Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-10-29 · Civilinė byla Nr. e2-23849-861/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-29
Bylos Nr.
e2-23849-861/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-17864-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
UAB „Gatvių statyba“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-23849-861/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-17864-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.8; 3.2.3.2; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,dalyvaujant atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei L. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Gatvių statyba“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 419,24 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-11-18 Vilniuje, Verkių gatvėje įvykusio įvykio metu, kuomet automobilis įvažiavo į duobę, nepažymėtą kelio ženklais, buvo apgadintas automobilis HONDA CIVIC, valst. Nr. DGL031. Vadovaujantis Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2016-11-23 nutartimi Nr. AV2-4545, automobilio HONDA CIVIC, valst. Nr. DGL031, vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Automobilis buvo apdraustas ieškovo, todėl ieškovas draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 419,24 Eur dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos padarymo asmenis. Gatvė, kurioje įvyko eismo įvykis, priklauso atsakovei, kuri turėjo ją prižiūrėti ir tvarkyti. UAB „Grinda“ negali būti laikoma atsakinga už kilusią žalą, nes ji gatves tvarkė ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal atsakovės užsakymą ir nurodymus.

Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė ir UAB „Gatvių statyba“ 2014-04-07 sudarė sutartį Nr. A62-11/14(3.10.21-UK) dėl gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų. Sutarties 4.3.1. punkte nurodyta, kad užsakovo raštiškas užsakymas nebūtinas taisant grėsmę keliančius defektus eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui. UAB „Gatvių statyba“ taip pat įsipareigojo nedelsiant pažymėti gairėmis, aptverti ir sutaisyti defektus, keliančius grėsmę eismo dalyvių saugumui. Ieškovas nepateikė eismo įvykio nuotraukų, todėl nėra galimybės nustatyti automobilio apgadinimų ir padarytos žalos dydžio. Pažymėjo, kad nėra aišku kokiu greičiu važiavo vairuotojas, be to, vairuotojas turėjo įvertinti kelio dangą, atsižvelgti į vairavimo sąlygas ir sulėtinti greitį.

Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad V. J. ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarė transporto priemonės – automobilio HONDA CIVIC, valst. Nr. DGL031, draudimo sutartį. 2016-11-18, važiuojant Verkių gatve, Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu minėtas automobilis įvažiavo į duobę. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulio rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio 2016-11-18 tarnybinio pranešimo matyti, jog vairuotojas apie įvykį pranešė policijai. V. J., eismo įvykio metu vairavęs automobilį, paaiškinime nurodė, kad eismo įvykio metu buvo tamsu, kelias duobėtas ir jam nepavyko išvengti įvažiavimo į duobę. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos 2016-11-23 nutarimu Nr. AV2-4545 nutarta administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Taip pat pažymėta, kad eismui pavojingas kelio ruožas nebuvo pažymėtas įspėjamaisiais ženklais, dirbtinio apšvietimo minėtame kelio ruože nebuvo. Iš 2016-11-22 Transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad turėjo būti keičiama automobilio padanga ir posparnis, taip pat remontuojamas ratlankis, daroma arkos apdaila bei ratų suvedimas. AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo V. J. 419,24 EUR draudimo išmoką.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) ), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės. Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybės už statinį subjektas yra ne tik statinio savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; kt.).

Statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015-04-03 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). CK 6.266 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Kasacinis teismas 2016-04-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, suformulavo aktualią teismų praktikai teisės aiškinimo taisyklę: taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Kasacinis teismas nurodė, kad tais atvejais kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

Nagrinėjamu atveju, atsakovė nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybė sutartinės prievolės pagrindu perdavė Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatves (tarp jų ir Verkių gatvę) valdyti trečiajam asmeniui UAB „Gatvių statyba“, todėl trečiasis asmuo UAB „Gatvių statyba“ laikytinas faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme. Remiantis trečiojo asmens UAB „Gatvių statyba“ ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 2014-04-07 Darbų atlikimo sutartimi Nr. A62-11/14(3.10.21-UK), rangovas UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigojo už darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 1.1. punktas). Pažymėtina, jog sutarties 4.3.5. punkto nuostata, kurioje numatyta, jog UAB „Gatvių statyba“ laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, nepagrindžia gatvės perdavimo savarankiškai valdyti, kadangi kiti sutarties punktai patvirtina, jog trečiasis asmuo UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo veikti pagal užsakovo (t. y. atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės) nurodymus. Sutarties 4.2.2. punktu užsakovė, t. y. atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, įsipareigojo vesti atliktų darbų apskaitą ir priimti atliktus darbus kiekvieną mėnesį pagal atliktų darbų aktus, o sutarties 4.3.5. punktu UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Aptariamos sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovui (trečiajam asmeniui UAB „Gatvių statyba”) neperėjo, kadangi trečiasis asmuo UAB „Gatvių statyba“ neveikė savarankiškai kaip prižiūrimo turto valdytojas, o privalėjo veikti pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus ir laikydamasis nustatytų taisyklių. Tokiu būdu atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Gatvių statyba“ sutartyje aptariamas techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimas, kuriuos UAB „Gatvių statyba“ atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą (atsakovei sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų). Remiantis minėtomis sutarties nuostatomis, atsakovei nepateikus įrodymų apie užsakymo dėl įvykio vietos ruožo remonto pateikimą trečiajam asmeniui iki įvykio – teismas sprendžia, jog atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta sutartimi gatvės (nagrinėjamu atveju – Verkių) valdymas rangovui trečiajam asmeniui UAB „Gatvių statyba“ nebuvo perduotas, todėl dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkas, t. y. atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, neįrodžiusi, kad statinio valdymas perėjo trečiajam asmeniui UAB „Gatvių statyba“.

Kaip minėta, CK 6.266 straipsniui taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį. Nagrinėjamu atveju Verkių gatvės, kurioje dėl gatvės konstrukcinių trūkumų (duobės) įvyko eismo įvykis, valdymo faktas yra nustatytas. Pažymėtina, jog Vilniuje esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo Vilniaus miesto savivaldybė. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesiėmė saugų eismą užtikrinančių priemonių ginčo duobei aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais, todėl atsižvelgiant į tai, jog atsakovė turi pareigą tinkamai prižiūrėti kelius laikantis visų jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas, Vyriausybės 20004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtintų Kelių priežiūros aprašo 4.1 punktas), būti rūpestinga ir atidi, konstatuotina, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė netinkamai vykdė Vilniaus miesto Verkių gatvės priežiūrą ir remontą, t. y. atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio prasme, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala automobiliui.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. Byloje nustatyta, kad ieškovui, išmokėjusiam draudimo išmoką, atsirado reikalavimo teisė sutarties pagrindu į asmenį, atsakingą už žalos padarymą. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo atlyginti iš atsakovės 419,24 EUR turtinę žalą, kurią sudaro išmokėta draudimo išmoka už automobilio apgadinimą eismo įvykio Verkių gatvėje metu. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai išsamūs, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, o jų visuma patvirtina, kad 2016-11-18 įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio HONDA CIVIC, valst. Nr. DGL031, vairuotojas įvažiavo į duobę Verkių gatvės važiuojamoje dalyje ir būtent tai lėmė šio automobilio sugadinimus, už kuriuos draudimo išmoką išmokėjo ieškovas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį, teismas sprendžia, jog žalos padarymo faktas yra nustatytas. Žalos dydis paskaičiuotas įvertinus nusidėvėjimą, laikytinas tinkamu žalos dydžio paskaičiavimu, juolab, kai pritaikyta ir draudimo išskaita, t. y. realiai išmokėta draudimo išmoka mažesnė nei patirti nuostoliai. Teiginiams pagrįsti atsakovė kitokio žalos paskaičiavimo nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). CK 6.247 straipsnis numato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų surinkta eismo įvykio tyrimo medžiaga, automobilio vairuotojo rašytiniai paaiškinimai bei Transporto priemonės techninės apžiūros aktas.

Atsakovė nurodo, kad turėtų būti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiantį į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą. Byloje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vairuotojo atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimo nekonstatuota. Teismas sprendžia, jog byloje esančiais duomenimis, nėra pagrindo išvadai apie vairuotojo neatsargumą, todėl atsakovės teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad žala nagrinėjamu atveju atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių (CK 6.253 straipsnis, 6.282 straipsnis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nustačius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą sumažinti ar atleisti nuo civilinės atsakomybės, ieškinys tenkintinas, priteisiant ieškovui iš atsakovės išmokėtos draudimo išmokos dydžio 419,24 EUR nuostolius (CK 6.266 straipsnis, 6.1015 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo tenkintinas CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovei priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis) ir valstybei 5,24 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 269, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 188710061, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 419,24 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018-06-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 188710061, 5,24 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė