Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-1646-752/2019

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-09-16
Bylos Nr.: e2-1646-752/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-21519-2017-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vida Agurkienė
Ieškovas: R. B.
Atsakovas: R. L.
Trečiasis asmuo: R. B., I. B.
Advokatai: Edita Marija Šlapikienė, Laimutis Jankauskas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1646- 752/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21519-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.3; 2.4.4.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1.(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 16 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,sekretoriaujant Laurai Jeselskytei,dalyvaujant ieškovui R. B.,ieškovo atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui,atsakovės R. L. atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei,trečiajam asmeniui R. B.,

nedalyvaujant atsakovei R. L. ir tretiesiems asmenims R. B., I. B. – A, L. B. – S, R. B., R. B.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei R. L. ir tretiesiems asmeims R. B., I. B.– A, L. B. – S, R. B., R. B. ir R. B., dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1. 2017-10-30 pareikštu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės R. L. po 450 Eur išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį, išmokas kasmet indeksuojant atsižvelgiant į infliaciją Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti ieškovui uzufruktą iki gyvos galvos naudotis patalpomis plane pažymėtomis 1 aukšto – 1-2/32.58, 1-6/15.75 ir 2 aukšto 1-8/3.75, 1-9/16.29, 1-10/6.33 ir 1-12/22.89 atsakovei nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), Kaunas. 2019-05-14 pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo, ieškovas padidino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir prašė priteisti iš atsakovės 550 Eur išlaikymą; taip pat atsisakė reikalavimo nustatyti uzufruktą, kadangi bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė pardavė jai priklausiusį namą, kuriame ieškovas prašė nustatyti uzufruktą. 2019-05-28 nutartimi priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo nustatyti uzufruktą, byla šio reikalavimo dalyje nutraukta, nutartis įsiteisėjusi.

Šalies argumentai

1.1. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad yra neįgalus ir nedirbantis pensininkas. Kas mėnesį gauna senatvės pensiją, kurią sudaro 197,62 Eur. Serga lėtine išemine širdies ir kraujagyslių liga, persirgo miokardo infarktu, turi tris implantuotus stentus, širdies nepakankamumą, antro tipo cukrinį diabetą, diabetinę polineuropatiją, nutukimą, padidintą kraujo spaudimą, akių kraujagyslių hipertenzinį pažeidimą, gėrybinę prostatos hipertenziją, stuburo osteochondrozę, stuburo slankstelių išvaržą ir kitas ligas. Bylos nagrinėjimo eigoje jo sveikata pablogėjo, gydymo išlaidos padidėjo, kadangi jam reikalingos dešinio kelio sąnario keitimo ir prostatos operacijos. Kas mėnesį ligų profilaktikai ir gydymui išleidžia apie 157 Eur t.y. apie 29 Eur kompensuojamiems vaistams ir 128 Eur nekompensuojamiems vaistams). Taip pat kas mėnesį apmoka 5,50 Eur sąskaitą už telefoną ir 10 Eur sąskaitą už naudojimąsi televizijos paslaugomis, apie 50 Eur per mėnesį reikalinga apmokėti išlaidoms susijusiomis su gyvenamojo namo eksploatacija, maistui išleidžia apie 180 Eur. Nuosavo automobilio neturi, todėl nuvykti iki gydytojo ar iki kitų valstybinių institucijų naudojasi viešuoju transportu, bilietą perka autobuse su 50 % nuolaida, todėl kas mėnesį išlaidos viešajam transportui sudaro apie 14 Eur.

1.2. Be to, antstolio Sauliaus Užkuraičio kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš jo piniginių lėšų. 2017 m. rugpjūčio 31 d. iš sąskaitos buvo nuskaičiuota 100 Eur. Taip pat, 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0756-375/2013 iš ieškovo priteista kreditoriams E. Š., L. Š. (25 000 Lt + % 7240,50 Eur), D. P. (11 500 litų + % 3330,63 Eur), taip pat priteista 11 584,8 Eur (40 000 Lt) skolos, bei prievoles tretiesiems asmenims - V K. G. 1900 Eur, G. Š. 1200 Eur ir R. B. 3700 Eur pripažintos asmeninėmis ieškovo prievolėmis.

1.3. Išlaidos patenkinti būtinuosius poreikius kas mėnesį siekia 546,5 Eur. Galimybės užsidirbti pinigų ieškovas praktiškai neturi. Silpna sveikata užkerta kelią dirbti bet kokį net ir nekvalifikuotą darbą. Neturi jokio kilnojamo ar nekilnojamo turto, kurį galėtų realizuoti ar iš kurio galėtų gauti pajamų.

1.4. Atsakovė – jo dukra R. L. visiškai juo nesirūpina bei neteikia jokios pagalbos. Jos turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovo (ji gyvena ir dirba Norvegijoje), todėl ji turi prisidėti prie tėvo išlaikymo ir orios senatvės užtikrinimo. Atsakovės pajamos per mėnesį net keliasdešimt kartų didesnės nei vidutinė pensija Lietuvoje. Be to, atsakovei dovanojimo sutarčių pagrindu perleido jam anksčiau nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą ir gyvenamąjį namą bei sandėlį ir kitus inžinerinius statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, bei namą, esantis (duomenys neskelbtini), Kaliningrado srityje ant Baltijos jūros kranto. Taigi, atsakovei padovanojo visą jam su sutuoktine priklausiusį nekilnojamą turtą.

1.5. 2016 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-62-264/2015 Kauno apygardos teismas patvirtino 2016 m. vasario 10 d. taikos sutartį dėl teisės naudotis gyvenamuoju namu (uzufrukto) nustatymo iki nepilnamečio R. B., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės joje nurodytomis sąlygomis. Šios nutarties pagrindu ieškovas turėjo teisę kartu su nepilnamečiu sūnumi R. B. gyventi bei naudotis gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, iki 2018 m. sausio 18 d.

1.6. Pradiniame ieškinyje ieškovas, taip pat nurodė, kad gyvendamas name, (duomenys neskelbtini), Kaune, jis gaudavo pajamų nuomodamas namą, tačiau tokios galimybės neteko 2018 m. sausio 18 d. pasibaigus uzufrukto galiojimui ir atsakovei iškrausčius jį iš jai padovanoto namo, o namą pardavus. Todėl jis apsistojo pas geros valios žmones garaže. Tokios gyvenimo sąlygos negali būti vertinamos kaip atitinkančios būtiniausius poreikius.

1.7. Pažymėjo, kad jo santykiai su atsakove konfliktiški ir ginčai netgi buvo sprendžiami teisme, tačiau tai niekaip nepakeičia fakto, jog atsakovė tapo viso jam priklausančio nekilnojamojo turto, t.y. dviejų namų su žemės sklypais savininkė. Kadangi jis neturi kitos gyvenamosios vietos, bei pinigų jai įsigyti, norėtų nuomotis bent minimalų gyvenamąjį būstą. Tačiau net bendrabučio kambario nuomos kainos Kaune prasideda nuo 150 Eur/mėn., komunaliniai mokesčiai sudarytų dar apie 70 Eur. /mėn. Atsižvelgiant į tai, kreipiasi į teismą dėl išlaikymo priteisimo.

2. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Ieškovas papildomai paaiškino, kad dukrai Rūtai padovanojo visą savo nekilnojamąjį turtą, ji buvo pažadėjusi jį išlaikyti. Iš kitų vaikų išlaikymo nereikalauja, nes jie iš jo nieko negavo. Žino, kad dukra iš pirmos santuokos Lolita turi daug skolų, su ja nesutaria, ne kartą buvo ją išvaręs iš namų. Dukros Ingridos turtinės padėties nežino, ji gyvena Vokietijoje, susituokusi su vokiečiu. Bet ji apie jo padėtį žino, yra sakiusi, kad nereikėjo viską padovanoti. Ramunė ir Rasa taip pat gyvena Vokietijoje, adresą slepia, iš jų nieko neprašo, nors Rūtai pardavus namą jos gavo piniginę kompensaciją. Sūnus iš pirmos santuokos Rolandas ir sūnus Ramūnas jį paremia gera valia. Rolandas atveža maisto, bet jis atvažiuoja retai. Kitokios paramos iš jo neprašo. Žino, kad Ramūnas turi didelį gyvenamąjį namą, bet prašytis pas jį gyventi nenori, nesutaria su jo žmona. Rūtai pardavus namą, jis glaudžiasi pas gimines, draugus, vasarą žvejodamas gyveno palapinėje. Garažą nuomojasi daiktams. Pardavus namą sūnus Ramūnas gyvena atskirai, ruošiasi į armiją. Dukters Rūtos (atsakovės) jis niekada neskriaudė, jokio fizinio ar psichologinio smurto nevartojo, pykdavo tik dėl netvarkos – paklupdydavo atsakovę į kampą, atimdavo kompiuterį. Visomis dukromis iš antros santuokos rūpinosi, samdė joms korepetitorių. Paramos prašo tik iš Rūtos, nes jai padovanojo visą savo nekilnojamąjį turtą, ji buvo pažadėjusi jį išlaikyti. Pripažįsta, kad dabar jam nereikia mokėti už televiziją, už namo eksploataciją. Tačiau jam reikia išsinuomoti būstą, paramos reikia ir vaistams, kelio ir klubo sąnario operacijoms. Vien buto nuoma kainuotų mažiausia 150 Eur. Šiuo metu gauna apie 260 Eur senatvės pensiją, jokių papildomų pajamų neturi. Anksčiau, kai gyveno name ir turėjo nuomininkų, iš nuomos gaudavo apie 200-300 eurų, dar eidavo žvejoti, kartais parduodavo žuvį, tačiau dabar sveikata neleidžia, sunku vaikščioti. Santaupų neturi, tik skolų, apie 15 - 20 tūkstančių eurų, nes ne visiems kreditoriams atidavė pardavęs po sesers mirties paveldėtą turtą. Kas mėnesį antstoliams gera valia moka po 50 Eur. Dėl socialinės pašalpos ir socialinio būsto nesikreipė.

II. Atsakovės atsikirtimai ir argumentai

3. Atsakovė su pradiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

3.1. Atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad ieškovas ne tik nevykdė savo kaip tėvo pareigų, bet ir manipuliavo atsakove bei prieš ją smurtavo kai dar buvo nepilnametė, todėl mano, kad turėtų būti atleista nuo pareigos išlaikyti tėvą R. B.. Aplinkybes, kad tėvas ja nesirūpino, ja manipuliavo ir naudojo psichologinį smurtą grindžia 2013 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-753-375/2013, kuriame teismas, nutraukdamas tėvų santuoką, nustatė, kad R. B. smurtavo prieš sutuoktinę (atsakovės motiną), atsakovę ir jos seseris.

3.2. Visą vaikystę tėvas vertė vaikus dirbti įvairius suaugusiųjų darbus, o kai tėvai turėjo siuvyklą, tėvas versdavo vaikus daryti etiketes ir maišelius. Kol nepadarydavo ieškovo nustatyto skaičiaus, jis neleisdavo eiti miegoti, nors kitą dieną reikėdavo eiti į mokyklą. Vėliau ieškovas buvo užsiėmęs papūgėlių veisimu, kurias su seserimis atsakovė turėjo prižiūrėti, o jeigu pamiršdavo pakeisti joms vandenį, tėvas mušdavo, menkindavo žodžiais. Taipogi tėvas neleisdavo bendrauti su kitais vaikais, visą vaikystę atsakovė žaisdavo su kaimyne lėlėmis per tvoros plyšius. Kai pradėjo lankyti mokyklą, tėvas neleisdavo važiuoti į jokias išvykas ar ekskursijas su klase, ko pasėkoje kildavo ginčai, kurių metu tėvas naudodavo psichologinį smurtą. Tėvas atimdavo visas dovanas, kurias atsakovė gaudavo iš močiutės ir promočiutės, įvairius senovinius auksinius papuošalus, kuriuos kaip vėliau sužinojo, parduodavo. Jeigu pavykdavo pasitaupyti pinigų, tėvas apie tai sužinojęs iškart juos pasiimdavo sau, savo santaupų turėti negalėjo nei ji, nei jos seserys. Psichologinis smurtas, atsakovės, seserų ir mamos menkinimas būdavo namuose įprastas dalykas, lygiai taip pat įprasta buvo atsikelti rytais su baime, kad tėvas užsipuls dėl menkaverčių ar nebūtų dalykų. Net ir vakarais su tėvo leidimu nuėję miegoti, negalėdavo būti tikri, kad tėvas naktį neprikels ir nelieps eiti kažko atlikti, ko anot jo neatliko ar atliko netinkamai dienos metu. Ne vieną kartą yra buvę, jog buvo su mama prikelta naktį, kad eitų pamaitinti šunis. Tuo metu, kai atsakovė buvo vaikas, visa ši situacija atrodė įprasta ir normali, tačiau dabar prisiminus savo vaikystę suvokia, kad visa vaikystė buvo pagrįsta tėvo psichologiniu spaudimu, fizinėmis bausmėmis ir nuolatiniu menkinimu. Toks tėvo elgesys negali būti pateisinamas ir laikomas kaip tinkama vaiko priežiūra. Tėvas nevykdė savo pareigos tinkamai auklėti, trukdė mokytis, bendrauti ir susipažinti su bendraamžiais, integruotis į visuomenę. Tėvas visada iš vaikų išskirdavo brolį, gal dėl to, kad jis vyras, o mergaites laikė nieko vertomis, net nelaikė savo dukromis, ką primindavo itin dažnai.

3.3. Mamai išvykus gyventi į Vokietiją, brolis ir atsakovės seserys liko gyventi su tėvu, kuris namie atjungė šildymą, užrakino šaldytuvą. Visos šios aplinkybės buvo konstatuotos minėtame sprendime, taipogi užfiksuota ir tai, kad 2011-05-09 Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė lankėsi tėvo namuose ir nustatė, jog „namuose esantis šaldytuvas su maistu buvo užrakintas su grandine, vaikai stresavo“ (15 sprendimo lapas). Taipogi teismas šioje byloje nustatė, kad atsakovas neneigė užrakinto šaldytuvo fakto, bet jį ir patvirtino, jam antrino ir brolis R. B., kuris duodamas paaiškinimus nurodė, kad raktus nuo šaldytuvo turėjo tik jis pats ir tėvas. Be to, atsakovei gyvenant name su tėvu, tėvas jai ir dabartiniam jos sutuoktiniui atjunginėdavo elektrą. O kai tėvas sužinojo, kad ji kreipėsi į teismą dėl dovanojimo sandorio panaikinimo, grasino užmušti, ko pasekoje iškart po grasinimų atsakovė ir jos vyras, susidėję rūbus ir kitus būtiniausius daiktus, išėjo iš namų, palikę daugumą savo daiktų name. Vėliau sužinojus, jog tėvas seserims neduoda valgyti, apsiėmė globoti vieną iš seserų, taigi už tėvą vykdė pareigą ja rūpintis ir saugoti, sudaryti tinkamas buitines sąlygas gyventi, ir užtikrinti tokius elementarius poreikius kaip maistas, rūbai.

3.4. Tėvas atsakovei ir jos sesėms bei broliui du kartus yra atlikęs DNR ekspertizę, tikslu nustatyti tėvystę, kadangi manė, jog jie nėra jo vaikai. Šią aplinkybę jis patvirtinto ir jau minėtoje santuokos nutraukimo byloje, dar papildomai nurodydamas, kad ketina atlikti ekspertizę ir 3 kartą, tačiau kitoje valstybėje, nes netiki Lietuvoje atliktų DNR ekspertizių rezultatais. Visgi įsitikinimas, kad atsakovė nėra jo duktė, ieškovui nesukelia jokių moralinių nepatogumų reiškiant šį ieškinį.

3.5. Būtent ieškovo tyčinis veikimas prieš atsakovę ir jos interesus, sąlygojo visus šeimyninius nesutarimus tarp šalių, ko pasekoje šeiminiai - tėvo ir dukros - ryšiai nutrūko. Ieškovas yra pagiežingas ir piktavalis, įvairiausiais apgaulės būdais sau naudos siekiantis asmuo.

3.6. Pažymėjo, kad prieš nutraukiant santuoką, R. B. įkalbėjo sutuoktinę A. B. perleisti visą santuokoje įgytą turtą atsakovei. To pasekoje, 2009 m. vasario 24 d. buvo atliktas dovanojimo sandoris ir tėvai jai padovanojo savo turtą, tame tarpe ir namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Tuo metu atsakovės santykiai su tėvu dar buvo pakankamai normalūs, nes atsakovė nežinojo, kad jis nori ją apgauti, juo pasitikėjo. 2009 m. gegužės 25 d. ieškovas pasiėmęs atsakovę iš mokyklos po pamokų paaiškino, jog reikia pabaigti sutvarkyti dovanojimo dokumentus ir jai yra būtina pasirašyti dar keletą dokumentų. Tuo metu būdama nepilnametė ir teisiškai neišprususi bei pasitikėdama tėvu, kartu su juo nuvyko į notarų biurą ir pasirašė ant dovanojimo sutarties, kuria, kaip vėliau sužinojo, atidovanojo tėvui visą turtą, kurį jis ir mama jai buvo padovanoję. Ši dovanojimo sutartis buvo nuginčyta ir 2011 m. lapkričio 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pripažinta negaliojančia, teismui nustačius, jog atsakovė buvo apgauta. Tokiais savo veiksmais ieškovas siekė apgauti mamą ir tikėjosi, kad visą santuokoje su mama įgytą turtą sugebės apgaulės būdu pasilikti sau. Šioje ieškovo aferoje atsakovė tapo įrankiu, dėl ko iki šiol jaučia didelę nuoskaudą.

Šalies argumentai

3.7. Ieškovas visiems teigdavo, jog atsakovė, jos seserys ir mama nori jį nunuodyti. Šią aplinkybę jis minėjo ir teisme nagrinėjant tėvų skyrybų bylą, ir VTAS atstovei, kuri apsilankiusi jų namuose rado užrakintą šaldytuvą. Pagal ieškovo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo nuodijimo fakto, tačiau atlikus ikiteisminį tyrimą jis buvo nutrauktas neradus jokių įrodymų. Ieškovas tiesiog mėgavosi visais tarp šeimos narių vykusiais teisminiais procesais ir jų metu siekė šeimą suardyti ir suskaldyti.

3.8. Ieškovas dėjo daugybę pastangų siekdamas, kad atsakovė nesudarytų santuokos su savo vyru. Už tai, kad siekdamas apgauti mamą, padovanojo atsakovei turtą, teigė, jog ji su savo vyru yra skolinga jam pinigų. Prieš santuokos sudarymą reikalavo, kad pasirašytų, jog yra iš jo pasiskolinusi 150 000 litų. Nors jai sakė, kad šis raštelis tik dėl akių, kad skyrybų atveju ji galėtų apsaugoti turtą skyrybų atveju, tačiau vėliau skolos raštelį panaudojo prieš ją. Todėl atsakovė buvo privesta kreiptis į teismą dėl jo nuginčijimo.

3.9. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas negali būti laikomas tėvu, kuris tinkamai rūpinosi atsakove. Ieškovas savo elgesiu žlugdė atsakovę ir jos seseris morališkai ir ne tik nesudarė palankių sąlygų visapusiškai vystytis, bet ir jas ribojo, sudarydamas neįmanomas gyventi sąlygas. Visa šeima dėl tėvo buvo priversta emigruoti iš Lietuvos. Mama išvyko į Vokietiją, atsakovė su vyru - į Norvegiją. Sesuo R. B. studijuodama Kaune nuomojasi būstą, nes atsakovei priklausančiame name bijojo gyventi dėl to, kad ten gyvena tėvas, nuo kurio ji ne kartą nukentėjo.

3.10. Dėl ieškovo pradiniame ieškinyje prašomo 450 Eur išlaikymo atsakovė nurodė, kad ieškovas mano, kad atsakovė gali teikti tokio dydžio išlaikymą remdamasis savo įsivaizdavimu, kad jos pajamos yra keliasdešimt kartų didesnės už jo. Visgi, šiuo metu ji nedirba, nes yra motinystės atostogose. Be to, laukiasi antro vaiko, todėl vėl dirbti pradės negreitai. Šiuo metu atsakovę išlaiko sutuoktinis. Taip pat, atsakovės šeima yra pasiėmusi būsto paskolą ir du lizingus mašinoms, už namą bei automobilius moka draudimą, nes kitu atveju netektų turimų paskolų. Todėl visi ieškovo teiginiai apie tai, kad ji gauna dideles pajamas yra klaidingi. Be to, jeigu ieškovui stinga pinigų pragyvenimui, mano, jog jis turi pilną teisę išlaikymo prašyti ir iš kitų pilnamečių vaikų.

3.11. Atsakovės vertinimu, ieškovas siekdamas prisiteisti išlaikymą, jai tiesiog kerštauja. Jam yra žinoma, kad Lietuvoje esančio turto - namo - parduoti atsakovė negali iki 2017 m. sausio 18 d., kadangi jame pagal taikos sutartį gyvena ieškovas su atsakovės broliu Ramūnu, kol jam sueis 18 metų. Nors po teismų, kurie baigėsi 2015 m., ketino tėvą ir brolį iškeldinti, tačiau atsižvelgdama, jog brolis Ramūnas nėra kaltas dėl tėvo elgesio atžvilgiu ir negali atsakyti už neprognozuojamą tėvo elgesį, byloje dėl iškeldinimo sudarė taikos sutartį su sąlyga, kad brolis name uzufrukto teise, kartu su tėvu gali gyventi iki pilnametystės t.y. iki 2018 m. sausio 17 dienos. Kadangi šis terminas tuoj baigsis, ieškovas vėl sugalvojo kitą būdą, kuris apribotų atsakovės disponavimą jos asmenine nuosavybe ir suteiktų jam teisę naudotis jai priklausančiu turtu ir netgi gauti iš jo pajamas.

3.12. Be to, iš brolio Ramūno atsakovei yra žinoma, kad tėvas name gyvena su savo sugyventine A. B., kuri turi pareigą prisidėti prie mokesčių mokėjimo. Visgi pateikdamas poreikių lentelę ieškovas nedalina mokesčiams reikiamos sumos visiems name gyvenantiems asmenims, o siekia, kad atsakovė išlaikytų ne tik jį, bet ir jo sugyventinę bei savo brolį.

3.13. Be to, ieškovas po K. B. mirties įgijo paveldėjimo teisę pagal įstatymą į didelės vertės turtą: žemę ir namo dalį su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, žemės sklypą (duomenys neskelbtini), su statiniais ir du žemės sklypus Vilkaviškio rajone. Tačiau norėdamas nuslėpti paveldėtą turtą, savo paveldėjimo teises neatlygintinai perleido savo sugyventinei A. B.. Šio turto vertė buvo tikrai nemaža ir ieškovas galėjo įsigyti net ne vieną nekilnojamojo turto objektą. Akivaizdu, kad ieškovas tyčia bandė pabloginti savo turtinę padėtį. Jis ne tik galėjo gyventi paveldėtam turte, bet ir dalį jo nuomoti ar jį parduoti. Kadangi tėvas viską perleido savo sugyventinei, jis turi prisiimti visas iš to kylančias teisines pasekmes.

