Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo, kuriuo V. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 163² straipsnio 1 dalį, 173 straipsnio 1 dalį, galutine 1000 litų bauda su alkoholinių gėrimų konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. liepos 11 d., 23.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, darbo metu taksi automobilyje „duomenys neskelbtini“, valst. Nr. „duomenys neskelbtini, laikė bei juo gabeno 5 butelius alkoholinių gėrimų, t. y. 0,7 litro talpos butelį brendžio „Pure“, 0,5 litro talpos butelį degtinės su rusišku užrašu „Chlebnaja sleza“, 0,5 litro talpos butelį brendžio „Kolumbas“, 0,75 litro talpos butelį putojančio vyno „Alita“, ir 0,5 litro talpos butelį brendžio „Aroma Floriss“, kurių bendra vertė yra iki 2 MGL, kuriuos pardavinėjo neturėdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos tokiai veiklai. Tokiais savo veiksmais V. M. pažeidė 1995-04-18 Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir 17 straipsnio 4 dalį, t. y. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio 1 dalyje ir 173 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas V. M. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 163² str. 1 d., 173 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą. Apeliantas pripažįsta, kad padarė ATPK 173 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ATPK 163² str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo V. M. veikoje.

Atkreiptinas dėmesys, jog byloje iš esmės ginčo dėl paties fakto nėra, apeliantas dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir nurodo, kad šį pažeidimą padarė tik dėl nežinojimo, tačiau mano, kad jo veiksmuose vis dėlto nėra ATPK 163² str. 1 d. sudėties.

ATPK 163² straipsnio 1 dalis nustato, jog akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra iki dviejų minimalių gyvenimo lygių (MGL) užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų su šių prekių konfiskavimu.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. M. padarė ATPK 163² str. 1 d. nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas V. M. kaltu pagal ATPK 163² str. 1 d., teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Vien apelianto manymas, jog jis nežinojo, kad tokie veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę, veikos kvalifikavimui įtakos neturi, be to įstatymo nežinojimas neatleidžia pažeidėją nuo atsakomybės.

Nors V. M. kvestionuodamas apylinkės teismo nutarimą, skunde pabrėžia, kad automobilyje rasti alkoholiniai gėrimai buvo su banderolėmis, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad V. M. yra nubaustas už tai, kad taksi automobilyje laikė akcizais apmokestinamas prekes, gabeno ir realizavo jas, pažeidžiant nustatytą tvarką, o ne už tai, kad prekiavo tokiomis prekėmis be banderolių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. M. apeliaciniu skundu taip pat kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo sumažinti paskirtą baudą arba iš viso neskirti nuobaudos.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindas skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių visumos šioje byloje nenustatyta. Pažymėtina, jog V. M. padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis, o atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino ir gailisi dėl padarytų pažeidimų, nelaikytinos išimtinėmis, į jas teismas skirdamas bei individualizuodamas nuobaudą sankcijos ribose jau atsižvelgė ir tinkamai įvertino paskirdamas minimalias sankcijose numatytas baudas.

Teismas taip pat pažymi, jog aplinkybės, kad pažeidėjas moka pagal teismo sprendimą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams ar uždirba šiek tiek daugiau negu vieną tūkstantį litų, taip pat nelaikytinos išimtinėmis. Remiantis ATPK 20 straipsniu administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Tai, kad pažeidėjui skirta nuobauda yra nemaža finansinė našta jo šeimai, nesudaro pagrindo teigti, jog paskirtoji administracinė nuobauda akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui ir nuobauda siekiamiems tikslams. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų.

Įvertinus pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, į prekių kiekį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog V. M. paskirtos minimalios straipsnių sankcijose numatytos nuobaudos, nėra aiškiai per griežtos, atitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijus, yra pakankamos ir būtinos pasiekti LR ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus.

Taigi aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais tenkinti skundą, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl V. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.