Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2018-07-03 · Civilinė byla Nr. 2YT-5311-1028/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-03
Bylos Nr.
2YT-5311-1028/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01886-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvijus Balčytis
Pareiškėjas
I. C.
Suinteresuotas asmuo
VMI, NŽT, VĮ „Turto bankas“, R. C.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-5311-1028/2018Proceso Nr. 2-70-3-01886-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.11. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. liepos 3 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. C. skundą dėl antstolės Eurikos Rulienės veiksmų, suinteresuoti asmenys VMI, NŽT, VĮ „Turto bankas“, R. C.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašo antstolės išspręsti, kokiu pagrindu ir kodėl buvo praleisti terminai dėl patvarkymo priėmimo vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą pažeidžiant ir nesilaikant sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p.; kokiais savo veiksmais sprendimo vykdymą pareiškėja padarė neįmanomą, jeigu antstolė buvo laiku informuota ir laiku pateikti sprendimai apie pareiškėjai priteistą reikalavimo teisę, pateikus prie jau užvestos antstolių kontoroje vykdomosios bylos, kur skolininkas V. B., o pagrindinis išieškotojas buvęs sutuoktinis R. C.; kokiu pagrindu antstolei pateikus prašymą pakeisti išieškotoją jau antstolių kontoroje užvestoje vykdymo byloje, antstolė nepriėmė patvarkymo pakeisti išieškotoją ar nenukreipė pareiškėjos tai padaryti į teismą, o pareikalavo pateikti vykdomąjį dokumentą praėjus pateikimo antstoliui vykdyti pateikimo terminams; kodėl antstolė dar 2013 m. pateikus teismo sprendimus dėl priteistos reikalavimo teisės skolos dalies neinformavo ir nenukreipė į teismą dėl teisių perėmimo vykdymo procese arba pati nesikreipė. Nepatenkinus skundo prašė priimti patvarkymą ir vykdomąją bylą perduoti nagrinėti teismui.

Pareiškėja nurodo, kad 2018 m. kovo 13 d. registruotu paštu gavo antstolės patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2009 m. išieškotojas R. C., jiems būnant santuokoje antstolės E. Rulienės kontorai Raseinių skyriui pateikė Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro 2009- 03-16 išduotą vykdomąjį dokumentą, įrašo Nr. S-1794. 2012 m. balandžio 2 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu CB Nr. 2-231- 755/2012 I. C. buvo priteista reikalavimo teisė į dalį skolos, pagal kurią E. Rulienės kontoroje jau buvo užvesta vykdomoji byla, skolininkas V. B., išieškotojas R. C.. 2012 metais, po teismo sprendimo įsiteisėjimo, pareiškėja žodžiu antstolės E. Rulienės kontoros Raseinių skyrių informavo dėl jai priteistos reikalavimo teisės, skolos dalyje. Jokių antstolės pasisakymų ar nurodymų negavo ir tuomet pateikti vykdomąjį dokumentą antstolė nenurodė. 2013 m. vasario 11 d. dar kartą paštu išsiuntė informaciją dėl priteistos reikalavimo teisės ir pridėjo teismo sprendimų kopijas, jokių komentarų ir tuomet negavo. 2013 m. sužinojo, kad skolininkas V. B. mirė. 2013 m. rugsėjo 9 d. su raštu dėl informacijos pateikimo vėl kreipėsi į antstolės E. Rulienės kontorą, Raseinių skyrių, paklausti, kokia bus toliau vykdomosios bylos eiga ir kokių veiksmų ji turi imtis. 2013 m. rugsėjo 12 d. el. paštu rulieneraseiniai@gmail.com gavo antstolės laišką, kad jokių dokumentų nepateikė. 2013 m. rugsėjo 13 d. e. paštu išsiuntė pakartotinai abiejų instancijų teismo sprendimus. 2013 m. rugsėjo 19 d. gavo iš kontoros informaciją dėl antstolės veiksmų. Kokius veiksmus ar kokius papildomus dokumentus turėtų pateikti, jos neinformavo. 2018 m. sužinojo, kad skolininko turtą paveldėjo valstybė. 2018 m. sausio 30 d. el. paštu antstolei išsiuntė prašymą, kad pakeistų ar/ir įtrauktų ją kaip išieškotoją jau užvestoje vykdomojoje byloje, kur skolininkas V. B. o pagrindinis išieškotojas R. C.. Iš antstolės E. Rulienės 2018-01-31 gavo raštą Nr. B008001, kuriuo ją informavo, kad išieškomos skolos dydis, pagal pateiktus teismo sprendimus, išieškotojui R. C. sumažintas nuo 37763,55 Eur iki 7353,45 Eur, o ji turi kreiptis dėl priteistos reikalavimo teisės į antstolių kontorą su prašymu ir pateikti antstolei vykdomąjį dokumentą matydama, kad praleisti terminai pateikti vykdomąjį dokumentą. 2018 m. vasario 7 d. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą Panevėžio rūmus su prašymu dėl vykdomojo dokumento išdavimo dėl priteistos reikalavimo teisės ir gavo vykdomąjį dokumentą. 2018 m. vasario 20 d. registruotu paštu išsiuntė antstolei prašymą dėl vykdomosios bylos užvedimo ir vykdomo rašto originalą.

