Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo Alytaus pataisos namuose, kamerų tipo patalpoje, 2019 m. rugsėjo 10 d. – 2019 m. spalio 9 d. laikotarpiu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. spalio 9 d. bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 16,3. Atsakovės atstovas pateikė teismui duomenis, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. spalio 9 d. atliko bausmę 17 kamerų tipo patalpoje (b. l. 14), todėl vertinamos kalinimo sąlygos 17 kamerų tipo patalpoje laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. spalio 9 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu kameroje nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Atsakovės atstovo atsiliepime pateiktais duomenimis, kompiuterinės programos duomenimis (b. l. 10, 14, 16), pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. spalio 9 d. atliko jam paskirtą nuobaudą 17 kamerų tipo patalpoje, kuri yra 11,25 kv. m ploto ir kurioje buvo laikomi 3 asmenys, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui teko 3,75 kv. m ploto.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog kameroje ant lubų buvo matyti dideli pelėsio plotai, aplinkui tualeto duris sienų tinkas sutrūkinėjęs, nuo sienų atsilupę dažai, tualeto patalpoje ant sienų matyti vandens nuobėgos.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 12 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (34 punktas). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka (35 punktas).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog 2009–2010 m. Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas, pakeisti langai į plastikinius, durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Byloje pateiktos 17 kameros tipo patalpos ir joje esančio tualeto fotonuotraukos patvirtina, kad kameros sienos lygios, tinkas nesutrūkinėjęs, dažai neatsilupę, pelėsio nematyti. Tualeto patalpoje sienos ir lubos išklotos keraminėmis plytelėmis, kurios nesuskilę, neatsilupę (b. l. 29). Teismas pažymi, kad, pagal Higienos normos HN 134:2015 35 ir 37 punktus, gyvenamųjų patalpų švarą prižiūri ir patys jose laikomi asmenys, todėl, teismo vertinimu, pelėsis, jeigu ir buvo, galėjo būti išvalytas pačių 17 kameroje kalinčių nuteistųjų, tarp jų ir paties pareiškėjo. Teismo vertinimu, tokie deklaratyvūs ir neįrodyti pareiškėjo teiginiai nėra pakankami atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui.

Pareiškėjas skunde neturtinę žalą siejo su tuo, jog jam diskomfortą kėlė tupimas klozetas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose atskirai ir aiškiai nurodyta, jog tualetas gali būti ir tupimas (9.1 punktas). Darytina išvada, jog teisės aktuose nėra imperatyviai nustatyta, kad tualetas turi būti sėdimas, todėl ši pareiškėjo argumentų dalis atmestina.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kameros langai buvo per maži – 40 x 80 cm, todėl trūko oro.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles (toliau – Eksploatavimo taisyklės), kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Atsakovės atstovas nurodė, kad 17 kameroje lango dydis yra 102 x 53 cm.

Nors apskaičiavus kvadratinius centimetrus spręstina, kad kameros lango dydis labai nežymiai (0,1 kv. m) neatitinka Eksploatavimo taisyklių reikalavimų, tačiau pareiškėjas šį pažeidimą siejo iš esmės su tuo, jog kameroje trūko oro. Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovas nurodė, kad uždarosios zonos kameros ventiliuojamos per atvirus langus. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad langas neatsidarė ir byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl oro trūkumo jam kilo kokių nors neigiamų padarinių. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad nors ginčo kameros lango dydis nevisiškai atitiko teisės aktų reikalavimus, tačiau pataisos namai užtikrino pareiškėjo teisę atlikti bausmę vėdinamose patalpose. Be to, šioje kameroje pareiškėjas buvo kalinamas trumpą laiko tarpą, t. y. 30 dienų, ir byloje nenustatyta, kad dėl to pareiškėjui kilo neigiamų pasekmių, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl lango dydžio atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo teigimu, kameroje buvo šalta, oro judėjimo greitis, kameros apšvietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas).

Atsakovės atstovas nurodė, kad Alytaus pataisos namuose esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą atitinkančią higienos normas temperatūrą visuose pataisos namuose. Visuose sanitariniuose mazguose įrengta ištraukiamoji mechaninė ventiliacija.

Pareiškėjas tvirtino, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra kritinės būklės, ant sienų veisėsi grybelis, grindų danga išdaužyta, kreiva ir duobėta.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpos yra negyvenamos.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 (toliau – ir Statybos reglamentas) „Statinių klasifikavimas“ III skirsnio „Negyvenamieji pastatai“ 7 punktas numato, jog negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius. Statybos reglamento 7 straipsnio 16 dalis apibrėžia, kad specialiosios paskirties pastatai – pastatai, skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai).