės ir Latvijos Respublikos teisė, o taisyklių 7.8.3 punktas negali būti pripažintas negaliojančiu CK 6. 188 str. nuostatų pagrindu. Taisyklių 7.8.3 punktas numato, jog vežėjas neatsako už nepavykusius persėdimus į kitas transporto priemones dėl autobuso nukrypimo nuo judėjimo grafiko, išskyrus persėdimus, kurie nurodyti ECOLINES bilietuose. Nei ieškovo ieškinyje minimas 2012-07-05 skrydis iš Maskvos Domodedovo oro uosto į Irkutsk, nei šio skrydžio aviabilietas Nr. S7/ETKT 421 9482750222, rezervacijos Nr. S7/TJVVYF, nėra nurodyti biliete. Todėl, remiantis ieškovo ir vežėjo sudaryta keleivio vežimo sutartimi, kurią patvirtina bilietas, ir taisyklėmis, vežėjas nėra atsakingas už ieškovo nuostolius, kuriuos šis patyrė dėl neįvykusio ieškovo skrydžio pagal minėtą aviabilietą. Be to, minėtąjį aviabilietą ieškovas įsigijo ne iš filialo ar vežėjo, bet iš UAB „WESTEXPRESS“ agentūros. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 47 str. 2 d. numato, kad vežimo terminas laikomas nepraleistu, jeigu vežėjas savo įsipareigojimo negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos, transporto priemonės gedimo, gresiančio keleivių sveikatai ar gyvybei, šalinimo arba kitokių nuo vežėjo nepriklausančių aplinkybių. Remiantis Taisyklių 7.8.2 punktu vežėjas neatsako už keleivio patirtus nuostolius, kilusius dėl autobuso nukrypimo nuo judėjimo grafiko, išskyrus aplaidumo arba tyčinio firmos įsipareigojimų nevykdymo atvejus. Taisyklių 7.8.1 punktas numato, jog vežėjas neatsako už nukrypimus nuo judėjimo grafiko, ne laiku atvykusią transporto priemonę, jei tai atsitiko dėl priežasčių, kurių vežėjas neįtakoja (įskaitant techninius autobuso nesklandumus pakeliui į atvykimo vietą, kurių vežėjas, nepaisant priimtų veiksmų negalėjo numatyti ir pašalinti). Vežėjo autobusas nukrypo nuo biliete nurodyto judėjimo grafiko ir 2012-07-05 neatvyko į Maskvą (Rygos stotį) 10.45 val. dėl kelyje įvykusio autobuso variklio gedimo. Prieš kelionę autobuso techninė būklė buvo patikrinta, tačiau nebuvo nustatyta jokių autobuso trūkumų, gedimų ar kitų požymių, kuriems esant vežėjas būtų galėjęs numatyti būsimą autobuso techninį gedimą. Galimybės gedimo pašalinti vietoj nebuvo. Autobuso gedimas įvyko šalia Maksimovo, Rusijos Federacijos teritorijoje, apie 100 km nuo sienos su Latvijos Respublika ir apie 550 km nuo Maskvos. Atsižvelgiant į tai, kad keleivių vežimas tarptautiniais maršrutais į trečiąsias šalis gali būti vykdomas tik turint atitinkamą licenciją ir tik su autobusais, turinčiais licencinę kortelę, todėl tolesniam keleivių vežimui į Maskvą Vežėjas galėjo panaudoti tik tuo metu maršrutu Maskva - Ryga vykusį Vežėjo antrą autobusą Neoplan 118H, valstybinis (LV) Nr. SE 8159. Pastaruoju antruoju autobusu į Rygą vežti keleiviai buvo nuvežti iki Latvijos Respublikos sienos, kur keleiviai buvo persodinti į vietinį autobusą. Tuomet jau tuščias antrasis autobusas nuvyko į pirmojo autobuso gedimo vietą, kur įlaipinus keleivius (įskaitant ir Ieškovą), antruoju autobusu keleiviai buvo pristatyti į galutinę autobusų stotį Maskvoje. Šios aplinkybės sudaro pagrindą atleisti vežėją nuo atsakomybės už ieškovo patirtus nuostoliu, KTK 47 str. 2 d., Taisyklių 7.8.1 ir 7.8.2 bei CK 6.212 ir 6.253 str. 2 d. pagrindu. 2013-05-21 ir 2013-09-16 posėdžių metu (115-118, 143-144 b. l.) atsakovo atstovas advokato padėjėjas Aurimas Lazdauskas palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytą poziciją, patvirtino juose nurodytas aplinkybes, ieškinį prašė atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, bylą prašo nagrinėti tarnybos atstovui nedalyvaujant (120 b. l.). Byloje pateikta tarnybos išvada (85-87 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl teismingumo ir atsakovo tinkamumo.