3.14. Be to, ieškovas pateikė tik vieno mėnesio išlaidų kvitus už vaistus, o iš to negalima daryti išvados, jog kiekvieną mėnesį vaistams ir maisto papildams jis išleidžia 157 Eur, kadangi vaistai gali būti išrašomi ir dviems ar net trims mėnesiams, o maisto papildai yra vartojami su tam tikromis pertraukomis, gydytojų nustatytais kursais. Taip pat ieškovas pateikė ir maisto čekius, tačiau jis gyvena kartu su sūnumi, atsakovės broliu, kurį išlaikyti yra ieškovo asmeninė pareiga, todėl mokėti tėvui išlaikymą, kad jis išlaikytų sūnų, nėra atsakovės pareiga. Be to, prie brolio išlaikymo atsakovė ir taip yra prisidėjusi, kadangi leido jam ir tėvui gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame turte, iš kurio nuomos tėvas dar ir gavo papildomų pajamų. Ieškovui labai gerai buvo žinomos taikos sutarties sąlygos, jis žinojo iki kurio laiko galės gyventi name ir nuomoti namo patalpas, todėl galėjo ieškotis kito gyvenamojo būsto ar (ir) papildomo pajamų šaltinio, tačiau pasirinko to nedaryti.

3.15. Be to, pradiniame ieškinyje ieškovas nurodo, kad per mėnesį jam reikia 50 Eur apmokėti išlaidoms, susijusioms su gyvenamojo namo eksploatacija, o prie ieškinio pateiktoje poreikių lentelėje ši suma išauga iki 120 Eur. Todėl mano, kad ieškovas bando apgauti ją ir teismą, pateikdamas klaidinančias aplinkybes ir išgalvotus faktus.

3.16. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, atsakovė mano, kad 450 Eur dydžio išlaikymas yra per didelis ir nėra nei proporcingas, nei sąžiningas ar teisingas, kaip nurodo ieškovas. Tokio dydžio išlaikymo teikti atsakovė neturi finansinių galimybių, be to pats išlaikymo dydis nėra pagrįstas.

Atsiliepimas

3.17. Atsiliepime į pradinį ieškinį atsakovė taip pat nesutiko su ieškovo reikalavimu nustatyti jam uzufruktą iki gyvos galvos naudotis atsakovei priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nurodytomis patalpomis, nurodydama, kad ieškovas pagal Civilinio kodekso 3.205 str., kuriame reglamentuojama vaikų pareiga išlaikyti tėvus, turi teisę kelti reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, tačiau neturi teisės kelti reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo. Atsakovė nesutinka nustatyti uzufruktą sudarant sandorį, o tokios teisės normos, pagal kurią teismas galėtų nustatyti uzufruktą ieškovui naudotis jos turtu ir kuri tiesiogiai įpareigotų ją pagal įstatymą nustatyti uzufruktą tėvui naudotis jos turtu, nėra. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti tokį reikalavimą.

4. 2019-05-14 ieškovui patikslinus reikalavimą dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio ir atsisakius reikalavimo nustatyti uzufruktą, atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė nurodė, kad atsiliepime į pradinį ieškinį išsamiai pasisakė dėl išlaikymo ieškovui priteisimo, visus argumentus palaiko. Papildomai pažymėjo, kad patikslintame ieškinyje ieškovas nenurodė savo faktinės gyvenamosios vietos ir vis dar nurodo, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nors iš šio būsto jis buvo teismine tvarka iškeldintas, namas parduotas 2019 m. kovo 28 d.

4.1. Atsakovės teigimu, ieškovas ieškinyje teismui nurodo melagingus duomenis, kad jis „apsistojo pas geros valios žmones, garaže.“ Atsakovei yra žinoma, jog ieškovas gyvena pas savo sugyventinę A. B., kuriai dar 2016 metais perleido visą savo paveldėtą turtą (tris nekilnojamojo turto objektus), ir taip siekdamas asmeninės naudos sau, tapo „benamis“. Tokie ieškovo teiginiai ir procesinis elgesys tik patvirtina, kad ieškovas R. B. akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Šalies argumentai

4.2. Patikslintame ieškinyje R. B. nenurodo pasikeitusių faktinių aplinkybių, vis dar nurodo, jog kas mėnesį apmoka sąskaitą už naudojimąsi televizijos paslaugomis, nurodo, kad per mėnesį skiria 50 Eur apmokėti išlaidoms, susijusioms su namo eksploatacija, nors namas parduotas jau prieš tris mėnesius iki patikslinto ieškinio pateikimo.

4.3. Taipogi nuo pirminio ieškinio padavimo, t.y. nuo 2017-10-30, praėjo nemažas laiko tarpas, neaiškūs lieka ir ieškovo kreditoriniai įsipareigojimai. Mano, jog ieškovas, įrodinėdamas savo turtinę padėtį, turėtų pateikti pažymą apie iš jo vykdomus išieškojimus, kadangi 7 punkte nurodo, kad Antstolio S. Užkuraičio kontoroje yra vykdomas išieškojimas, tačiau nepateikia duomenų apie vykdomo išieškojimo dydį, išieškojimo eigą. Taip pat neaiški padėtis ir dėl kitų ieškovo nurodomų kreditorinių įsipareigojimų (9 punktas), kadangi šios nurodomos faktinės aplinkybės nepagrindžiamos jokiais rašytiniais įrodymais.

4.4. Ieškovas nurodo, jog „galimybės užsidirbti pinigų praktiškai neturiu“, tačiau nepateikia jokių duomenų iš kurių būtų galima spręsti, kad jis deda pastangas susirasti pajamų šaltinį. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas šioje civilinėje byloje, kuri yra nagrinėjama jau ilgą laiko tarpą, nesinaudoja valstybės teikiama nemokama garantuojama teisine pagalba.

