Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2015-04-28 · Byla Nr. A2.1.-1238-389/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-04-28Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-06-12Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-04-28
Bylos Nr.
A2.1.-1238-389/2015
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00968-2015-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražina Kazilionienė
Pažeidėjas
A. L.
Kategorijos
  • 39.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.1.-1238-389/2015Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00968-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 39.3.; 40.1.2.; 52.3. (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. balandžio 28 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismas,pirmininkaujant teisėjai Gražinai Kazilionienei,sekretoriaujant Elonai Klemkienei,dalyvaujant Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui A. V.,administracinėn atsakomybėn traukiamam A. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyv. (duomenys neskelbtini), vykdančio individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, vidurinio išsilavinimo, vedusio, nebausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2015-04-07 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (36.54) – FR1064-1817 už tai, kad jis, vykdydamas individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, nuo 2014-01-30 iki 2015-01-26, leido A. S. dirbti jam nuosavybės teise priklausančioje raktų dirbtuvėje, esančioje, adresu (duomenys neskelbtini), raktų gamintojo pareigose A. L. naudai, nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties bei nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, tuo A. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 2 d., 3 d., 6 d. reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. L. teismo posėdyje su jam inkriminuotu ATPK pažeidimu nesutiko, teigė, jog jam priklausančiose raktų dirbtuvėse A. S. galėjo dirbti tik nuo 2014 metų kovo mėnesio, iki to laiko jis dirbo kitur. Kadangi A. S. yra žmonos pusbrolis, tarpusavyje sudarytos nuomos sutarties pagrindu leido jam pasinaudoti raktų dirbtuvių patalpomis. 300 Lt A. S. sumoka už medžiagas, įrengimus, patalpomis leidžia jam naudotis kaip giminaičiui. Patikrinimo metu ta sutartis buvo pateikta inspektoriams. A. S. turėjo patentą, jis dirbo pats sau, turi įsigytų žaliavų faktūras. Ant dirbtuvių durų yra nurodytas dirbtuvių telefonas, vizitinėse nurodytas ne jo (A. L.) telefonas, o du dirbtuvių telefonai. 2015-01-26 klientas pasidarė raktą, tik po to paprašė, kad jam reikia įmonei PVM sąskaitos - faktūros. Kadangi pats buvo nuvykęs į polikliniką, A. S. klientui išdavė kvitą už atliktą paslaugą ir išrašė sąskaitą–faktūrą jo individualios veiklos vardu, pasinaudodamas jo (A. L.) kasos aparatu. Jam nesant, A. S. nesinaudoja jo kasos aparatu, tai vienetinis atvejis, nes dirbtuvėse visada būna pats. Dėl to pažeidimo gailisi, nežinojo, kad kitam asmeniui negalima prie kasos aparato prieiti.

Teisme liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad yra A. L. žmonos pusbrolis. A. L. priklausančiose raktų dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini), dirba nuo 2014 metų kovo 1 dienos laisvu laiku, kada nori ateina, kada nori išeina. Patalpas iš A. L. nuomoja, moka 300 Lt per mėnesį. Patikrinimo dieną kliento paprašytas pagamino raktą. Pagaminus raktą, klientas paprašė išrašyti sąskaitą – faktūrą. Klientas pasakė, kad jo įmonei visada sąskaitą išrašo (duomenys neskelbtini), kad įmonės duomenys yra (duomenys neskelbtini) kompiuterio duomenų bazėje. Norėdamas, kad klientui būtų geriau, išrašė sąskaitą – faktūrą A. L. vardu. Daug metų dirbo prekybininku, todėl moka naudotis kasos aparatu. Pats turi savo pirkimo– pardavimo kvitus, tačiau išrašė sąskaitą – faktūrą A. L. vardu, kad klientui nereiktų grįžti antrą kartą. Nemanė darantis kažką blogo. Nesuvokė, kad paslaugą atliko A. L. įmonė, o ne jis kaip fizinis asmuo, tai buvo vienintelis toks atvejis, anksčiau taip nėra buvę. Gamindamas raktus savo klientams, pirkimo–pardavimo kvitus rašo savo vardu. Iš A. L. jokio atlygio negauna, dirba sau. Pajamų išlaidų žurnalo neveda dėl aplaidumo. Nuosavų raktų ruošinių turėjo iš anksčiau, tačiau jam priklausantys ruošiniai nėra atskirti nuo A. L. ruošinių.

Teisme liudytoja apklausta Š. R. parodė, kad 2015-01-26 buvo atliktas operatyvus patikrinimas raktų dirbtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Atliktas kontrolinis paslaugos pirkimas - pirktas raktas už 2 eurus. Paslaugą atliko A. S.. Prieš atliekant kontrolinį pirkimą, A. S. taip pat atliko paslaugą kitam klientui - pagamino du raktus. Tam žmogui paprašius sąskaitos, jis gautus pinigus apskaitė tose patalpose esančiu kasos aparatu, išdavė kasos aparato kvitą ir kompiuteriu išrašė sąskaitą-faktūrą. Patikrinus nustatyta, kad kasos aparatas, kuriuo buvo apskaitytos pajamos, įregistruotas A. L. vardu. O sąskaitoje-faktūroje, kurią išrašė, nurodytas paslaugų pardavėjas - A. L., vykdantis individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą. Patikrinimo vietoje A. S. turėjo prekių paslaugų pirkimo-pardavimo kvitus, todėl turėjo visas galimybes išrašyti kvitą savo vardu. Tiksliai nepamena, bet įrašų ankstesnių kvitų knygelėje kaip ir nebuvo daryta. A. S. pateikė verslo liudijimą. Jis paaiškino, kad patalpos nuosavybės teise priklauso A. L.. Visi įrengimai, įrankiai, esantys patalpoje, taip pat priklauso A. L.. Patikrinimo metu paprašytas parodyti, kurie raktų ruošiniai priklauso pačiam A. S., A. S. paaiškino, kad neturi raktų ruošinių, visi raktų ruošiniai dirbtuvėse taip pat yra A. L., kuris leidžia naudotis jais neatlygintinai. Vėliau buvo pateikta sutartis, pagal kurią A. L. neatlygintinai nuomojo patalpas A. S.. Taip pat A. S. paaiškino, kad jis neveda savo nei pajamų, nei išlaidų žurnalo, visos išlaidos, kurias jis patiria savo veikloje, yra verslo liudijimo ir sveikatos mokesčio išlaidos. Vėliau, atvykęs į mokesčių inspekciją, A. S. pateikė ruošinių įsigijimą patvirtinančias sąskaitas faktūras, tai buvo jau po patikrinimo - vasario mėnesį. A. S. paaiškino, kad nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2014 m. vasario 28 dienos buvo įdarbintas V. L. individualioje veikloje pagal darbo sutartį ir ten dirbo raktų gamintoju kaip darbuotojas. O nuo 2014 metų sausio 30 d. jis įsigijo verslo liudijimą ir pradėjo dirbti A. L. nuosavybės teise priklausančioje raktų dirbtuvėje.

Protokolą surašiusios institucijos atstovas teisme parodė, kad A. L. administracinis teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad savo patalpose, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 30 d. iki 2015 m. sausio 26 d., jis leido A. S. dirbti savo individualios veiklos naudai ir gaminti raktus. Yra užfiksuota, kad 2015-01-26 A. S. už atliktą darbą išrašė sąskaitą-faktūrą UAB (duomenys neskelbtini) pardavėjo A. L. vardu. Šis faktas patvirtina, kad paslaugos buvo suteiktos A. L. vardu, darbas buvo dirbtas jo naudai. Iš visos surinktos medžiagos matyti, kad patikrinimo metu A. S. dirbo A. L., o ne savo asmeninei naudai, užsiimdamas savo individualia veikla, kuriai buvo išsipirkęs verslo liudijimą. Jis naudojosi A. L. įrengimais, naudojosi raktų ruošiniais, tai reiškia, kad suteikė paslaugas kaip A. L. darbuotojas. Patikrinimo metu nustatyta, kad jokia darbo sutartis tarp A. L. ir A. S. nėra sudaryta, todėl A. L. veiksmai kvalifikuoti kaip nelegalus darbas, nesudarius darbo sutarties. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. turėjo įsigijęs verslo liudijimą ir aiškino, kad tą darbą jis dirbo pats sau, savarankiškai. Tačiau patikrinimo metu nustatytos aplinkybės tokius jo parodymus paneigia. Negalima visiškai teigti, kad tas darbas A. L. naudai buvo dirbamas pastoviai, tam tikrą ilgą laiką, bet patikrinimo metu, t.y. 2015-01-26, buvo nustatytas konkretus faktas. Tai galėjo atsitikti iš dalies dėl nežinojimo, iš dalies dėl kliento pareikšto noro turėti būtent sąskaitą-faktūrą, neįvertinus tam tikrų aplinkybių. Teisės pažeidimas yra padarytas, todėl protokolas yra surašytas pagrįstai ir teisingai. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, prašo A. L. skirti nuobaudą sankcijoje numatytose ribose - skirti minimalią arba mažesnę, nei minimalią baudą.

LR ATPK 41³ str. numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Nelegalaus darbo sąvoka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau–LR DK) 98 str., kuriame numatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklusta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių:

1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties;

2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią;

3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos;

4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 981 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų.

Siekiant veiką kvalifikuoti pagal LR ATPK 41³ str., o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t.y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pagal LR DK 93 str. 1 d. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Taigi esminis darbo sutarties požymis - darbuotojo ir darbdavio susitarimas.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kad tarp A. L. ir A. S. būtų buvęs susitarimas, kad nuo 2014-01-30 iki 2015-01-26 A. S. dirbs A. L. priklausančioje raktų dirbtuvėje. Tiek A. L., tiek A. S. teisme paaiškino, kad dėl giminystės ryšių (A. S. yra A. L. žmonos pusbrolis) A. L. leido jam priklausančioje raktų dirbtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), A. S. pagal verslo liudijimą užsiimti raktų gamyba. A. L. patvirtino, kad 300 Lt jam A. S. sumoka už medžiagas, įrengimus, patalpomis pagal sutartį leidžia jam naudotis kaip giminaičiui neatlygintinai. Byloje pateikta 2015-01-02 panaudos sutartis, iš kurios matyti, kad A. L. (panaudos davėjas) A. S. (panaudos gavėjui) duoda laikinai neatlygintinai naudotis jam nuosavybės teise priklausančia raktų dirbtuve, esančia (duomenys neskelbtini). Sutartyje numatytas jos galiojimo terminas – iki 2020-01-01. A. S. pateikė verslo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad nuo 2014-01-30 iki 2015-01-31, A. S. turėjo teisę užsiimti statybinių stalių ir dailidžių metalo dirbinių gamyba, įrankių, spynų ir vyrių gamyba, verslo liudijimuose nurodytas veiklos vykdymo adresas – (duomenys neskelbtini). Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-01-26 atlikto patikrinimo metu galiojo A. S. 2015-01-08 išduotas verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Vadinasi, A. S. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu A. L. inkriminuojamo tęstinio administracinio teisės pažeidimo padarymo laikotarpiu, t.y. 2014-01-30–2015-01-26 turėjo teisę verstis raktų gamyba pagal verslo liudijimą. Nors A. L. leido A. S. naudotis visais jam priklausančiais įrankiais bei medžiagomis, iš A. S. pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų 2011-09-22 Nr. OTS 00000496, 2011-11-25 Nr. N02876 ir 2015-02-04 Nr. 003205 matyti, kad A. S. savo vardu iš UAB (duomenys neskelbtini) bei N. J. įmonės (duomenys neskelbtini) pirko įvairių raktų ruošinių, t.y. pagal jam išduotuose verslo liudijimuose nurodytą veiklos pobūdį reikalingas priemones. Tai, kad A. S. vykdo veiklą savo vardu pagal verslo liudijimą patvirtina ir tai, kad jis Valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto patikrinimo metu turėjo įsigijęs prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitus. Teisme A. S. parodė, kad gamindamas raktus savo klientams, pirkimo – pardavimo kvitus rašo savo vardu bei pripažino nepildantis gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo dėl apsileidimo, nurodė, kad visos išlaidos, kurias jis patiria savo veikloje, yra verslo liudijimo ir sveikatos mokesčio išlaidos. A. S. teisme taip pat parodė, kad jis A. L. priklausančiose raktų dirbtuvių patalpose dirba tada, kada nori – ateina ir išeina kada nori. A. S. ir A. L. patvirtino, kad A. S. iš A. L. jokio atlygio negauna, nes dirba sau. A. S. neneigia fakto, kad 2015-01-26 išdavė kasos aparato kvitą ir kompiuteriu išrašė sąskaitą-faktūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. L. vardu, tačiau teigia, kad taip pasielgė tik dėl to, kad A. L. tuo metu buvo išėjęs į polikliniką, o klientas pageidavo PVM sąskaitos-faktūros, mat anksčiau tas pačias paslaugas pirkdavo iš A. L. įmonės. A. S. pažymėjo, kad tai buvo vienintelis toks atvejis, anksčiau taip nėra buvę. Tai patvirtino ir A. L.. Protokolą surašiusios institucijos atstovas teisme taip pat parodė, kad negalima visiškai teigti, kad A. S. A. L. naudai būtų dirbęs pastoviai, tam tikrą ilgą laiką (kaip kad nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotoje pažeidimo esmėje), bet patikrinimo metu, t.y. 2015-01-26, buvo nustatytas konkretus faktas, kai A. S. išrašė PVM sąskaitą–faktūrą ne savo, o A. L. įmonės vardu. Taigi byloje nustatytas vienintelis prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo apskaitos dokumentų pildymo pažeidimo atvejis, kuris nepatvirtina tęstinių darbinių santykių egzistavimo tarp A. L. ir A. S. pagal jų tarpusavio susitarimą protokole nurodytu laikotarpiu. Kadangi A. S. ir A. L. parodymai sutampa tarpusavyje, byloje esančiais duomenimis jie nepaneigti, todėl teismas jais remiasi.

Atsižvelgiant į visą bylos medžiagą, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra esminio LR ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento: darbuotojo ir darbdavio susitarimo.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra LR ATPK 41³ str. numatyto pažeidimo įvykio, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. L. atžvilgiu nutrauktina LR ATPK 250 str. 1 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimą per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Kazilionienė