Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-07-21 · Administracinė byla Nr. I-2150-386/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-07-21
Bylos Nr.
I-2150-386/2016
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00920-2016-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
A. U.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2150-386/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00920-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 21 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

2016-07-11 teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. U. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 4) prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia tuo, kad atskirais laikotarpiais nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki 2015 m. gruodžio mėnesio Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, prilygstančiomis žmogaus kankinimui. Pareiškėjo teigimu, buvo laikomas perpildytose kamerose neužtikrinant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimų, kameros įrengtos rūsyje, buvo drėgna, ant sienų matėsi pelėsis, apšvietimas per silpnas, prasta ventiliacija, skaidraus stiklo langai purvini, o tualetai buvo atviri, nepridengti. Teigia, jog laikymas tokiomis sąlygomis prilygsta baudimui kankinant. Neturtinė žala pasireiškė jo išgyvenimais, patirtais nepatogumais, dvasiniais ir emociniais sukrėtimais.

Atsiliepimas

Klaipėdos AVPK, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 11-16) nurodė su pareiškėjo skundu nesutinkantis.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje periodiškai buvo laikomas nuo 2014-12-18 iki 2016-04-27. Pripažįsta, kad 9 paras teisės aktais nustatytas minimalus plotas, turintis tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, galėjo būti labai nežymiai pažeistas ir tik 1 parą neatitikimas siekė 1,16 kv. m. Visais atvejais areštinės administracija stengiasi užtikrinti, kad asmeniui tektų ne mažesnis nei nustatytas minimalus asmeniui tenkantis kameros plotas, o tuo momentu nesant realios galimybės to padaryti, stengiamasi veikti taip, kad asmens laikymo ankštoje kameroje trukmė būtų kaip įmanoma trumpesnė. Reikia įvertinti tai, kad areštinės kamerose laikomi asmenys yra kviečiami pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojami į teismus, todėl toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra stabilus. Tokios aplinkybės turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendro ploto. Įvertinant tai, teisės aktais nustatyto minimalaus ploto, turinčio tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, galimas pažeidimas būtų labai nežymus ir neintensyvus.

Teigia, kad asmenys, laikomi areštinėje, patys dažnai tyčia niokoja patalpas, gadina inventorių. Siekiant, kad areštinės patalpos atitiktų keliamus reikalavimus atsakovo atstovas areštinės kamerose periodiškai atlieka einamuosius patalpų remonto darbus, t. y. perdažo nuniokotas lubas, sienas, grindis, atstato nugriautas pertvaras, remontuoja arba keičia kamerų inventorių. Klaipėdos AVPK areštinė atitinka visus tokios paskirties patalpoms keliamus reikalavimus bei yra pripažinta tinkama eksploatacijai. Nurodo, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimais Klaipėdos AVPK areštinės kamerose pažeidimų nenustatyta. Tam tikras areštinėje patalpintų asmenų privatumo apribojimas yra neišvengiama sulaikymo ar kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais bei saugiu vykdymu. Pažymi, kad asmenims nėra uždrausta naudojantis tualetu naudoti kameroje esantį audinį, širmą, siekiant padidinti privatumo tualete lygį.

Teigia, kad neturi duomenų, kad pareiškėjo buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu jis kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) būtų skundęsis administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl pažeidžiamų ar pažeistų pareiškėjo teisių. Skunde pareiškėjas apie tai įrodymų nepateikia. Pareiškėjas būdamas Klaipėdos AVPK areštinėje į bendruomenės medicinos slaugytoją nesikreipė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Pareiškėjas neįrodė, kuo yra grindžiama reikalaujama suma (žala) ir kaip ji apskaičiuota. Mano, kad teismui nustačius tai, kad atsakovo atstovas galėjo nežymiai ir ne intensyviai pažeisti nustatytus minimalaus ploto, tenkančio vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, reikalavimus, atsižvelgtina į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir kaip savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas taikytinas teisės pažeidimo pripažinimas.?

Pareiškėjas ar jo atstovas ir atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsakovo atstovas prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalimi, 79 straipsnio 5 dalimi (bylai aktuali 2016-06-02 redakcija, galiojusi iki 2016-07-01), byla nagrinėta iš esmės rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, atlyginimo priteisimo.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A662-2009/2013).

Dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina inter alia iš jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimą draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktas nustato, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Klaipėdos AVPK viešosios tvarkos tarnybos areštinės (skyriaus teisėmis) viršininko 2016-05-25 tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-10123 (b. l. 17-18) pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pažeidžiant Taisyklių 80 punktą (vienam asmeniui plotas būdavo mažesnis nei 5 kv. m.) buvo laikomas nuo 2015-03-16 iki 2015-03-18 (kameroje Nr. 38, kurios bendras plotas 15,89 kv. m, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto, vienam asmeniui teko 4,89 kv. m.), nuo 2015-06-09 iki 2015-06-11 (kameroje Nr. 24, kurios bendras plota 19,50 kv. m., neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto teko 4,57 kv. m/asm.), nuo 2015-07-21 iki 2015-07-24 (kameroje Nr. 35, kurios bendras plotas 16,13 kv. m., neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto teko 4,97 kv. m/asm.), nuo 2015-09-09 iki 2015-09-10 (kameroje Nr. 34, kurios bendras plotas 19,18 kv. m., neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto teko 4,49 kv. m/asm.), nuo 2015-12-10 iki 2015-12-11 (kameroje Nr. 22, kurios bendras plotas 16,57 kv. m., neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto teko 3,84 kv. m/asm.).

Pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje viso buvo laikomas 72 paras, o pažeidžiant Taisyklių 80 punktą (vienam asmeniui plotas būdavo mažesnis nei 5 kv. m.) pareiškėjas buvo laikomas kamerose 9 paras, tačiau kaip matyti iš pateiktų duomenų, 8 paras šis pažeidimas buvo ypač nežymus.

Dėl kitų sveikatos saugos reikalavimų neužtikrinimo

Nuo 2009-10-09 iki 2015-11-01 policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustatė Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820. HN 37:2009 2 punkte yra įtvirtinta, kad veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie HN 37: 2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu, ar kitu laiku kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) būtų skundęsis atsakovo atstovo administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl pažeidžiamų ar pažeistų pareiškėjo teisių. Pareiškėjas apie jo nurodomus pažeidimus įrodymų nepateikia. Todėl teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą bei atsakovo atstovo atsikirtimus į pareikštą skundą, vadovaujasi byloje pateiktais Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais (b. l. 19-25).

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015-03-30 ir 2015-10-02 atliko Klaipėdos AVPK areštinės patikrinimus (2015-04-13 ir 2015-10-08 patikrinimo aktai). Patikrinimo aktais konstatuota, kad: nuo lubų tinkas nebyra, pelėsio nėra; natūrali, dirbtinė ir naktinė apšvieta neatitiko HN 37:2009 reikalavimų, tačiau natūralios apšvietos bei dirbtinio apšvietimo sistemos pakeitimui reikalinga atlikti pastato rekonstrukcijos darbus, todėl šios neatitiktys nevertintinos kaip pažeidimai; kamerose yra skaidraus stiklo langai, langai atidaromi, taip užtikrinama papildoma ventiliacija; kamerų grindų, sienų vidaus apdailai panaudotos medžiagos yra lengvai valomos ir dezinfekuojamos; kamerose ir kitose areštinės patalpose yra įrengtas centrinis šildymas, oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitinka galiojančių higienos normų reikalavimus; kameroje esantis sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120-130 cm aukščio pertvara kaip ir reglamentuoja HN 37: 2009 20 punkto nuostata, tikrinimo metu buitiniu parazitu kamerose nepastebėta. Tam tikras areštinėje patalpintų asmenų privatumo apribojimas yra neišvengiama sulaikymo ar kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais bei saugiu vykdymu. Taigi pareiškėjo nurodyti kiti sveikatos saugos reikalavimų pažeidimai nepagrįsti.

Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog tualetai kamerose buvo atviri, niekuo nepridengti, tačiau nenurodo, jog tai jam sukėlė ar galėjo sukelti kokius nors nepatogumus. Pažymėtina ir tai, jog atsakovo atsiliepime nurodyta, kad laikomiems areštinėje asmenims esant tualete galima naudoti kameroje esantį audinį (širmą, užuolaidą) siekiant užtikrinti jų privatumą. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2009 20 punktą policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Iš atsakovės atsiliepimo ir nurodytų Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktų matyti, jog kamerose laikantis šio reikalavimo ir yra įrengti sanitariniai mazgai, todėl pareiškėjas neturi teisės reikalauti išskirtinių sąlygų. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo atstovo atsiliepime ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodytomis aplinkybėmis arba konstatuoti, jog pareiškėjo atžvilgiu turėtų būti taikomi kitokie sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimai, nei nurodyta HN 37:2009. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustato teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką. Į policijos areštines uždaryti asmenys turi būti laikomi tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų jiems saugią aplinką; turi būti užtikrinamos asmenų teisės ir teisėti interesai; su asmenimis, laikomais policijos areštinėse, turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba (Taisyklių 6 punktas). Pagal Taisyklių 7.13 punktą policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų. Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų ir nebuvo sudarytos sąlygos privatumui, nes ši vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05, 29 paragrafas; taip pat žr. 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 15217/07, 97 paragrafą; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 30983/02, 94 paragrafą, ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 47095/99, 99 paragrafą, ECHR 2002-VI). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuota, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais, o reikalavimų, susijusių su sanitariniais įrenginiais, nesilaikymas gali būti vienas iš veiksnių, nulemiančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio, draudžiančio asmenį laikyti žeminančiomis žmogaus orumą sąlygomis, pažeidimą (2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013, 2015-07-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015; 2015-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015).

Nagrinėjamu atveju sanitarinių mazgų kamerose įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, nuo gyvenamosios paskirties ploto jie atskirti pertvaromis kaip reikalaujama pagal HN 37:2009 reikalavimus ir ginčo byloje dėl šios aplinkybės nekyla, tačiau net ir nustačius, kad pertvaros aukštis atitinka teisės akto reikalavimus, turi būti įvertinama, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, t. y. ar buvo tinkamai užtikrinta Taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiškėjo teisė naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. Iš bylos duomenų matyti, jog sanitarinio mazgo erdvė nėra visiškai atitverta nuo likusio kameros ploto, tačiau atsakovo atstovui argumentuojant, jog kamerose yra audinys (širma, užuolaida), kurią laikomi asmenys gali naudoti privatumui užtikrinti naudojantis tualetu, o pareiškėjui šių aplinkybių neneigiant ir nenurodant, kad apskritai buvo pažeistas jo privatumas naudojantis tualetu ar jis patyrė diskomfortą, konstatuotina, jog šiuo aspektu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo laikymo areštinėje sąlygas, darytina išvada, jog pareiškėjas nurodytais laikotarpiais Klaipėdos AVPK areštinėje 9 paras buvo laikomas pažeidžiant Taisyklių 80 punktą (minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimas), iš kurių 8 paras pažeidimas buvo itin nežymus.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871//02). EŽTT 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais: 1) teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą; arba 2) už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į piliečių bendrą materialinį lygį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taip pat, atsižvelgiama ir į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai. Teismas, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į nustatytas faktines aplinkybes bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 30 Eur dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi (bylai aktuali 2016-06-02 redakcija, galiojusi iki 2016-07-01), 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu (bylai aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01), teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. U. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. U., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 30 Eur (trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė