Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Meilučio ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta 100 MGL, tai yra 5 000 Eur baudos bausmė, ją sumokant per 2 mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, nuspręsta paskirti J. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. rugsėjo 27 d.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsniu, nuspręsta transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos darymo priemonę.

J. V. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. V. Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. apie 10.35 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, Kauno rajone, Šakių plentu nuo Akademijos iki Kačerginės, bei Kačerginėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis, iki pastato, pažymėto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)-uoju numeriu, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0130 pirmo patikrinimo metu 11.18 val. jam nustatytas 2,82 promilių neblaivumas, antro patikrinimo metu 11.40 val. jam nustatytas 2,53 promilių neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad J. V. nusikalstami veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Teismas nurodė, jog kaltinamojo duoti paaiškinimai teisme bei ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis nevairavo kaltinime nurodyto automobilio būdamas neblaivus, yra paneigti liudytojų A. D., G. K., E. M., Ž. M., teisme duotais detaliais parodymais, kurie sutampa tarpusavyje ir atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, taip pat liudytojo A. D. darytu vaizdo įrašu. Visų pareigūnų nuoseklūs parodymai, vaizdo įrašai, patvirtina tai, kad kaltinamasis elgėsi neadekvačiai, buvo agresyvus ir priešiškai nusiteikęs jų atžvilgiu. Tuo tarpu, byloje esantys liudytojų V. V., P. V., V. K. ir V. T. parodymai patvirtina tik tai, kad kaltinamasis skundėsi esą jaučiasi negerai, serga, nežino ar išdirbs dieną. Teismas pažymėjo, jog šie parodymai vertinti itin kritiškai, kadangi kaltinamojo šeimos nariai, o V. K. jo senas draugas, yra suinteresuoti jo gerove. Teismas konstatavo, jog byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, jog kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu pirmą kartą jo iškvėptame ore nustatė 2,82 promilių etilo alkoholio koncentraciją ir antrą kartą nustatė 2,54 promilių etilo alkoholio koncentraciją, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o jo nelogiški parodymai, yra vertinti kaip gynybinė versija siekiant išvengti kaltinamajam baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Teismas skirdamas bausmę nurodė, jog atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių – baudą, jos dydį nustatant artimą BK numatytam minimaliam baudos dydžiui už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Teismas sprendė, jog tikslinga J. V. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams, kas būtų pakankamas laiko tarpas įstatymo pažeidėjui padaryti teisingas išvadas dėl neteisėto poelgio. Teismas taip pat sprendė, jog J. V. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.1. panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – J. V. išteisinti.

3.2. jei vis tik apeliacinės instancijos teismas manytų, kad nepakanka duomenų priimti išteisinamąjį nuosprendį, tuomet pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydžius, t. y. sumažinti paskirtą bausmę – baudą iki 50 MGL, sumokant per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir sutrumpinti specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą iki 2 metų.

4.1. nurodo, kad vertinant teismo nuosprendžio argumentus ir liudytojų parodymus tuoj po nusikalstamos veikos, ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdžio metu įžvelgiami esminiai prieštaravimai, kas turėjo sukelti abejones ir teismui. Teismas šių prieštaravimų bendroje įrodymų visumoje nevertino, tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimą ir priėmė neteisingą nuosprendį. Be to, ikiteisminio tyrimo įstaiga neatliko išsamaus įrodymų tyrimo kiek tai liečia laiko tarpsnį, kuomet J. V. išėjo iš darbo, kur ir kada jis vyko, kur lankėsi, nes visiškai tikėtina, kad buvo reali galimybė gauti vaizdo įrašus iš prekybos centro, galimai vaizdas buvo fiksuojamas ir miesto vaizdo kameromis.

4.2. teigia, jog tiek kaltinamajame akte, tiek teismo nuosprendyje nenurodyta kiek laiko galėjo trukti nuteistojo kelionė iš darbo vietos iki namų (vis tik atstumas yra ne mažesnis kaip 13 km, kas laiko atžvilgiu truktų ne mažiau kaip 20 min. ir jei eismas nėra intensyvus, jei nėra tam jokių kliūčių). Darbą nuteistasis pradėjo 9.00 val. o į namus grįžo apie 10.50 val. Duomenų, kad būtų vartojamas alkoholis darbo vietoje nėra. Apie 9 val. nuteistasis būna uždaroje mažoje patalpoje, kuri skirta apsaugos darbuotojui, tada užeina parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vadovė G. K., kuri keletą minučių bendrauja su nuteistuoju, tačiau jis jai nei savo išvaizda, nei elgesiu nekėlė įtarimo, nuo jo nesklido alkoholio kvapas. Apie 9.30 val. nuteistasis telefonų kalbasi su seserimi - liudytoja V. T., apie 9 val. kalbasi su pažįstamu V. K., vėliau pasišalina iš darbo dėl prastos savijautos, sukilusios temperatūros. Taigi teismui neatrodė, kad laikas svarbus, nors šios aplinkybės itin reikšmingos, nes nuteistasis nebuvo sulaikytas pareigūnų vairuodamas transporto priemonę neblaivus.

4.3. pažymi, kad liudytojas A. D. nurodo, kad apie 10.30 val. pastebėjo Marvelėje važiuojantį nuteistąjį ir sekė jį iki namų 20 min (10.30 val. -10.55 val.). Kauno mieste šiuo laiku eismas intensyvus, tačiau teismui net nekėlė abejonių ir teismas nesigilino į nuteistojo važiavimo maršrutą, kas itin svarbu. Tad kada ir kur iki namų galėjo nuteistasis vartoti alkoholį, lieka neaišku. Kur jo gavo, teismas nesiaiškino, o apžiūros metu pareigūnai jokio nugerto ar neseniai vartoto alkoholio nerado, tuščiuose buteliuose jokių likučių nenustatė. Liudytojas A. D. nematė, kad išlipdamas nuteistasis iš automobilio neštųsi tuščią ar nugertą butelį, kad iš vairuotojo pusės kokį nors butelį imtų ar perdėtų į kitą automobilio vietą.

4.4. atkreipia dėmesį, jog nebuvo paneigta, kad J. V. alkoholį gėrė grįžęs į namus, kad jis iš butelio galėjo išgerti 200-300 g. degtinės ir vėliau prieš pat patikrą išgėrė dvi taureles, dėl ko burnoje neaišku kiek laiko galėjo išlikti alkoholio. Juolab, kad patikra atlikta 11.18 val., gertas alkoholis prieš pat patikrą. Nors apklausos metu ir duodamas išvadą ekspertas kategoriškai teigė, kad nuteistasis vairavimo metu buvo neblaivus, tačiau nuteistojo nuomone šie pateikti faktai subjektyvus, taikomi visapusiškai visiems asmenims ir neindividualizuojant. Be to, eksperto parodymai nevisapusiški ir neišsamūs, neatsižvelgta į daugelį svarbių priežasčių, kad J. V. serga (duomenys neskelbtini), jam tęsiamas pastovus ambulatorinis gydymas, pastoviai vartoja skirtus vaistus: (duomenys neskelbtini), kurie galimai taip pat galėjo turėti įtakos fiziologinei būsenai, transporto priemonės vairavimui, alkoholio toleravimui ir girtumo nustatymui, 2021 m. buvo ištikusi koma, kas gali turėti įtakos alkoholio toleravimui, skaidymui, kad iki sulaikymo ir testavimo nuo paskutinio gurkšnio, kurį jis galėjo išgerti, praėjo mažiau negu 15 minučių, beje kelia abejones ir tai, kad būtent šiuo momentu neišsaugotas vienas Bodycam vaizdo įrašas — pareigūno Merkio. Tai, kad įvykio dieną nuteistasis sirgo ir kad jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kad gydymas tęsėsi dvi savaites, patvirtina pateikti medicininiai duomenys, todėl paneigti, kad sveikatos būklė galėjo turėti įtakos girtumo nustatymui, prielaidomis ir abejonėmis negalima.

4.5. mano, jog teismui nekėlė abejonių ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu fiksuoti neatitinkantys tikrovės duomenys, nes liudytojas A. D. nurodo, kad apie 10.30 val. pastebėjo Marvelėje važiuojantį nuteistąjį ir sekė jį iki namų 20 min (10.30 val. -10.55 val.). Fiksuota, kad ekipažas K5051 atvyko į įvykio vietą 10.44 ir iš vyko 13.41 val. Tai netiesa, nes 10.44 val. dar iki nuteistojo gyvenamosios vietos nebuvo atvykęs nei nuteistasis, nei liudytojas (liudytojas nurodo, kad atvyko 10.53 val.). Nustatyta, kad įvykio vietoje pareigūnas Z. M. surašė tikrovės neatitinkantį tarnybinį pranešimą (teigė, kad įvykio vietoje Vilčinskienė paaiškino, jog jis grįžo į namus girtas), kuris paneigtas liudytojos V. V. parodymais bei kt. Be to, nurodė parodymuose, kad Bodycam BOFIEC60E51C buvo įjungta nuo pat atvykimo į J. V. namus ir turėjo įrašyti visą vaizdą. Jei nepilni įrašai ar jų dalis neišlikusi, tvirtina, kad Bodycam įranga buvo nekokybiška.

4.6. taip pat nurodo, jog teismo padarytos išvados, kad nuteistasis padarė inkriminuojamą nusikaltimą, grindžiamas abejonėmis ir prielaidomis, tuo pažeidžiant J. V. nekaltumo prezumpciją, nes specialisto vertinimas subjektyvus ir nepagrįstas. Iš įrodymų vertinimo aspekto, nėra galimybės nustatyti ir nenustatyta kiek promilių galėjo padidėti girtumas J. V. organizme, jei jis galimai gėrė iki patikros ir kiek galėjo promilių būti sumažėjęs girtumas jo organizme, jei jis gėrė atvykęs į namus. Tokios išvados parodymuose nenurodė ir specialistas.

4.7. taip pat teigia, jog J. V. nebuvo pristatytas į gydymo įstaigą. Pažymima, kad byloje nėra nustatyta alkoholio koncentracija J. V. kraujyje, todėl įvertinus duomenų visumą, teigti, jog J. V. neblaivumo laipsnis įvykio metu (vairuojant automobilį) buvo didesnis nei 1,5 promilės, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, negalima. Taip pat negalima teigti, kad jis vartojo alkoholį vairuodamas transporto priemonę, o tuo labiau, kad siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, ar kad jo pateikta versija neteisinga. Tuo labiau, kad iš charakterizuojančiuose medžiagos apie asmenį, nustatyta, jog J. V. turi teisę vairuoti transporto priemonę nuo (duomenys neskelbtini). ir per visą laikotarpį niekada nebuvo sulaikytas neblaivus vairuojant transporto priemonę, vartojant alkoholį viešoje vietoje ir kt., nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas, priešinga nėra įrodyta.

4.8. taip pat pažymi, jog nuteistojo versijai paneigti nebuvo surinkta jokių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų nusikalstamos veikos padarymo faktą. Nesiekė išvengti atsakomybės, o tiesiog neatliko veiksmų, kurių padarymu yra kaltinamas, priešingu atveju tikrai būtų siekęs teismo prašyti taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnyje įtvirtintų teisės normų taikymo, t. y. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kas sukeltų jam lengvesnes pasekmes. Juolab, kad tam buvo visos sąlygos. Tad šiuo atveju turėtų save apkalbėti nepadarytos veikos padarymu, siekiant tariamo teisingumo įgyvendinimo.

4.9. taip pat atkreipia dėmesį, kad jei teismo vertinimu jis įvykdė jam inkriminuojamą veiką, skirdamas bausmę, teismas turėjo atsižvelgti į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, asmenybę, turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Nuteistojo nuomone, nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių dėl ko jam buvo skirta tokia griežta bausmė nebuvo nustatyta. Todėl jo vertinimu, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, nuteistojo asmenybę, tai, kad nėra linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisyklių, į tai, kad sunkių padarinių šiuo atveju buvo išvengta, draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui, yra neproporcingas padarytam nusikaltimui. Nuteistojo turtinė padėtis yra sunki, o kitokių duomenų teismas neturi. Taigi teismas, taikydamas turto vertės konfiskavimą, skirdamas griežtą bausmę vien dėl to, kad vertino nuteistojo parodymus kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, pažeidė proporcingumo principą.

5.1. nuteistasis J. V. ir jo gynėja prašė nuteistojo skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nuteistasis nurodė, jog jis neblaivus nevairavo, o išgėrė namuose, tačiau, jeigu neįmanoma panaikinti nuosprendžio prašo sumažinti paskirtą baudą, nes nuteistojo pajamos labai mažos. Gynėja papildomai nurodė, jog pareigūnai, atvykę prie J. V. namų neatliko visų reikiamų procedūrų ir netinkamai ištyrė nusikalstamos veikos aplinkybes. Nuteistasis per 1 val. turėjo būti pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą dėl kraujo ištyrimo ir tai nebuvo atlikta. Nei vienas liudytojas, kurie yra įvardinti nuosprendyje fakto, kad nuteistasis buvo girtas nepatvirtino. Ekspertas nurodo, kad alkoholio turėjo būti pavartojęs prieš valandą ar pusantros valandos. Nustatyta, kad asmuo negėrė darbe ir tik grįžęs iš darbo išgėrė alkoholio, kelis stikliukus per vieną kartą su žmona ir dar kartą. Nuteistasis turėjo temperatūros, todėl jis iš darbo vietos pasišalino ir tai, kad jis turi aukštą kraujo spaudimą.

5.2. prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Papildomai nurodė, kad nuteistojo versija yra gynybinė siekianti jam išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės ir ši versija yra paneigta byloje surinktais įrodymais: policijos pareigūnų parodymais ir A. D. parodymais. Šis liudytojas sekė iš paskos nuteistąjį kai šis vairavo automobilį ir filmavo visą vairavimo kelią. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad vairavimas buvo pavojingas, išvažiuojama dažnai į priešingą eismo juostą. Liudytojas atsekė iki pat namų ir visą laiką bendravo su centro darbuotojais ir liudytojas patvirtino, kad policijos pareigūnai atvyko ne daugiau nei per 5 min., kai nuteistasis pasišalino. Be to, liudytojas patvirtino, kad nuteistasis tikrai buvo neblaivus, nes jis tiesiogiai su juo bendravo, kai šis išlipo iš automobilio prie namų. Praėjus ne daugiau nei 5 min. kai atvyko policijos pareigūnai išsivedė nuteistąjį ir buvo patikrintas jo girtumas ir nustatyta 2,85 promilės neblaivumas. Ekspertas konkrečiai paaiškino, kad nuteistojo nurodytas aplinkybes paneigia, kad nustatytas alkoholio kiekis buvo išgertas jo nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Antru pūtimu buvo nustatytas mažesnis alkoholio kiekis, tai reiškia kad vartotas alkoholis žymiai ankščiau ne mažiau nei prieš valandą ar dvi. Teismas visiškai teisingai liudytojų V. V., P. V., V. K. parodymus vertino kritiškai, kadangi šie asmenys yra glaudžiai susiję su nuteistuoju. Nuteistajam teismas skyrė pačią švelniausią bausmę, todėl jos keisti nėra pagrindo.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nuteistojo J. V. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo procesinio dokumento teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis J. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį arba sušvelninti jam paskirtą baudos bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.

7. Nuteistasis J. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumu. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdžių metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimą bei nuosprendžio surašymą reglamentuojančių BPK normų, išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, išvadas dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo pagrindė visapusišku byloje surinktų įrodymų vertinimu ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai pripažino J. V. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

8. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

9. Byloje nėra ginčo dėl to, kad J. V. 2022 m. rugsėjo 15 d. vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš darbo vietos „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė Nr. 165, adresu Savanorių pr. 315, Kaunas maršrutu Kauno rajone, Šakių plentu nuo Akademijos iki Kačerginės, bei Kačerginėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis, iki pastato, pažymėto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)-uoju numeriu, kuriame gyvena nuteistasis. Be to, nėra ginčo ir dėl to, kad J. V. įvykio metu buvo neblaivus, tai patvirtinta 2022 m. rugsėjo 15 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad J. V. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Pirmasis tikrinimas 11 val. 18 min., tikrinimo rezultatas 2,82 promilių neblaivumas, antrasis tikrinimas 11 val. 40 min., tikrinimo rezultatas 2,54 promilių. Iš esmės to neginčija ir pats nuteistasis J. V., tačiau teigia, kad automobilį įvykio metu vairavo blaivus, o alkoholį vartojo tik grįžęs į namus, nes prastai jautėsi ir buvo sutuoktinių metinių proga. Visgi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų visumą, šią nuteistojo versiją atmetė kaip neįtikinamą. Taip pat ir liudytojų V. V., P. V., V. K. ir V. T. parodymus laikė nepatikimais, kam iš esmės pritaria ir aukštesniojo teismo teisėjų kolegija.

10. Nuteistojo skunde teigiama, jog pirmos instancijos teismo nebuvo nustatyta, kad J. V. būdamas neblaivus 2022 m. rugsėjo 15 d. apie 10.35 val. vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Teisėjų kolegija šiuos apelianto skundo argumentus laiko nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, rėmėsi teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – neblaivumo nustatymo aktu, apžiūros protokolais, liudytojų A. D., G. K., E. M., Ž. M., kurie nuteistojo nepažįsta ir nėra suinteresuoti apkalbėti kaltinamąjį, teisme duotais detaliais parodymais bei teismo eksperto J. V. parodymais. Liudytojas A. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 39), tiek pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 166-168) davė nuoseklius paaiškinimus apie tai, kad 2022 m. rugsėjo 15 d., apie 10.30 val. pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pavojingai manevravo, vis išlysdavo į priešpriešinę eismo juostą, mėtydavosi tarp eismo juostų, taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, dėl ko liudytojas A. D. susisiekė bendruoju pagalbos centru numeriu 112 ir pranešė apie pavojingai manevruojantį automobilį, kurį galimai vairuoja neblaivus asmuo. Minėtas liudytojas nuteistojo J. V. vairuojamą automobilį stebėjo ir sekė visos kelionės iki jo namų metu. Nurodė, jog atvykus prie nuteistojo J. V. namų, iš automobilio išlipo būtent nuteistasis J. V.. Visas šias aplinkybes šis liudytojas užfiksavo telefonu, filmuodamas važiuojantį nuteistojo automobilį. Atvykę policijos pareigūnai G. K., E. M., Ž. M. į nuteistojo gyvenamąją vietą, nustatė jo neblaivumą. Būtent liudytojai G. K., E. M. ir Ž. M. davė parodymus apie tapačias aplinkybes, o būtent dėl to, kad nuteistasis buvo nusiteikęs agresyviai, neleido tikrinti blaivumo, įvairiais necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus, dėl ko policijos pareigūnai buvo priversti uždėti antrankius (t. 2, b. l. 168-169, 195-196). Be to, liudytojas Ž. M. nurodė, jog apklausus V. V., ši nurodė, jog vyras grįžo į namus jau neblaivus (t. 2, b. l. 196). Liudytojo A. D. darytame vaizdo įraše, kuris buvo peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad automobilyje Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusėje buvo nuteistasis J. V.. Minėtame vaizdo įraše yra fiksuota, kaip nuteistojo vairuojamas automobilis važiuodamas vis mėtosi po kelio juostas, vis išvažiuoja į kitą eismo juostą, važiuoja kelkraščiu, kerta ištisines juostas (t. 1, b. l. 43, 134-143). Nors tiek pirmos instancijos teisme tiek apeliaciniame skunde nuteistasis teigė, jog didelis alkoholio kiekis jam buvo nustatytas dėl jo turimų ligų ir vartojamų vaistų, tačiau, šias aplinkybes paneigė apklaustas pirmos instancijos teisme ekspertas J. V. (t. 2, b. l. 169-170), taip pat jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 100), kuris patvirtino tai, kad nei vienas iš tų vaistų, kuriuos vartoja nuteistasis savo metabolizme, skilime, įtakoje į organizmo baltymus, neišskiria papildomo pridėtinio alkoholio, kas galėtų klaidinti; jam nėra žinoma, kad nuteistojo ligos klaidintų alkotesterį, o nustatytos alkoholio koncentracijų reikšmės rodo, kad tyrimo metu nuteistojo organizme vyravo alkoholio eliminacijos fazė, taip galėtų būti nuo paskutinės alkoholio dozės suvartojimo praėjus mažiausiai vienai valandai. Kas taip pat paneigia tiek skunde, tiek paties nuteistojo teiginius, jog jis alkoholį vartojo tik grįžęs namo, o ne prieš vairavimą ar jo metu. Ekspertas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (t. 1, b. l. 100-101), o šie jo parodymai įstatymo nustatyta tvarka buvo pagarsinti pirmos instancijos teismo posėdžio metu, kad nuteistojo atžvilgiu nustatyta reikšmė – 2.82 promilės reiškia, kad matavimo momentu tiriamojo kūno skysčiuose, tame tarpe ir kraujyje buvo apie 157 gramai gryno (100 procentų stiprumo) alkoholio. Jei tai perskaičiuoti 40 laipsnių degtinės ekvivalentu, tai sudarytų apie 400 mililitrų. 2.53 promilių reikšmė sako, kad kūno skysčiuose buvo 142 gramai gryno (100 procentų stiprumo) alkoholio. Jei tai perskaičiuoti 40 laipsnių degtinės ekvivalentu, tai sudarytų apie 355 mililitrų degtinės. Įprastai, vienkartinai išgertas alkoholio kiekis suaugusio žmogaus organizme per keliolika minučių pradeda rezorbuotis (skverbtis iš žarnyno į kraują) skrandyje, o didžioji dalis tūrio įsisavinama plonosiose žarnose. Maksimalus įsisavinto alkoholio koncentracijos pikas, jei skrandis tuščias ir gleivinė nėra visiškai sveika, tegali būti pasiektas per 1-2 valandas, o esant privalgius sotaus, riebaus maisto, koncentracijos pikas pasiekiamas ženkliai vėliau, per 4-6 valandas. Šie eksperto parodymai taip pat paneigia nuteistojo teiginį, jog jis alkoholį vartojo tik grįžęs į namus ir išgėrė tik vieną ar du stikliukus degtinės, nes vien išgerto alkoholio kiekis yra apie 355 mililitrų degtinės jau pučiant antrą kartą į alkotesterį 11 val. 40 min., praėjus 22 min po pirmo pūtimo, todėl akivaizdu, jog alkoholio vartojimo metu, jo buvo suvartota dar daugiau. Todėl visiškai nelogiški nuteistojo parodymai, kad jis grįžęs namo metinių proga išgėrė du stikliukus degtinės, nes akivaizdu, jog alkoholio vartojo žymiai daugiau. Be to, nelogiška, kad tokį alkoholio kiekį, kuris patikrinimo metu davė net sunkų girtumo laipsnį, jis spėjo suvartoti per 5 minutes grįžęs namo, kuomet dar tuo pačiu metu pasak nuteistojo jis spėjo ir malkų atnešti. Šie eksperto paaiškinimai, be kita ko paneigia ir skundo argumentą, jog nėra galimybės nustatyti ir nenustatyta kiek promilių galėjo padidėti girtumas J. V. organizme, jei jis galimai gėrė iki patikros ir kiek galėjo promilių būti sumažėjęs girtumas jo organizme, jei jis gėrė atvykęs į namus. Taigi, nors nuteistasis ir nebuvo sustabdytas neblaivus vairuojantis transporto priemonę, tačiau aptarti liudytojų ir eksperto parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, vaizdo medžiaga bei kiti pirmos instancijos teismo ištirti įrodymai suteikia pagrindą daryti išvadai, kad J. V. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

11. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog ikiteisminio tyrimo įstaiga neatliko išsamaus įrodymų tyrimo kiek tai liečia laiko tarpsnį, kuomet J. V. išėjo iš darbo, kur ir kada jis vyko, kur lankėsi, kur įsigijo alkoholio, kada jį vartojo, tačiau minėtų aplinkybių nustatymas šiuo atveju neturėtų įtakos veikos kvalifikacijai ir tai būtų pertekliniai duomenys. Pažymėtina, kasacinėje praktikoje ne kartą pabrėžta, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-524/2014, Nr. 2K-76-942/2017, Nr. 2K-208-976/2017, Nr. 2K-375-1073/2018). Atsižvelgiant į tai, nuteistojo versijos dėl alkoholio vartojimo vietos ir laiko (namuose, po vairavimo) motyvuotas ir neprieštaringas atmetimas, paremtas nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, savaime nepažeidžia baudžiamojo proceso teisės normų, įskaitant nuteistojo teisės į gynybą, juolab šiuo atveju svarbu nustatyti patį vairavimo esant neblaiviam faktą, o ne kada jis išėjo iš darbo, kiek laiko truko kelionė namo ar kur jis lankėsi bei kiek laiko nuteistasis vairavo neblaivus ar kurioje vairavimo vietoje ar prieš vairuodamas jis alkoholį vartojo, bei iš kur gavo alkoholio. Jau ankščiau apartų įrodymų visuma patvirtina, jog nuteistasis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, todėl minėtos aplinkybės dėl nuteistojo kelionės laiko, buvimo vietų, alkoholio įsigijimo ir vartojimo vietų bei laiko, nėra aktualios, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Taip pat veikos kvalifikavimui reikšmės neturi ir aplinkybės kada tiksliai policijos ekipažas atvyko į įvykio vietą – J. V. namus, nes iš 2022 m. rugsėjo 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad antrojo skambučio į bendrąjį pagalbos centrą pradžia 2022 m. rugsėjo 15 d. 10.52.03 val., kuomet J. V. dar vairavo automobilį ir nebuvo grįžęs namo, o pirmas tikrinimas alkotesteriu jam atliktas 2022 m. rugsėjo 15 d. 11.18 val., t. y. nepilnai po 26 minučių nuo antrojo skambučio į BPC pradžios. Be to, kaip matyti iš liudytojo A. D. nuoseklių viso proceso metu parodymų, policijos pareigūnai atvyko maksimaliai per 5 minutes nuo nuteistojo nuėjimo į namus. Tą patį 5 minučių laiko tarpą nurodė ir liudytojai Ž. M., G. K.. Pastebėtina, kad ROIK duomenyse nurodyta, jog atvykimo laikas 10:44 val., bet vieta - (duomenys neskelbtini), vėliau ROIK aplinkybėse patikslinama vieta – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kur ir atvyko įvykio dieną nuteistasis bei į kurią pareigūnai atvyko, akivaizdu vėliau nei į nurodytą pirminio atvykimo į (duomenys neskelbtini) vietą. Todėl kaip jau ankščiau minėta, per tokį trumpą laiką nuo grįžimo namo iki atvykstant policijos pareigūnams, kurie taip pat nurodė, jog atvykę neturėjo alkotesterio, dėl ko reikėjo laukti kito ekipažo, kas dar labiau sumažina galimą laiko tarpą alkoholio vartojimui, J. V. negalėjo suvartoti tiek alkoholio, kad 11.18 val. jam būtų nustatytas 2.82 promilių neblaivumas, o 11.40 val. jis jau pradėtų blaivėti ir jam būtų nustatytas 2.53 promilių neblaivumas.

12. Skunde taip pat nurodoma, jog nuteistasis nebuvo pristatytas į gydymo įstaigą, jo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti. Dėl šio skundo argumento pažymėtina, jog skundo autorius nepagrįstai neįvertina, jog medicininio tyrimo metu nustatytas neblaivumo laipsnis savaime nėra svarbesnis už specialiąja technine priemone (alkotesteriu) nustatytą neblaivumo laipsnį. Pagal BPK reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles ir teismų praktiką, baudžiamajame procese yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad visos įrodymų rūšys yra vienodos, jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Pažymėtina, jog nuo 2019 m. balandžio 1 d. galiojančioje BK 281¹ straipsnio 1 dalies redakcijoje (2019 m. sausio 11 d. įstatymas Nr. XIII-1929) nebėra įvardyta, kokioje konkrečiai žmogaus organizmo biologinėje terpėje turi būti nustatoma etilo alkoholio koncentracija. Jokia konkreti terpė nėra įvardyta ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 43 punkte, apibrėžiančiame neblaivumą kaip etilo alkoholio vartojusio asmens būseną, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2.3 punkto nuostatos neblaivumo tikrinimą apibrėžia kaip veiksmus, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatomas asmens neblaivumas. Neblaivumo tikrinimo metrologiškai patikrintu alkotesteriu duomenys yra pripažįstami bei vertinami kaip patikimi ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-431/2007, 2K-121-697/2018, 2K-289-895/2018 ir kt.). Taigi duomenys, gauti alkotesteriu atlikus alkoholio koncentracijos matavimus nuteistojo iškvėptame ore, kaip ir duomenys, kurie galėjo būti gauti jo kraujo laboratorinį tyrimą, yra leistini baudžiamajame procese, įrodomąja prasme neturi jokio pranašumo vienas prieš kitą ir, kaip minėta, turi būti vertinami pagal tas pačias įrodymų vertinimo taisykles. Be to, šiuo atveju nėra duomenų, jog nuteistasis būtų buvęs tokios būklės, kad negalėtų atlikti tikrinimo alkotesteriu ir jį per vieną valandą reikėtų pristatyti į gydymo įstaigą, jis to nepadarė ir savanoriškai (Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 3 ir 9 punktai).

13. Apeliaciniame skunde teigiama, jog įvykio vietoje pareigūnas Ž. M. surašė tikrovės neatitinkantį tarnybinį pranešimą, nes teigė, kad įvykio vietoje V. V. paaiškino, jog jis grįžo į namus girtas, kuris paneigtas liudytojos V. V. parodymais. Tačiau su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka, nes Ž. M. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 10-11) surašyti V. V. parodymai patvirtinti paties Ž. M. apklausos pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 195-196), taip pat ir jo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 46-49, 50-53). Liudytojas taip pat nurodė, jog pranešėjas sakė, kad asmuo atvažiavo prieš 5 minutes, o tai, ką kalbėjo V. V., atitiko įvykio aplinkybes. Iš to matyti, jog liudytojo Ž. M. parodymai viso teismo proceso, bei ikiteisminio tyrimo metu išliko nuoseklūs, o aplinkybių, dėl ko policijos pareigūnas butų suinteresuotas apkalbėti nuteistąjį nėra nustatyta, tokių faktų nepateikta ir apeliaciniame skunde. Todėl šis skundo argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas. Taip pat visus liudytojo Ž. M. parodymus, kaip ir kitų liudytojų policijos pareigūnų, bei liudytojo A. D. parodymus patvirtina ir 2022 m. rugsėjo 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vietoje matomas sidabrinės spalvos automobilis „Ford Mondeo“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio viduje jaučiamas stiprus specifinis alkoholio kvapas (t. 1, b. l. 19-27). Todėl, kartu su kitais aptartais duomenimis, akivaizdu, jog nuteistasis savo automobilį vairavo būdamas neblaivus, dėl ko jame liko ir specifinis alkoholio kvapas.

14. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, jog liudytojų V. V., P. V., V. K. ir V. T. parodymai patvirtina tik tai, kad nuteistasis skundėsi esą jaučiasi negerai, serga, nežino ar išdirbs visą dieną. Minėtų liudytojų parodymai vertintini itin kritiškai, kadangi šie liudytojai yra nuteistojo šeimos nariai, o liudytojas V. K. jo senas draugas, visi šie liudytojai yra suinteresuoti palankesne bylos baigtimi nuteistajam. Tuo tarpu, nuteistojo gynybos versija dėl sveikatos būklės neatitinka jo elgesio tiek vairuojant įvykio dieną automobilį (mėtantis po kelią, išvažiuojant už ištisinės juostos, netolygiai greitėjant ir stabdant ir t.t.), tiek elgesio atvykus policijos pareigūnams, kuomet agresyvus elgesys, kuris užfiksuotas tiek pareigūnų „Body“ kamerų įrašais, tiek liudytojų parodymais, patvirtina tai, jog J. V. elgesys nebuvo adekvatus jo būsenai, kuomet asmuo turi sveikatos problemų, juolab esant sveikatos problemoms asmuo logiška, kad turėtų pasirinkti vykti pas gydytojus, o ne namo, bei vartoti vaistus, o ne alkoholį, bei esant sveikatos problemoms nelogiška, kad asmuo eitų dar ir malkų nešti. Visa tai, taip pat paneigia kaltinamojo iškeltą gynybos versiją dėl jo tą dieną buvusios blogos sveikatos būklės bei pagrindžia jo neblaivumo faktą.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sujungus aptartus įrodymus į loginę ir nuoseklią visumą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl J. V. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė ne tik atskirų asmenų parodymais, tačiau rėmėsi įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, pakarotinai įvertinęs pirmos instancijos teismo ištirtus įrodymus, neturi pagrindo daryti kitokių išvadų dėl apelianto kaltės, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų betarpiškai atliekančių savo darbines funkcijas duotais nuosekliais parodymais, juolab, kad juos patvirtina ir liudytojo A. D. parodymai, bei darytas vaizdo įrašas, taip pat ir teismo eksperto paaiškinimai ir parodymai ikiteisminio tyrimo metu, bei pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu.

16. Šioje nutartyje aptartų argumentų pagrindu teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų visumą, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kad jo kaltė skundžiamame nuosprendyje pagrįsta tik prielaidomis, atmeta kaip nepagrįstus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados, o pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Iš to seka, kad J. V. apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma, iš kurios teismas padarė teisingas išvadas apie J. V. kaltumą ir to nepaneigia nuteistojo skunde išdėstyti argumentai.

17. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visus aptartus duomenis, rašytinę bylos medžiagą bei ištirtus įrodymus susiejus į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu pirmos instancijos teismas pagrįstai J. V. pripažino kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais teisėtais bei pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reiktų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.

Dėl bausmės.

18. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė. Prašo skirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, bausmės individualizavimo taisyklių pažeidimų nenustatė.

19. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. J. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pirmos instancijos teismo nuosprendžiu buvo skirta 100 MGL, tai yra 5 000 Eur baudos bausmė, ją įpareigojant sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, įvertino, kad J. V. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. J. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių pirmos instancijos teismas nenustatė. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 11-13), baustas administracine tvarka ir už KET pažeidimus (t. 2, b. l. 18-31), nedirbantis, senyvo amžiaus. Dėl to teismas sprendė, kad bausmės paskirtis bus pasiekta jam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių – baudą, jos dydį nustatant artimą BK numatytam minimaliam baudos dydžiui už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas teisingai įvertino J. V. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistajam paskirtą bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdamas į tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, neturi pagrindo J. V. paskirtą bausmę laikyti neteisinga. Nors skunde nurodoma, jog nuteistasis turi mažas pajamas ir turi įvairių sveikatos problemų, tačiau vien šios aplinkybės neduoda pagrindo teismui spęsti, jog šiuo atveju būtų galima skirti švelnesnę bausmę, kadangi nuteistajam ir taip buvo paskirta bausmė artima minimaliai, nors nebuvo nustatyta lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių, nuteistasis net neprisipažino padaręs šią nesunkią nusikalstamą veiką, už kurios padarymą baudos bausmė gali būsi skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL. Todėl šiuo atveju laikytina, jog nuteistajam paskirta baudos bausmė artima minimaliai ir taip savo dydžiu yra pakankamai nedidelė ir jos dar labiau mažinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadoms, kad būtent baudos bausmė yra tinkama sulaikyti J. V. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl švelninti paskirtą bausmę neturi pagrindo. Šiuo atveju skunde nurodytos aplinkybės nekeičia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

20. Pažymėtina, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Tik simbolinės, apeliantui priimtinos, bausmės skyrimas nepadėtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise taikymo termino.

21. J. V. apeliaciniame skunde ginčija ir jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams – taikymo terminą. Apeliantas prašo baudžiamojo poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki 2 metų.

22. BK 68 straipsnio (iki 2022 m. lapkričio 1 d. galiojusi straipsnio redakcija) 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidė itin šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Pažymėtina, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymo leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant minimą baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apelianto padarytos nusikalstamos veikos – KET pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Individualizuodamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad J. V. padarė nesunkų nusikaltimą, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, taip pat įvertino ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo atsižvelgta į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį bei veiką padariusio asmens asmenybę.

24. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad J. V. padarė tyčinį nusikaltimą, t. y. vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore antrojo tikrinimo metu nustatytas 2,53 promilių neblaivumas. Taip pat J. V. automobiliu važiavo gyvenvietėje, taigi dėl apelianto priešingų teisei veiksmų buvo kilusi grėsmė ir kitų asmenų saugumui. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir ankstesnius apelianto padarytus KET pažeidimus (2 t., b. l. 18-31), kurie patvirtina, kad J. V. nėra drausmingas eismo dalyvis, jis eilę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Nustatant specialiosios teisės atėmimo terminą svarbu įvertinti ir tai, kad J. V. nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai ženkliai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Be to, šios bylos kontekste yra svarbus ir visuomenės interesas bei siekis užtikrinti, kad šiurkščius ir pavojingus KET pažeidimus darantiems asmenims kuo ilgiau būtų apribota teisė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei uždrausta dalyvauti eisme, taip siekiant apsaugoti kitų asmenų turtą, sveikatą ir gyvybę. Taigi pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė.

25. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, paskirtoji baudos bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, J. V. nėra per griežtos, todėl keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių, nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

26. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. sausio 7 d. pažymą Nr. APD-2025-00160, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam J. V., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė E. G. teikė antrinę teisinę pagalbą J. V. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 158,33 Eur.

27. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2024 m. gruodžio 2 d. nutartyje, kuria jam paskirta gynėja (t. 3, b. l. 94). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo gynėjos skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios bei tai, kad nuteistojo pajamos nėra didelės ir jam jau skirta baudos bausmė, jis yra pensinio amžiaus (3 t., b. l. 100-101), antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 29 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš J. V. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.