Antstolė 2018-03-22 motyvuotu patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir vadovaudamasi CPK 510 str. 3 d. skundą persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolės kontoros buveinė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ prašo skundą atmesti.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašo nagrinėti skundą teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VMI prašo skundą atmesti.

Suinteresuotas asmuo R. C. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0069/18/00423 nustatyta, kad antstolė 2018-02-26 priėmė vykdymui vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-231-755/2012, tačiau 2018-03-08 patvarkymu nusprendė vykdomąjį dokumentą grąžinti pareiškėjai dėl praleisto pateikimo vykdymui senaties termino.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0069/09/00960/1 nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą R. C. prašymu pagal Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro 2009-03-16 vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš V. B.. Vykdomojoje byloje yra Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-02 sprendimas dėl pareiškėjos ir R. C. santuokos nutraukimo, kuriuo be kita ko nuspręsta padalinti reikalavimo teisę skolininko vykdomojoje byloje atžvilgiu (v. b. l. 24-33, 41-60), taip pat yra kitų pareiškėjos raštų (v. b. l. 37-38, 65).

Byloje kilo ginčas dėl to, kad antstolės vertinimu pareiškėja praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti.

Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas dėl reikalavimo teisės padalinimo tarp pareiškėjos ir R. C. įsiteisėjo 2012-09-17. Taigi, vykdomasis raštas galėjo būti pateiktas iki 2017-09-17. Pareiškėja pavėlavo pateikti vykdomąjį raštą keletą mėnesių.

Išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas šio Kodekso 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai (CPK 608 str.). Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą manytina, kad terminas galėtų būti atnaujinamas. Tačiau taip pat vertintina, ar išduotas pareiškėjai vykdomasis raštas apskritai turėtų būti vykdomas kaip atskiras vykdomasis dokumentas ir ar tokio pobūdžio teisinėje situacijoje vykdomasis raštas išduotinas.

Vykdomieji dokumentai yra notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius (CPK 587 str. 8 p.). Nagrinėjamu atveju antstolė vykdo notaro vykdomąjį įrašą. Būtent 2007-10-01 vekselis ir Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro 2009-03-16 vykdomasis įrašas Nr. S-1794 dėl skolos išieškojimo iš V. B. yra vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu turi būti vykdomas išieškojimas. Viena skola negali būti išieškoma kelių savo pobūdžiu visiškai skirtingų vykdomųjų dokumentų pagrindu. Keli vykdomieji raštai gali būti išduodami tik teismo sprendimo pagrindu (CPK 647 str.), tačiau savaime suprantama tokiu teismo sprendimu skola turi būti priteisiama pirmą kartą.

Nagrinėjamu atveju Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro 2009-03-16 vykdomasis įrašas Nr. S-1794 nėra nuginčytas, panaikintas teismo sprendimu, todėl yra galiojantis. Dėl šios priežasties jis ir toliau antstolės yra vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0069/09/00960/1. Tam, kad būtų galima laikyti jį negaliojančiu ir vykdyti skolos išieškojimą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-02 sprendimą, išduodant tiek pareiškėjai, tiek R. C. vykdomuosius raštus, toks sprendimas turėjo būti nurodytas teismo sprendime. Tačiau teismas to nepadarė, kam ir nėra pagrindo, nes nurodytu sprendimu skola iš naujo nebuvo priteista, buvo tik padalinta teisė tarp buvusių sutuoktinių gauti tam tikrą nurodytos skolos dalį. Šios teisės padalinimas nekeičia skolos išieškojimo pagrindo - Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro 2009-03-16 vykdomojo įrašo Nr. S-1794. Kaip nustatyta iš vykdomosios bylos Nr. 0069/09/00960/1, antstolė nereikalavo iš R. C. pateikti naują vykdomąjį dokumentą ir toliau toje pačioje byloje vykdo skolos išieškojimą jo naudai, tik mažesne apimtimi, atsižvelgiant į Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-02 sprendimą. Todėl nėra jokio loginio ir teisinio pagrindo likusią dalį skolos pagal vekselį išieškoti pareiškėjos naudai pagal visiškai kitą vykdomąjį dokumentą, o ne notaro vykdomąjį įrašą. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje tiesiog vietoje vieno išieškotojo po teismo sprendimo atsirado du.

Kita vertus, įrašas vekselyje R. C., kaip kreditoriaus, vardu nereiškia, kad reikalavimo teisė pagal šį įrašą priklausė tik R. C.. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 str. 2 d.). Taigi, ir iki teismo sprendimo tam tikras kreditorės teises civilinio kodekso prasme pareiškėja skolininko atžvilgiu turėjo.

Kadangi vykdomojoje byloje vietoje vieno išieškotojo po teismo sprendimo atsirado du, vertinant faktinę situaciją vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, reikėjo išspręsti klausimą dėl pareiškėjos įtraukimo į vykdymo procesą išieškotojos teisėmis.

Vadovaujantis CPK 596 straipsnio 1 dalies, nuo 2011-10-01 galiojusios redakcijos, nuostatomis, pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas. Nuo 2017-07-01 galiojančioje straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Vykdymo proceso šalies pakeitimas vyksta fizinio asmens mirties, reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

Taigi, iš esmės nurodytos teisinės nuostatos keitėsi tik tuo, kad anksčiau išieškotoją turėjo pakeisti teismas, o šiuo metu tai turi atlikti antstolis. Pastebėtina, kad tokiam antstolio veiksmui nebūtinas išieškotojo prašymas, šiuo metu antstolis tai gali atlikti savo iniciatyva, o pagal seniau galiojusią teisės normą prašymą teismui galėjo teikti tiek antstolis, tiek kitas suinteresuotas asmuo. Savaime suprantama, suinteresuotas asmuo paprastai apie tokį savo pageidavimą antstolį vienaip ar kitaip informuoja.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja aktyviai teikė informaciją antstolei vykdomojoje byloje apie teismo sprendimo pagrindu atsiradusią savo reikalavimo teisę, todėl antstolei buvo ir yra pagrindas pakeisti vykdomojoje byloje vykdymo proceso šalį iš R. C. į R. C. bei I. C.. Pažymėtina, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Ši teisės norma reiškia, kad teismo sprendimai privalo būti vykdomi jau patys savaime. Be to, ši teisės norma pakankamai užtikrina, kad pareiškėja turi būti įtraukta į išieškojimo procesą išieškotojos teisėmis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-02 sprendimo pagrindu, nereikalaujant jokių papildomų dokumentų šio sprendimo vykdymui konkrečioje situacijoje.

Pažymėtina, kad ne visi teismų sprendimai ir situacijos, kuriose jie priimti, yra tiek paprasti, kad kiekvienu atveju būtų galima išduoti vykdomąjį raštą jų vykdymui. Kaip tik tokia teisinė situacija susidarė nagrinėjamu atveju. Galima sutikti su antstolės nuomone, kad teismas apskritai neturėjo išduoti pareiškėjai ginčijamo vykdomojo rašto. Tačiau ne tik dėl suėjusio termino, bet ir dėl pačios teisinės situacijos, kadangi teismo sprendimo įgyvendinimas nagrinėjamu atveju turi vykti ne per naujos vykdomosios bylos užvedimą, bet per antro išieškotojo įtraukimą senoje vykdomojoje byloje.

Faktiškai formaliai antstolė priėmė pagrįstą patvarkymą, grąžindama vykdomąjį dokumentą pareiškėjai. Tačiau pareiškėjos tikslas šiame vykdymo procese yra apskritai būti įtraukta į procesą, nekonkretizuojant, ar tai turi būti atlikta senoje vykdomojoje byloje, ar naujai užvestoje. Būtent to pareiškėja prašė 2018-01-30 antstolei pateiktu raštu vykdomojoje byloje Nr. 0069/09/00960/1 (v. b. l. 65), taip pat apie savo reikalavimo teisę informavo ir 2013-02-11 raštu (v. b. l. 33), iš kurio matyti, jog pareiškėja išreiškė valią būti įtraukta išieškotoja vykdymo procese. Tuo tarpu vykdomąjį dokumentą pareiškėja išsiėmė ir antstolei pateikė pačios antstolės pasiūlymu (v. b. l. 66). Taigi, nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas ne dėl naujos vykdomosios bylos užvedimo, o dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo (įtraukimo).

Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes naikinti antstolės patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0069/18/00423 nėra pagrindo, kadangi ši vykdomoji byla ir neturi būti vykdoma. Tačiau vadovaujantis pareiškėjos skundo 3 punktu antstolė įpareigotina pakeisti vykdymo proceso šalį vykdomojoje byloje Nr. 0069/09/00960/1, t. y. pakeisti vykdomojoje byloje vykdymo proceso šalį iš R. C. į R. C. bei I. C..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos skundą patenkinti.

Įpareigoti antstolę Euriką Rulienę vykdomojoje byloje Nr. 0069/09/00960/1 pakeisti vykdymo proceso šalis iš R. C. į R. C. bei I. C..

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąsias bylas grąžinti antstolei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Silvijus Balčytis