Nagrinėjamos bylos teismingumas nustatytinas pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nustatytas taisykles. Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnyje įtvirtinta bendrosios jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, nepaisant jų pilietybės, bylos turi būti keliamos nuolatinės gyvenamosios vietos (juridinių asmenų oficialios buveinės, centrinės administracijos arba pagrindinės verslo vietos) valstybės narės teismuose. Be bendrosios, Reglamente Nr. 44/2001 nustatytos ir alternatyviosios jurisdikcijos taisyklės, pagal kurias ieškovas gali rinktis, į kurios valstybės narės teismą kreiptis. Viena svarbiausių alternatyviosios jurisdikcijos taisyklių įtvirtinta Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 5 punkte, pagal kurią byla dėl ginčo, ginčo, susijusio su filialo, agentūros arba kitokio įmonės padalinio veiklos, gali būti nagrinėjamos vietos, kurioje veikia toks filialas, agentūra arba kitoks įmonės padalinys, teismuose.

Pagal CPK 41 straipsnio 1 dalį šalimi civiliniame procese gali būti tik fiziniai ir juridiniai asmenys. Institucijos struktūriniai padaliniai neturi juridinio asmens teisių, todėl negali būti šalimi civiliniame procese. Pagal CK 2.57 str., CPK 55 str., 57 str. 2 d., 59 str. juridinio asmens atstovais gali būti jų organas ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus, atitinkamas juridinio asmens padalinio, neturinčio juridinio asmens teisių, organas, jeigu jam tokią teisę suteikia patvirtinti juridinio asmens nuostatai, arba nustatyta tvarka išduotas įgaliojimas vesti bylą teisme. CPK 30 str. 3 d. nustato, kad ieškinys, susijęs su juridinio asmens filialo veikla, gali būti pareiškiamas taip pat pagal filialo buveinę.

Susipažinus su RAB NORMA-A filialo „Europos autobusų linijos“ nuostatais (123-125 b. l.), nustatyta, kad nuostatų 2.2 punkte filialui suteikta teisė atstovauti steigėjo RAB NORMA-A interesus Lietuvos Respublikoje, o 4.2. punkto 7 d. filialo vadovui suteikta kompetencija atstovauti filialą teisme, arbitraže, santykiuose su fiziniais bei juridiniais asmenimis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovu byloje yra RAB NORMA-A, veikiantis per savo padalinį RAB NORMA-A filialą „Europos autobusų linijos“. Būtent RAB NORMA-A (o ne jos teritorinis padalinys) turi atsakovo teisinį statusą šioje byloje, o atsakovas pagal nuostatuose suteiktą teisę yra atstovaujamas byloje RAB NORMA-A filialo „Europos autobusų linijos“ direktoriaus R. D., kuris pasirašė teismui teikiamus procesinius dokumentus ir sudarė atstovavimo sutartį su advokatų kontora( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013m. balandžio 10d. nutartis 3K-3-213/2013). Pažymėtina, kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7036-429/2012 2012-04-10 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp pareiškėjos V.Z. ir RAB NORMA-A filialo Europos autobusų linijos, nutartis šalių skųsta nebuvo, įsiteisėjo. Taikos sutartį pasirašė ir ją patvirtinti prašė filialas, ne jo steigėjas, todėl ši aplinkybė patvirtina, kad filialui suteikta teisė atstovauti steigėją Lietuvos Respublikos teisme (CPK 179 str.3d.).

ECOLINES autobusais keleivių pervežimo taisyklių 2.4 punkte yra numatyta, kad taisyklės sudarytos ir nagrinėjamos vadovaujantis Latvijos Respublikos įstatymais. CK 1.39 str. 3 d. reglamentuota, kad šalių teisė pasirinkti sutartinei prievolei taikytiną teisę neatima ir neriboja vartotojo teisės ginti savo interesus priemonėmis ir būdais, kuriuos nustato jo nuolatinės gyvenamosios valstybės teisė, jeigu kita šalis ar jos atstovas gavo užsakymą iš vartotojo šio nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje. Ieškovui įsigijus autobuso bilietus Lietuvoje per Lietuvoje veikiantį atsakovo filialą, ieškovas atitinka CK 1.39 str. 3 d. numatytą sąlygą ir turi teisę ginti savo teises Lietuvos teisme pagal atsakovo filialo buveinės vietą, todėl byla teisminga Kauno apylinkės teismui. Be to, vartojimo sutarties sąlyga, nustatanti, jog ginčai, kylantys iš tokios sutarties, sprendžiami vežėjo (stipresniosios sutarties šalies) buveinės valstybės teismuose, apriboja vartotojo pasirinkimą ir įpareigoja jį bylinėtis paslaugos teikėjo valstybės teisme, ir taip pažeidžia šalių teisių ir interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, nepagrįstai suvaržo jo galimybę pareikšti ieškinį, nes gali lemti neprotingus tokio kreipimosi į teismą kaštus, ypač tais atvejais, kai kreipiamasi dėl palyginti nedidelės standartinės kompensacijos sumos. Analogiškai vartojimo sutarties sąlygą dėl jurisdikcijos suteikimo pardavėjo valstybės teismams vertina ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. birželio 27 d. sprendimas Océano Grupo Editorial ir Salvat Editores, C-240/98–C-244/98, Rink. p. I-4941; 2009 m. birželio 4 d. sprendimas Pannon GSM Zrt., C-243/08).

Dėl nuostolių atlyginimo.

Keleiviai ir bagažas vežami pagal vežimo sutartis (CK 6.807 straipsnio 1 dalis), keleivio vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas bilietu (CK 6.809 straipsnio 2 dalis). 2012-06-21 ieškovas RAB „NORMA-A“ filiale „Europos autobusų linijos“ įsigijo autobuso bilietus Nr. 2664311, apsaugos kodas: 263436, 2012 m. liepos 4 d. iš Vilniaus į Maskvą (Rygos stotis), maršruto linija: 82072-9, išvykimo laikas - 17:30 val., numatytas atvykimo laikas - 2012 m. liepos 5 d. 10:45val. (8 b. l.). Tarp šalių atsirado sutartiniai teisiniai santykiai, o įsigyti autobuso bilietai patvirtina keleivio vežimo sutarties sudarymą CK 6.809 str. 2 d. pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.809 str. pagal keleivio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivį į paskirties punktą, o jeigu keleivis perdavė bagažą, - nugabenti bagažą į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę jį gauti asmeniui; o keleivis įsipareigoja sumokėti už vežimą nustatytą užmokestį, o jeigu perduotas bagažas, - ir už bagažo vežimą. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 19 straipsnis įtvirtina, jog keleivio vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja keleivį nuvežti jo biliete arba tam tikrame užsakyme nurodyta transporto priemone, laiku ir maršrutu į paskirties punktą, o keleivis įsipareigoja už nuvežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 47 str. 1 d. atsakovas, pažeidęs keleivio vežimo terminus, privalo atlyginti keleiviui turėtus nuostolius, atsiradusius dėl transporto priemonės vėlavimo. Atsakovo teigimu, net ir tuo atveju, jei Taisyklių 7.8.3 punktas būtų pripažintas negaliojančiu ir ginčui būtų taikoma Lietuvos Respublikos teisė, vežėjas neatsakytų už ieškovo patirtus nuostolius, nes vežėjas savo įsipareigojimų negalėjo vykdyti dėl nenugalimos jėgos. Išvadą teikianti institucija Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba išvadoje (85-87 b. l.) nurodė, kad, vežėjui neįrodžius, kad keleivių vežimo terminas buvo pažeistas dėl nenugalimos jėgos, transporto priemonės gedimo, gresiančio keleivių sveikatai ar gyvybei, šalinimo arba kitokių nuo vežėjo nepriklausančių aplinkybių, ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl transporto priemonės vėlavimo, turėtų būti laikomas pagrįstu.

Keleivio vežimo sutarties dalykas yra specifinė paslauga – keleivio nugabenimas į paskirties punktą, t.y. sutartimi tenkinamas asmeninis keleivio poreikis patekti į paskirties punktą. Įsigydamas bilietą su nurodytu išvykimo ir numatomu atvykimo laiku, ieškovas planavo savo tolimesnę kelionę derindamasis laiką pagal atvykimo valandą. Ieškovas iš Vilniaus į Maskvą (Rygos stotis), turėjo atvykti 2012 m. liepos 5 d. 10:45 val. Ieškovas už 990 Lt įsigijo aviabilietus 2012 m. liepos 5 d. skrydžiui iš Maskvos Domodedovo oro uosto į Irkutsk, išvykimo laikas -21:15 val. (9 b. l.). Sugedus autobusui, ieškovas į Maskvą (Rygos stotis) atvyko tik 2012-07-05 apie 20:00 val., t.y. atsakovo autobusas vėlavo daugiau negu devynias valandas, dėl to ieškovas nespėjo į pasirinktą skrydį ir patyrė nuostolius. Kaip matyti iš bilietuose nurodyto laiko, ieškovas protingai pasirinko atvykimo į Maskvą autobusu (10:45 val.) ir skrydžio iš Maskvos laikus (21:15 val.). Net ir įvertinus galimus transporto kamščius, techninius nesklandumus, ieškovas pagrįstai tikėjosi laiku atvykti į paskirties vietą ir turėti pakankami laiko užsiregistruoti skrydžiui. Vežėjo autobuso sugedo Rusijos Federacijos teritorijoje, apie 100 km nuo sienos su Latvijos Respublika ir apie 550 km nuo Maskvos.

Atsakovas nurodė, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad keleiviai saugiai būtų nuvežti į Maskvą kitu autobusu, tačiau tam galėjo panaudoti tik tuo metu maršrutu Maskva - Ryga vykusį vežėjo antrą autobusą. Pastaruoju antruoju autobusu į Rygą vežti keleiviai buvo nuvežti iki Latvijos Respublikos sienos, kur keleiviai buvo persodinti į vietinį autobusą. Tuomet jau tuščias antrasis autobusas nuvyko į pirmojo autobuso gedimo vietą, kur įlaipinus keleivius, antruoju autobusu keleiviai buvo pristatyti į galutinę autobusų stotį Maskvoje. Tačiau aplinkybę, kad atsakovas veikė rūpestingai, paneigia tai, kad dėl autobuso gedimo keleiviai vėlavo atvykti į Maskvą 9 valandas. Vežėjas yra juridinis asmuo, kurio verslas yra vykdyti keleivių vežimo paslaugas. Verslas yra veikimas savo rizika, todėl verslininkas turi prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Vežėjui civilinė atsakomybė gali būti netaikoma tuo atveju, jei jis įrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos. Autobuso gedimo (b.l. 91-92) negalima prilyginti force majeure, ir atsakomybę dėl savo funkcijoms vykdyti naudojamo turto sugedimo bei dėl to kilusių pasekmių turi prisiimti atsakovas. Vien tai, kad atsakovas turėjo tik du autobusus, galinčius pervežti keleivius Rusijos Federacijoje, ir dėl to tiek ilgai užtruko keleivių pervežimas, negali būti pagrindas atleisti jį nuo atsakomybės. Atsakovas, nors ir negalėdamas iš anksto numatyti autobusų gedimų, turi būti pasiruošęs kaip įmanoma greičiau išspręsti susiklosčiusią techninę situaciją (pasinaudoti kitų vežėjų paslaugomis ir pan.). Atsakovas privalo įvertinti, kad keleiviai, įsigydami bilietus su nurodytu atvykimo laiku ir sumokėdami už bilietą nurodytą kainą, tikisi, kad vežėjas savo pareigas atliks tinkamai. Vienos iš kartu su ieškovu važiavusių keleivių pareikšta padėka atsakovui dėl kelionės organizavimo išreiškia jos subjektyvią nuomonę ir negali būti laikoma tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, kad vežėjas dėjo tinkamas pastangas užtikrinti keleivių saugumą ir nuvežimą į galutinę stotį Maskvoje.

Atsakovui neįrodžius, kad jis prievolę netinkamai vykdė dėl nenugalimos jėgos,nepateikus įrodymų, kad atlygino ieškovui nuostolius, ieškovas įgijo teisę į visišką nuostolių atlyginimą. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1189,00 Lt nuostolių atlyginimo (990 Lt lėktuvo bilietas+199 Lt už autobuso bilietą) ir 5 procentai metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo momento (2013-01-15) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.38, 6.37 str. 2 d., 6.63 str. 1 d. 1 p.).

2012-08-21 ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija (10 b. l.) dėl patirtų nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovas ieškovo reikalavimų nepatenkino motyvuodamas, kad pagal ECOLINES autobusais keleivių pervežimo taisyklių 7.8.3. punktą vežėjas neatsako už nepavykusius persėdimus į kitas transporto priemones dėl autobuso nukrypimo nuo judėjimo grafiko, išskyrus persėdimus, kurie nurodyti ECOLINES bilietuose. Ieškovas prašo taisyklių 7.8.3 punktą pripažinti nesąžiningu vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, atžvilgiu. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka.

Civilinėje teisėje vartojimo sutartys nuo komercinių, taip pat nuo kitų sutarčių yra atskiriamos pagal vartojimo sutarties šalių (subjektų) specifiką bei vartotojo tikslus. Vartojimo sutartis – tai sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su savo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu. Viena keleivio vežimo sutarties šalis arba trečiasis asmuo, kurio naudai tokia sutartis sudaroma (keleivis) visais atvejais yra fizinis asmuo, o tai yra vienas iš vartojimo sutarties požymių. Keleivio vežimo sutarties dalykas yra specifinė paslauga – keleivio nugabenimas į paskirties punktą, ir šios paslaugos gavėju (keleiviu), minėta, gali būti tik fizinis asmuo. Keleivio vežimo sutarties dalykas yra pervežimas į nurodytą vietą, sutartimi tenkinamas asmeninis keleivio poreikis patekti į paskirties punktą, kuris negali būti laikomas susijusiu su jo verslu ar profesija, nes asmens kelionės tikslas (t. y. jo veikla atvykus į paskirties punktą) yra už keleivio vežimo sutarties ribų. Dėl šių keleivio vežimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, kurios silpnesnioji šalis yra keleivis, esantis akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – vežėju. CK 6.188 straipsnio 2 dalis nustato, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, t.y. panaikina arba apriboja vartotojo teises, susijusias su paslaugų teikėju, kai paslaugų teikėjas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus. Nesąžininga gali būti pripažinta individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga, atitinkanti du vienas kitą papildančius kriterijus: pirma, prieštaraujanti bendriesiems sąžiningumo reikalavimams, antra, taip iš esmės pažeidžianti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje pateikiamas pavyzdinis esminio šalių teisių ir pareigų pusiausvyros pažeidimo vartotojo nenaudai požymių sąrašas.

Ieškovas, įsigydamas bilietus, negalėjo įtakoti atsakovo parengtų ECOLINES autobusais keleivių pervežimo taisyklių bei jose numatytų sąlygų. Tai yra standartinės vežėjo taisyklės, kurios individualiai su vartotoju aptartos nebuvo. Ieškovas šiuo atveju kaip vartotojas yra ekonomiškai silpnesnė ir mažiau patyrusi teisiniuose reikaluose, palyginti su atsakovu, sutarties šalis. Atsakovas, nusistatęs keleivių vežimo taisykles ir numatęs jose punktą, kad vežėjas neatsako už nukrypimus nuo judėjimo grafiko, ne laiku atvykusią transporto priemonę, jei tai atsitiko dėl priežasčių, kurių vežėjas neįtakoja ir kurių vežėjas, nepaisant priimtų veiksmų negalėjo numatyti ir pašalinti, gali elgtis savavališkai, žalos klientams neatlyginti, kadangi sutarties punktas apima beveik visus atvejus, dėl kurių ypatingai tikėtinas autobuso nukrypimas nuo judėjimo grafiko. Tokia vartojimo sutarties sąlyga atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytus požymius ir laikytina nesąžininga, kadangi apriboja vartotojo teises, susijusias su paslaugų tiekėju, kai šis netinkamai vykdo sutartyje numatytus įsipareigojimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ECOLINES autobusais keleivių pervežimo taisyklių 7.8.3. punktas pripažintinas nesąžiningu vartotoju, kaip silpnesniosios sutarties šalies, atžvilgiu CK 6.188 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas šioje byloje patyrė 1072 Lt bylinėjimosi išlaidų: 72 Lt žyminis mokestis, 1000 Lt už advokato paslaugas. Tenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).

Iš atsakovo valstybei priteistina 51,10 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti ECOLINES autobusais keleivių pervežimo taisyklių 7.8.3. punktą nesąžiningu vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, atžvilgiu.

Priteisti ieškovui I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo RAB NORMA-A, veikiančio per savo padalinį RAB NORMA-A filialą „Europos autobusų linijos“, į. k. 111880781, 1189 Lt (tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis litus) nuostolių atlyginimui, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1189 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-01-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1072 Lt (tūkstantį septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo RAB NORMA-A, veikiančio per savo padalinį RAB NORMA-A filialą „Europos autobusų linijos“, į. k. 111880781, 51,10 Lt (penkiasdešimt vienas litas 10ct. ) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Simanavičienė