Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-10-08 · Civilinė byla Nr. 2S-2237-803/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-08
Bylos Nr.
2S-2237-803/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22869-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Pareiškėjas
S. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2237-803/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22869-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1; 3.3.2.4.; 3.5.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (išieškotojos) A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, pradėtoje pagal pareiškėjo S. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki pareiškėjo S. G. skundo dėl antstolio V. M. veiksmų išnagrinėjimo, suinteresuoti asmenys antstolis V. M. ir A. M..

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas S. G. pateikė teismui skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio V. M. 2015-06-17 patvarkymu Nr. 0013/14/00385 paskelbtas pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir hidrotechninio statinio – tvenkinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių adresas (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytynes. Pareiškėjas nurodė, jog antstolis skundžiamą 2015-06-17 patvarkymą priėmė remdamasis UAB „Informacijos ir investicijų centro“ atlikta žemės sklypo ir hidrologinio statinio vertės ekspertize ir neatsižvelgė į nekilnojamojo turto vertinimo įmonės UAB „Apus turtas“ vertintojų nustatytą minėto turto 670 000 Lt vertę. Pareiškėjo teigimu, paskelbus pirmąsias neteisingai įkainoto pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto varžytynes iš esmės pažeidžiami pareiškėjo teisėti interesai, kadangi nekilnojamasis turtas bus parduodamas už mažesnę nei rinkos kainą. Pareiškėjo manymu, dėl nurodyto yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą iš varžytynių (b. l. 1-3).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškėjo S. G. prašymą tenkino; taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė antstolio V. M. vykdymo veiksmus, atliktinus pagal 2015 m. birželio 17 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0013/14/00385, t. y. nekilnojamojo turto pardavimą iš varžytynių iki bus išnagrinėtas ir įsiteisės teismo sprendimas, priimtas pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Teismas nustatė, kad tinkamas turto įkainojimas yra susijęs tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus teisių apsauga ir yra ypatingai svarbi sąlyga vykdant išieškojimo veiksmus. Nurodė, jog iš pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su nustatyta įkeisto turto verte, todėl skundo išnagrinėjimas bei atitinkamo teismo sprendimo priėmimas turi tiesioginės reikšmės tolimesnių veiksmų vykdomojoje byloje teisėtumui ir sudaro pagrindą pareiškėjo prašymą dėl antstolio atliekamų vykdymo veiksmų sustabdymo patenkinti (b. l. 5-6).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantė (išieškotoja) A. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-03 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – skolininko S. G. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti; 2) skolininkui S. G. skirti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 96 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi skolininkas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, pagrindžiančių nekilnojamojo turto netinkamo įkainojimo aplinkybes. Apeliantės teigimu, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti skundo pagrįstumą prima facie ir tuo pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliantė taip pat nurodo, jog skolininkas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis, dėl ko jos negali būti ginamos, o skolininkui skiriama bauda CPK 95 straipsnio pagrindu. Apeliantės teigimu, antstolis 2015-04-28 patvarkymu paskyrė nekilnojamojo turto ekspertizę, gavęs jos rezultatus 2015-05-15 patvarkymu nustatė 114 500 Eur sumos nekilnojamojo turto vertę, o apie priimtą 2015-05-15 patvarkymą informavo skolininką, kuris į antstolį su motyvuotais prieštaravimais dėl vertės nustatymo nesikreipė. Apeliantės teigimu, skolininkas sąmoningai vilkina išieškojimo procesą, kadangi ilgą laiką vengė atsiskaityti su išieškotoja, vilkina vykdymo procesą, tokiais savo veiksmais neleisdamas išieškotojui įgyvendinti savo teisių, dėl ko jo teisės neturėtų būti ginamos, o skolininkui skiriama bauda (b. l. 13-17).

Atsiliepimas

Pareiškėjas (skolininkas) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliacinės instancijos teismo suinteresuoto asmens A. M. atskirtąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-03 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad tinkamu parduodamo iš varžytynių turto vertės nustatymu yra garantuojama, jog turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant, todėl dėl turto vertės nustatymo pateikė atskirąjį skundą, sudarantį pagrindą taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bei nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad pareiškėjo įkeisto turto vertė gali būti didesnė nei antstolio patvarkymuose nurodyta suma. Nurodo, jog pateikė duomenis apie išaugusią nekilnojamojo turto vertę, todėl antstolis turėtų atlikti pakartotinę nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę. Pareiškėjas taip pat nesutinka su suinteresuoto asmens prašoma paskirti bauda, kadangi pareiškėjo prašymas atlikti pakartotinę nekilnojamojo turto ekspertizę negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ar siekis vilkinti išieškojimo procesą. Pareiškėjo teigimu, nėra nustatytos CPK 95 straipsnyje įtvirtintos būtinosios sąlygos baudos skyrimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis V. M. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014-03-17 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3179-590/2013 dėl 98 947,49 Eur (321 052,15 Lt) skolos ir 5 procentų palūkanų išieškojimo iš skolininko S. G. išieškotojos A. M. naudai. (b. l. 4).Vykdydamas minėtą vykdomąjį dokumentą antstolis V. M. 2015 m. balandžio 28 d. patvarkymu paskyrė areštuoto skolininkui S. G. priklausančio nekilnojamojo turto – 2,8000 ha bendrojo ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir hidrotechninio statinio – tvenkinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizę rinkos vertei nustatyti (b. l. 18-19). Remdamasis 2015-05-11 nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. DGA150511 antstolis 2015 m. gegužės 15 d. patvarkymu nustatė pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto 114500,00 Eur sumos vertę, kurią sudaro 2500,00 Eur žemės sklypo vertė ir 112000,00 Eur hidrotechninio statinio – tvenkinio vertė (b. l. 20-21). Antstolio V. M. 2015-06-17 patvarkymu Nr. 0013/14/00385 vykdymo proceso šalys informuotos apie skolininkui S. G. priklausančio nekilnojamojo turto – 2.8000 ha bendro žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir hidrotechninio statinio – tvenkinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytynes, kurių pradžia 2015-06-17 10:04:46 val., pabaiga 2015-07-17 10:04:59, pradinė pardavimo kaina – 91600,00 Eur (b. l. 4). Pareiškėjas pateikė antstoliui skundą dėl 2015 m. birželio 17 d. patvarkymo, kuris persiųstas pirmosios instancijos teismui bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015-07-03 nutartimi pareiškėjo skundą tenkino – sustabdė vykdymo veiksmus iki bus išnagrinėtas ir įsiteisės teismo sprendimas, priimtas pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, apeliantė įrodinėja, kad toks teismo sprendimas neteisėtas ir pagrįstas.

Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese galimybę, kartu nustato bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas ir esminius ribojimus – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas tikėtinai pagrindžia savo skundo reikalavimą, ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).

Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Aplinkybės dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo turi būti vertinamos iš esmės nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės, o sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas privalo įvertinti tik aplinkybę, ar pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo skundo reikalavimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pateiktame su skundu dėl antstolio veiksmų prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, jog nesutinka su antstolio V. M. nustatyta nekilnojamojo turto verte, dėl ko neteisingai nustačius nekilnojamojo turto kainą ir nesustabdžius minėto turto priverstinio realizavimo veiksmų, bus iš esmės pažeisti pareiškėjo interesai. Iš byloje pateikto antstolio V. M. 2015-05-15 patvarkymo dėl turto įkainojimo matyti, jog antstolis ne tik nustatė nekilnojamojo turto kainą, bet ir išsiuntė vykdomosios bylos šalims nekilnojamojo turto ekspertizės akto santrauką bei išaiškino teisę per 3 darbo dienas pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės išvados (CPK 178 straipsnis). Iš pareiškėjo skundo matyti, jog pareiškėjas nekilnojamojo turto vertę grindžia 2014-07-21 UAB „Apus turtas“ atlikta ekspertize, kurioje 2,8 ha žemės sklypas įvertintas 29 000 Lt, o duomenų apie kitą UAB „Apus turtas“ ekspertizės atlikimą nepateikė. Nors iš pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų matyti, jog pareiškėjas su antstolio V. M. patvarkymu nesutinka dėl galimos neteisingos nekilnojamojo turto vertės nustatymo, tačiau pareiškėjui tik deklaratyviais teiginiais abejojant nustatyta nekilnojamojo turto verte ir nepateikus papildomų įrodymų kartu su skundu šiems teiginiams pagrįsti, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei jų galimą pagrįstumą, turėjo padaryti išvadą, kad pareiškėjas tikėtinai nepagrindė savo skundo ir netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl yra pagrindas minėtą nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Apeliantė pareiškė prašymą paskirti pareiškėjui S. G. CPK 96 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nurodydama, jog skolininkas sąmoningai vilkina išieškojimo procesą.

Proceso įstatymas numato baudos skyrimui dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis būtinas sąlygas: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (CPK 95 straipsnis). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Šalims įstatymas numato teisę skundžiant antstolio veiksmus prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Taigi skolininkas, manydamas, kad egzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, turėjo procesinę teisę kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, dėl to prašymas dėl baudos skyrimo skolininkui netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjo S. G. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė