Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims N. J., D. S., V. V., L. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – N. J., D. S., V. V., L. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina J. R.. J. R. be sūnaus R. R. (pareiškėjo) turėjo dar keturias dukteris, kurios byloje įtrauktos suinteresuotais asmenimis (N. J., D. S., V. V., L. B.);

- pareiškėjo motina iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Iki 2019 m. pareiškėjas gyveno kartu su motina šiuo adresu. 2017 m. pareiškėjo motinai buvo diagnozuota onkologinė liga, jos sveikata labai suprastėjo, todėl pareiškėjas visokeriopai rūpinosi mama (tiek finansiškai, tiek pagalba buityje);

- mirus motinai, pareiškėjas rūpinosi jos laidotuvėmis, iš karto po mirties pradėjo naudotis asmeniniais motinos daiktais, baldais, kitais buityje naudojamais daiktais, priėmė motinai priklausiusius dokumentus ir pan. Be to, pareiškėjas po motinos mirties apmokėjo nuomos mokestį už motinai skirtą socialinį būstą ((duomenys neskelbtini)), apmokėjo susidariusias skolas už šio būsto komunalines paslaugas. Pareiškėjas po motinos mirties grįžo gyventi į butą, kuriame gyveno motina. Su pareiškėju buvo sudaryta nauja socialinio būsto nuomos sutartis;

- J. R. nebuvo sudariusi testamento, be to, nei vienas iš įstatyminių įpėdinių nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Faktinio valdymo būdu palikimą priėmė tik pareiškėjas R. R.;

- pareiškėjas nurodė, kad jis pats į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes jo motina neturėjo nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto. Tačiau pareiškėjas žinojo, kad 2012 m. rugpjūčio 17 d. tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ir J. R. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu J. R. buvo išnuomotas 1.6500 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas siekia perimti minėto žemės sklypo nuomos teises ir pareigas, tačiau to negali padaryti, nes dėl palikimo priėmimo pareiškėjas per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė į notarą. Tuo pagrindu pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Byla išnagrinėta, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims, kurie apie pareiškimą, taip pat apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai informuoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. R. ir jo atstovė advokato padėjėja A. I. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Šios bylos nagrinėjimo dalykas ir yra juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas. Remiantis nurodytomis teisės normomis, taip pat atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, spręstina, ar yra teisinis pagrindas nustatyti faktą, jog pareiškėjas R. R. priėmė palikimą po motinos J. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjęs faktiškai valdyti paveldėtiną turtą.

Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, J. R. mirė (duomenys neskelbtini). Jos vaikai: N. J., D. S., V. V. ir R. R..

Palikėja J. R. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau po jos mirties nei vienas įstatyminis įpėdinis nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Testamentų registro duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų testatorės sudarytų testamentų, taip pat nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų.

Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, J. R. vardu registruotų transporto priemonių nėra. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2023 m. spalio 31 d. duomenimis, J. R. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat neturi.

Šios faktinės aplinkybės patvirtina pareiškėjo R. R. paaiškinimus, kad jis, kaip įstatyminis įpėdinis, dėl palikimo priėmimo nesikreipė į notarą ne dėl to, kad palikimą atsisakė priimti, o dėl to, kad vertingo, materialaus turto (nekilnojamojo turto, registruotino kilnojamojo turto) palikėja tiesiog neturėjo.

Iš pareiškėjo žodinių paaiškinimų ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad palikėja J. R. turėjo tik asmeninius daiktus, namų apyvokos reikmenis, gyveno nuomos teise socialiniame būste. Pareiškėjas pateikė teismui mokėjimo kvitus, patvirtinančius, kad ir po motinos mirties jis mokėjo komunalinius mokesčius, apskaičiuotus būstui, kuriame gyveno pareiškėjo motina J. R..

Pareiškėjo paaiškinimus, kad jis po motinos mirties grįžo gyventi į butą, kuriame gyveno motina, patvirtina į byla pateiktas 2022 m. balandžio 12 d. susitarimas dėl savivaldybės būsto nuomos sutarties pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šios sutarties matyti, kad pareiškėjas R. R. perėmė nuomininko teises ir pareigas dėl būsto, kuriame iki mirties gyveno palikėja J. R. (duomenys neskelbtini).

Palikėja J. R., kaip nuomininkė, buvo įgijusi teisių/pareigų ir pagal žemės ūkio paskirties sklypo nuomos sutartį. Bylos duomenimis, 2012 m. rugpjūčio 17 d. tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ir J. R. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu J. R. 25 metams buvo išnuomotas 1.6500 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (žr. 2012 m. gegužės 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)) Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomos ir 2012 m. rugpjūčio 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas R. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ir šiuo žemės sklypu jis asmeniškai pasirūpino iš karto po motinos mirties. Būtent teises ir pareigas dėl minėto žemės sklypo pareiškėjas ir siekia perimti ateityje, kreipėsi dėl nuomos sutarties sudarymo į atsakingas institucijas.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje esančių įrodymų, kurių duomenys neprieštarauja vieni kitiems, visuma patvirtina, jog R. R. per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti po motinos J. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti visą paveldimą turtą, rūpinosi likusio turto priežiūra, šį turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo bei tvarkė kaip savo. R. R. pasirūpino motinai priklausiusiais baldais, asmeniniais daiktais, dokumentais. Taip pat nustatyta, kad kiti įpėdiniai valios priimti palikimą, atsiradusį po J. R. mirties, neišreiškė. Mirusiosios J. R. palikimo priėmimas, pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Teismas neturi pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad R. R. po motinos J. R. mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs turtą faktiškai valdyti.

Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdyje dalyvavusio pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimus, ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodytas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad R. R. po motinos J. R. mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėjas kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjui, yra įrodytas, todėl pareiškėjo pareiškimas yra tenkintinas.

Valstybės patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 31,72 Eur ir viršija minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl, tenkinus pareiškimą, yra priteistinos iš pareiškėjo R. R. (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 31,72 Eur (trisdešimt vieno euro 72 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.