Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-28 nutarimo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2015-04-07 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (36.54) – FR1064-1817 už tai, kad jis, vykdydamas individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, nuo 2014-01-30 iki 2015-01-26 leido A. S. dirbti jam nuosavybės teise priklausančioje raktų dirbtuvėje, esančioje, adresu (duomenys neskelbtini)., raktų gamintojo pareigose A. L. naudai, nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties bei nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, tuo A. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 2 d., 3 d., 6 d. reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu 2015-04-28 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant A. L. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Skunde nurodoma, kad A. S. individuali veikla, neatitinkanti individualiai veiklai keliamų sąlygų, jo darbas vertintinas kaip nelegalus darbas A. L. naudai. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMĮ) 2 str. 7 d. įtvirtinta, kad individualia veikla yra laikoma savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Nustatant, ar gyventojo individuli veikla atitinka individualios veiklos požymius, būtina įvertinti visas veiklos vykdymo aplinkybes: savarankiškumą, tęstinumą, ekonominės naudos siekimą. Nesant bent vieno iš šių požymių veiklos negalima laikyti individualia, kaip tai suprantama pagal GPMĮ. Nors A. S. veikla atitinka tęstinumo ir ekonominės naudos siekimo požymius, tačiau ji nėra savarankiška. Veiklos savarankiškumas pasireiškia per individualią veiklą vykdančio gyventojo santykį su kita sandorio šalimi, kuri turi iš esmės skirtis nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Vykdydamas veiklą, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, gyventojas pats organizuoja veiklą, sprendžia su veikla susijusius klausimus, pats dengia veiklos vykdymo išlaidas. Šiuo atveju A. S. savarankiškai nesprendžia jokių klausimų, susijusių su jo vykdoma individualia veikla -jis neveda apskaitos (kas, vadovaujantis Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis 2002-12-24 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 415, yra privaloma), nepatiria jokių tipinių tokiai veiklai priskiriamų išlaidų - nemoka patalpų nuomos (naudojasi jomis neatlygintinai; pažymėtina, kad panaudos sutartis pateikta tik po patikrinimo, o sudarymo data 2015-01-02), visos darbo priemonės priklauso ne jam, o A. L., nemoka jokių komunalinių mokesčių, neturi įsigijęs tiesioginių, pagrindinių medžiagų ir žaliavų - raktų ruošinių (pateiktos sąskaitos faktūros 2011 m. ir 2015-02-04). Nors A. S. teigia, jog turėjo likučių nuo 2011 m., tačiau nei žaliavų apskaitos, nei nurašymo, nei panaudojimo, nei likučių aktų nepateikė. 2015 m. įsigijo raktų ruošinių jau po atlikto patikrinimo sausio 26 d. (sąskaita faktūra 2015-02-04). Ant raktų dirbtuvės, adresu (duomenys neskelbtini), lauko durų nurodytas darbo laikas, kontaktinė A. L. informacija, patalpų viduje vienas prekystalis ir vienas elektroninis kasos aparatas, prekės ir raktų ruošiniai išdėlioti vienoje vietoje, vizitinės kortelės tik su A. L. kontaktais, t. y. nėra jokių požymių, kad šiose patalpose veiklą vykdytų atskiri ūkio subjektai. Priešingai - visa reklaminė informacija, vizitinės kortelės, nurodyti kontaktai tik A. L. vardu. Kad A. S. naudojasi A. L. darbo priemonėmis, priima užsakymus ir juos atlieka A. L. naudai, naudoja jo kasos aparatą pajamoms apskaityti ir išrašo sąskaitas A. L. vardu, patvirtina 2015-01-26 atlikto operatyvaus patikrinimo metu surinkta informacija ir dokumentai.

Skunde pažymima, kad anot A. L., A. S. patalpomis naudojasi neatlygintinai, o 300 Lt moka už medžiagas ir įrengimus, tačiau A. L. individualios veiklos buhalterinėje apskaitoje šie pinigai nėra apskaityti, jokio kvito ar kito dokumento, išrašyto A. S. ir patvirtinančio pinigų mokėjimą kas mėnesį A. L. nepateikė. A. S. savo paaiškinimuose taip pat nėra nuoseklus - raštu teigė, kad patalpomis naudojasi neatlygintinai, vėliau - kad moka 300 Lt. Patalpų panaudos sutartis (sutartis sudaryta tik 2015-01-02), pateikta tik po patikrinimo, laikytina gynybine administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. pozicija, todėl vertintina kritiškai.

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintų požymių visumą, Panevėžio apskrities VMI specialistai padarė išvadą, kad A. S. veiksmuose nebuvo visų individualios veiklos požymių, todėl, remiantis turinio prieš formą viršenybės principu, konstatavo, kad A. S. dirba A. L. individualioje veikloje kaip samdomas darbuotojas, o verslo liudijimo įsigijimu siekiama sumažinti mokesčius, kuriuos A. L. privalėtų mokėti už įdarbintą asmenį. A. S. įsigytas verslo liudijimas nepatvirtina, kad tarp asmenų buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Šių santykių buvimą ar nebuvimą turi patvirtinti aplinkybių visuma, o ji, priešingai, leidžia teigti, kad verslo liudijimas buvo įsigytas vykdomai veiklai įteisinti bei nelegaliam darbui nuslėpti.

Skunde nurodoma, kad asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ str., nėra būtina kiekvienu atveju detaliai nustatinėti visų LR darbo kodekso 93 str. nurodytų darbo sutarties požymių turinio. Tokiu atveju, A. L. ir A. S. teigimas, kad nebuvo susitarta dėl darbo ir jo sąlygų, nepaneigia faktinių aplinkybių, nustatytų 2015-01-26 patikrinimo metu, kai A. S. dirbo ir paslaugas atliko A. L. naudai, uždirbdamas pajamas būtent A. L. (pinigus apskaitė A. L. kasos aparatu, išrašė sąskaitą faktūrą jo pavarde). Nors A. S. nurodo nesitaręs dėl darbo užmokesčio, tačiau tai nepaneigia, jog tarp šalių yra susiklostę darbo teisiniai santykiai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad darbdavys ir dirbantysis susitarė, kad už darbą nemokama arba faktiškai nemokama, nepaneigia, kad tarp šalių yra susiklostę darbo teisiniai santykiai. Tai, jog byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto, nes faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal LR ATPK 41³ str. 1 d. (LVAT 2011-11-11 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3202/2011).

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims. DK 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (LVAT nutartis Nr. N575-2358/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-19-2013).

Tai, ar konkrečiu atveju fizinių asmenų teisiniai santykiai gali būti kvalifikuojami kaip darbo teisiniai santykiai, turi būti nustatoma atsižvelgiant į visas reikšmingas faktines aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir tuo pagrindu padaryta išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad A. S. nelegaliai dirbo A. L. įmonėje.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. S., turintis verslo liudijimą, užsiėmė raktų gamyba A. L. priklausančioje raktų dirbtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tokią išvadą teismas padarė, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą. Tiek A. L., tiek A. S. teisme paaiškino, kad dėl giminystės ryšių A. L. leido jam priklausančioje raktų dirbtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini)., A. S. pagal verslo liudijimą užsiimti raktų gamyba. Byloje esantys A. S. vardu išduoti verslo liudijimai Nr. CB735823-2, Nr. PU855966-2, Nr. OA964711-1 rodo, kad nuo 2014-01-30 iki 2015-01-31 A. S. turėjo teisę užsiimti statybinių stalių ir dailidžių metalo dirbinių gamyba, įrankių, spynų ir vyrių gamyba (verslo liudijimuose nurodytas veiklos vykdymo adresas – (duomenys neskelbtini).). Iš panaudos sutarties matyti, kad A. L. (panaudos davėjas) A. S. (panaudos gavėjui) duoda laikinai neatlygintinai iki 2020-01-01 naudotis jam nuosavybės teise priklausančia raktų dirbtuve, esančia (duomenys neskelbtini).. Valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto patikrinimo metu A. S. turėjo įsigijęs prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitus, kuriuos, kaip nurodė teismo posėdžio metu, išrašydavo savo klientams. Nors byloje nustatyta, kad A. S. 2015-01-26 išdavė kasos aparato kvitą ir kompiuteriu išrašė sąskaitą-faktūrą UAB „Automatikos sistemos“ A. L. vardu, tačiau šią aplinkybę A. S. paaiškino noru įtikti klientui, kuris pareiškė pageidavimą gauti PVM sąskaitą-faktūrą, nes anksčiau tas pačias paslaugas pirkdavo iš A. L. įmonės. Teigė, jog taip pasielgė vienintelį kartą ir tik dėl to, kad A. L. tuo metu buvo išėjęs į polikliniką. A. S. nurodė, kad darbo valandas pasirinkdavo savo nuožiūra, atlyginimo iš A. L. negaudavo.

Skunde nurodoma, kad A. S. veikla nėra savarankiška, todėl negali būti laikoma individualia. Šį argumentą Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas grindžia tuo, kad A. S. neveda apskaitos, nepatiria jokių tipinių tokiai veiklai priskiriamų išlaidų - nemoka patalpų nuomos, visos darbo priemonės priklauso ne jam, o A. L., nemoka jokių komunalinių mokesčių, neturi įsigijęs tiesioginių, pagrindinių medžiagų ir žaliavų - raktų ruošinių ir kt. Tačiau A. S. paaiškino teismui, kad gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo nepildo dėl apsileidimo, o patalpomis ir darbo priemonėmis A. L. leido naudotis nemokamai kaip giminaičiui. Be to iš A. S. pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų 2011-09-22 Nr. OTS 00000496, 2011-11-25 Nr. N02876 ir 2015-02-04 Nr. 003205 matyti, kad A. S. savo vardu iš UAB „OTUS“ bei N. J. įmonės „VISRAKTIS“ pirko įvairių raktų ruošinių, t.y. pagal jam išduotuose verslo liudijimuose nurodytą veiklos pobūdį reikalingas priemones.

Nėra abejonių, kad skunde nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl galimo nelegalaus A. S. darbo, tačiau teismas pagal byloje esančius įrodymus negalėjo padaryti kategoriškos išvados, jog A. S. dirbo A. L. įmonėje kaip samdomas darbuotojas. To, kad A. S. A. L. naudai būtų dirbęs pastoviai, tam tikrą ilgą laiką, teismo posėdyje negalėjo patvirtini ir protokolą surašiusios institucijos atstovas.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2791/2009 N575-1326/2010).

Esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Panevėžio apylinkės teismo 2015-04-28 nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla A. L. atžvilgiu nutraukta, yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-17 nutarimą palikti nepakeistą, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.