4.5. LR CK 3.205 str. 1 d. yra reglamentuota, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Šia teisės norma ieškovas grindžia savo ieškinio reikalavimą dėl 550 Eur dydžio išlaikymo priteisimo. Ieškovas savo ieškinyje prašo išlaikymą priteisti tik iš atsakovės R. L., tačiau jis be atsakovės turi dar 6 pilnamečius vaikus. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui įpareigojus ieškovą į bylą įtraukti ir kitus vaikus bei nurodyti jų asmeninius duomenis ir gyv. vietas, ieškovas net negalėjo to padaryti. Ši aplinkybė tik įrodo kaip ieškovas, būdamas tėvas, domisi vaikų gyvenimais, net negalėdamas nurodyti savo dukros I. B.-A gimimo datos, dukrų R. B. ir R. B. gyvenamųjų vietų.

4.6. Vadovaujantis LR CK 3.206 str. 1 d. teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Šiuo atveju, ieškovas ne tik nevykdė savo kaip tėvo pareigų, bet ir manipuliavo atsakove, bei prieš ją smurtavo, kai dar ji buvo nepilnametė. Šias aplinkybes papildomai patvirtino ir nurodė kitos ieškovo dukros - Ramunė ir Rasa, taipogi byloje yra pateikti ir rašytiniai įrodymai, apklausta liudytoja A. B.. Todėl mano, kad turėtų būti atleista nuo pareigos išlaikyti tėvą R. B.

4.7. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad kalbant apie jos turtinę padėtį, vien tik faktas, kad ji gyvena Norvegijoje, tikrai nesudaro pagrindo teigti, jog ji gauna „keliasdešimt kartų didesnes pajamas“ nei ieškovas. Ji turi du mažamečisu vaikus, iš kurių vienas - duktė I M, serga reta nepagydoma liga - recesyvine distrofine pūsline epidermolize. Dėl dukros nuolatinės priežiūros ir slaugos atsakovė net neturi galimybių dirbti ir yra išlaikoma savo vyro T. L..

4.8. Kalbant apie jos gautas lėšas už asmeninio turto pardavimą, pažymėjo, kad būdama sąžininga ir žinodama, kad jos seserys dėl patiriamo nuolatinio psichologinio smurto iš ieškovo, paliko namus ir emigravo iš Lietuvos ir siekdama nors kiek joms materialai padėti, ji padalino už namą gautas lėšas kiekvienai iš seserų R. B. bei R. B., po 32 000 eurų. Brolis R. B. pagal taikos sutartį už namo dalį gavo 17 000 eurų dydžio piniginę kompesaciją.

4.9. Pažymėjo, kad ieškovas ir toliau piktybiškai elgiasi ir kenkia jos turtiniams inrteresams. Pardavus namą paaiškėjo, kad ieškovas gyvendamas nemokėjo namo išlaikymo mokesčių ir paliko virš 10 000 eurų skolos už dujas, elektrą ir vandenį, nors taikos sutartimi, kuria buvo nustatytas uzufruktas iki brolio R. B. pilnametystės, jis buvo įsipareigojęs mokėti šiuos mokesčius. Šiuo metu yra gavusi duomenis tik iš Lietuvos energijos, kitų skolų dydžius pateiks iki teismo posėdžio, nes dar nėra gavusi. Mano, kad tokie ieškovo, jos tėvo R. B. veiksmai jos atžvilgiu - paliktos asmeninės skolos, šmeižimas per visuomenės informavimo priemones, aiškiai melagingos ieškinio aplinkybės, prieštarauja CK 1.5 str. teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, geros moralės normoms, todėl ieškovo ieškinys dėl 550 eurų išlaikymo jam priteisimo iš atsakovės R. L. turi būti atmestas.

5. Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžių metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė R. L., apklausta 2018-11-26 teismo posėdyje nuotoliniu būdu per „Skype“ programą, be procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių ir argumentų, papildomai paaiškino, kad teikti išlaikymą ieškovui nenori ir negali. Nenori, nes tėvas naudojo prieš ją psichologinį smurtą tiek vaikystėje, tiek vėliau, tapus pilnamete ir ištekėjus – atjungdavo šildymą, vertė mokėti už nuomą, buvo užrakinęs šaldytuvą. Šaldytuvas namuose buvo tik vienas, dar buvo du šaldikliai, kuriuose būdavo laikomas šunų maistas. Kai dar buvo moksleivė, tėvas mušdavo už šešetus, liepdavo klūpoti, neleisdavo ruošti pamokų ir versdavo dirbti, o pats žiūrėjo televizorių. Dažnai būdavo išgėręs. Du kartus vertė daryti DNR ekspertizę, iki šiol netiki, kad ji jo dukra. Fizinis smurtas liovėsi gal penktoje klasėje, kai pasiskundė mokytojai. Nuo tada naudojo tik psichologinį smurtą, toks tėvo elgesys buvo ir su kitais vaikais, gal tik labiau mylėjo brolį. Vertina, kad jos turtinė padėtis prasta. Dėl vaiko ligos negali dirbti, gauna išmoką už du vaikus – apie 199 Eur ir iki 2019 m. liepos motinystės išmoką – apie 1465 Eur. Nuo liepos mėnesio motinystės išmokos negaus, į darbą taip pat negalės grįžti, nes dukra serga nepagydoma liga ir turės ją slaugyti. Kainuoja vaistai, kelionės išlaidos pas specialistus į Oslą (600 km.), valstybė sumoka tik už bintavimo priemones. Sutuoktinis uždirba 2000-2300 Eur. Kiekvieną mėnesį turi mokėti už namo kreditą 1041 Eur, už automobilių lizingą – 447 Eurus. Namą Norvegijoje jie pirko seną, remontavo, skolinosi pinigų pradiniam įnašui ir remontui. Turi automobilius KIA SOUL ir BMW X5, kuriuos pirko už lizingą, kai ji dar dirbo, turėjo pajamas. Norvegijoje lizinguoja tik iki 10 m. senumo automobilius. Kadangi šeimai reikia didesnio, keturiais ratais varomo automobilio, pirko BMW X5. Pasikeitus aplinkybėms, kai ji išėjo motinystės atostogų, kreditams ir lizingams sumokėti atiduoda visas savo pašalpas, o šeimą išlaiko sutuoktinis. Namo Pionerskaja mieste jau nebeturi, jis parduotas, tik teisiškai nesutvarkyti dokumentai, nes ji negali nuvykti pasirašyti notarinės sutarties. Pardavimo metu tas namas buvo tik plytos ir langai, o žemės sklypas nebuvo jos. Dabar tas namas daugiau įrengtas, jį įsirenginėja žmonės, kurie jį įsigijo. Namą ji pardavė už 6000 Eur, bet sutvarkius pardavimo dokumentus, iš tos sumos dar turės sumokėti mokesčius – 35 proc. nuo pardavimo sumos. Ruošiasi parduoti ir namą (duomenys neskelbtini), Kaune, turi vykdomąjį raštą dėl ieškovo iškraustymo. Mano, jog pardavus namą ieškovas galės išsikraustyti pas sugyventinę B ar kur kitur, nes be jos ieškovas turi dar šešis vaikus. Ieškovo vaikai iš pirmos santuokos yra vyresni, jie neturi nepilnamečių vaikų. Ieškovo sūnus Rolandas turi nuosavą namą, dukra Ingrida taip pat turi nuosavą namą, Lolita turi du namus. Nežino, ar kiti vaikai ieškovui padeda, nes jis su visais susipykęs, bendrauja tik su Rolandu. Pardavus namą, ji turės atiduoti kitoms seserims po ¼ dalį ir broliui Ramūnui 17000 Eur pagal taikos sutartį, nes ta dovana buvo visiems vaikams. Dovanojimo metu jos santykiai su tėvu buvo geri, ji pasitikėjo tėvu.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo R. B. teismo posėdžiuose paaiškino, kad jo tėčiui reikalinga parama. Mano, kad visi vaikai turėtų jam padėti geranoriškai. Tačiau neatsisako padėti tik jis ir Rolandas. Po mokyklos baigimo jis mokytis nestojo, ruošiasi eiti į armiją. Iš atsakovės gautą 17 000 Eur sumą taupo mokslams. Šiuo metu jis dirba „pavežėjimuose“, pragyvenimui užtenka. Su tėčiu po namo pardavimo kartu nebegyvena, nuomojasi kambarį, moka 70 Eur ir komunalinius 10-15 Eur. Tėtis neturi galimybės išsinuomoti. Mano, kad Rūta turėtų remti tėvą, nes ji gavo daugiausia turto. Rūta turi didelį namą Norvegijoje, du automobilius. Žino, kad ji turi du vaikus, kad viena dukra serga. Nepaisant to, mano, kad jos turtinė padėtis gera. Netiesa, kad tėtis skriausdavo vaikus – jis niekados nemušdavo, tik prasikaltus atimdavo tefefoną, kompiuterį. Žino, kad Rūtai ir Ramunei tėtis samdė korepetitorių, o Rasai jau nebeturėjo pinigų, prašė, kad jai padėtų seserys. Buvo samdomas žmogus, kuris pjovė žolę, genėjo medžius. Vaikams to daryti nereikėjo. Taip pat buvo samdoma šeimininkė. Po tėvų skyrybų jis liko gyventi su tėčiu, nenorėjo su mama bendrauti, nes ji šmeiždavo tėtį, buvo, kad mušdavo diržu su sagtimi. Kai mama išvažiavo ir jis su seserimis liko gyventi su tėčiu, namuose buvo 2 ar trys šaldytuvai. Vienas buvo Rūtos, o kitas tėčio, kuris buvo užrakintas, nes ten buvo tėčio vaistai. Kiek prisimena, seserys turėjo atskirą šaldytuvą.

7. Tretieji asmenys - R. B., I. B. – A, L. B. – S, R. B., R. B. atsiliepimų į ieškinį ir jo patikslinimą nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Pažymėtina, kad procesiniai dokumentai ir pranešimai apie teismo posėdžius jiems įteikti

7.1. Pažymėtina, kad R. B. buvo apklausta liudytoja 2018-05-28 teismo posėdyje (iki jos įtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu). Ji paaiškino, kad tėvas negražiai elgėsi su savo vaikais – juos vertė daug dirbti, ne pagal jėgas, mušdavo, tampydavo ausis. Mamai išvykus į Vokietiją, tėvas labai greitai išleisdavo jos atsiųstus pinigus, jiems mažai ką nupirkdavo, atimdavo močiutės jiems padovanotus pinigus ir auksą. Kai tėvai nusprendė skirtis ir tėvas sužinojo, kad ji lieka gyventi su mama, pradėjo atjunginėti vandenį, elektrą, kur gyveno Rūta, uždėjo ant šaldytuvo spyną. Maistą ji laikydavo pas sesę šaldytuve, pirko iš mamos atsiųstų pinigų. Dėl neįmanomų sąlygų gyventi Rūta turėjo išsikraustyti. Ji taip pat išėjo gyventi pas Rūtą, nuo 15 m. su tėčiu negyvena. Jai padėjo Vaiko teisės, buvo nustatyta laikina globa. Tėvas du kartus darė vaikams DNR tyrimus. Žino, kad kai tėvai skyrėsi, visą turtą jie dovanojo Rūtai, kad ji padalintų visiems vaikams. Bet po to tėvas Rūtą apgavo, ji turėjo atidovanoti jam. Prieš keturis metus tėvas dirbo taksistu, paskui nuomojo kambarius name, taip pat jis yra gavęs palikimą, tačiau viską perrašė B. Su ieškovu nebendrauja, tėvas nebendrauja ir su kitais vaikais, taipogi ir iš pirmos santuokos. Jos santykiai su atsakove geri, žino, kad Rūta namą Rusijoje pardavė, mažai gavo. O kai parduos namą Kaune, atiduos dalį Ramūnui ir kitiems vaikams.

7.2. 2019-02-25 ir 2019-04-18 elektroniniuose laiškuose R. B. išdėstė savo poziciją dėl ieškovo išlaikymo – nurodė, kad ji kategoriškai nesutinka padėti tėvui, nes pati neturi jokio turto, reikia mokėti už mokslus, gyvena pas mamą, jai pačiai reikalinga pagalba. Be to, su tėvu 9 m. neturi jokio kontakto, jis ja nesidomi, ja nesirūpino, ji buvo terorizuojama, išnaudojama. Buvo sudarytos neįmanomos sąlygos gyventi – ant šaldytuvo buvo uždėta spyna, atjungta elektra ir šildymas, neleido naudotis namų telefonu, kompiuteriu, televizoriumi, taip pat neleido bendrauti su mama, nuo mažumės versdavo dirbti, menkindavo ir įžeidinėdavo įvairiais žodžiais. Savo kaip tėvo pareigas ieškovas atliko aplaidžiai. Apie visa tai jau yra papasakojusi teismui.

7.3. R. B. 2019-02-22 elektroniniu laišku taip pat išdėstė savo poziciją –nurodė, kad ji nesutinka išlaikyti tėvo, pati neturi jokio turto, tėvas jai nepadėjo, nuolatos skriaudė, terorizavo, sudarė neįmanomas sąlygas gyventi ir jų išsižadėjo, tai patvirtina kelis kartus daryta ekspertizė, todėl ji su sese emigravo į Vokietiją, gyvena pas mamą. Su ieškovu nenori turėti jokių kontaktų.

7.4. Liudytoja A. B., apklausta 2018-05-28 teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra buvusi ieškovo sutuoktinė. Rūta šeimoje buvo vyriausia. Vaikai turėjo dirbti siuvykoje, pjauti žolę sode, prižiūrėti papūgas, o ieškovas jiems tik nurodinėdavo ir atiminėjo jų pinigus. Kai Rūta susipažino su dabartiniu savo sutuoktiniu, ieškovas jį žemino. Ji dirbo slaugos ligoninėje, o 2010 m. išvyko dirbti į Vokietiją, siųsdavo vaikams pinigus. Tuo metu vaikai liko su tėvu. Ieškovas vaikams neleisdavo laisvai su ja bendrauti telefonu, praleisdavo vaikams skirtus pinigus, 2010 m. ją išregistravo iš namų, išskyrus Rasą, kuri dar buvo nepilnametė. Vaikai skųsdavosi, kad tėvas iš jų reikalauja už vandenį, elektrą. Rūta gavo pinigų iš močiutės, įsirengė rūsį, bet R. B. atjungė elektrą. Kai Rasa susižalojo koją, buvo iškviesta VTAS, užfiksuota, kad užrakintas šaldytuvas. Vaikais rūpinosi tik Rūta, o tėvas juos laikė kaip šuniukus. Už nelaiku atliktus darbus ieškovas išrašydavo vaikams baudas, atimdavo telefonus, neleisdavo naudotis telefonu, neleisdavo išeiti. Ieškovas vis sakydavo, kad vaikai ne jo, du kartus atliko jiems DNR ekspertizę. Be to, ieškovas apgavo Rūtą su dovanojimu. Kadangi Rūta buvo vyriausia, buvo atsakinga, ieškovas iš jos daugiausia reikalavo ir daugiausia su ja bendravo. Kai statė namą Kalinigrade, Rūta turėjo darbininkams gaminti valgyti. Ten dar gyveno jos mama, kuri perduodavo vaikams auksinių papuošalų, bet juos paimdavo B. Kai Rūta išėjo iš namų, išsinuomojo butą, išėjo ir kitos dukros. Ji padėjo kiek galėjo. Todėl mano, kad ieškovas neturi moralinės teisės reikalauti iš jų išlaikymo. Be to, Rūta neturi galimybės išlaikyti ieškovą.

7.5. Liudytoja taip pat paaiškino, kad A. B. – ieškovo sugyventinė, ieškovas jai perrašė gautą palikimą. Jis turi automobilį, bet ne savo vardu, juo naudojasi. Ieškovas taip pat turi tris vaikus iš pirmos santuokos, kurių turtinė padėtis gera: Rolandas turi savo įmonę, namą Kaune. Lolita taip pat turi savo verslą ir namą A. Ingrida gyvena Vokietijoje, ištekėjusi už vokiečio. Ieškovo vaikai iš pirmos santuokos taip pat yra gavę iš jo turto – butą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Byloje nustatyta, kad ieškovas R. B. turi septynis vaikus: atsakovę R. L. ir trečiuosius asmeims R. B., I. B. -A, L. B. – S, R. B., R. B. ir R. B.. Visi vaikai yra pilnamečiai. Ieškovas išsituokęs, jo santuoka su A. B. nutraukta 2013 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0756-375/2013. Dėl santuokos nutraukimo kaltu pripažintas ieškovas.

8.1. Ieškovas 2009 m. vasario 24 d. dovanojimo sutartimi jam ir buvusiai sutuoktiniai A. B. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir 2009 m. rugsėjo 29 d. dovanojimo sutartimi ieškovui priklausiusį nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacija, padovanojo atsakovei R. L. (e. b. l. 1 t., 39-54). Kito registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ieškovas nuosavybės teise neturi. (e. b. 1 t., l. 66, 67).

8.2. Ieškovui yra nustatytas neįgalumas bei vidutinių specialiųjų poreikių lygis (e. b. 1 t., l. 6-7). Iki ieškinio pateikimo jo gaunamas pajamas sudarė 197,62 Eur senatvės pensija (e. b. 1 t., b. 70). Ieškovo paaiškinimu, šiuo metu jo gaunamos pensijos dydis sudaro 260 Eur, jokių kitų papildomų pajamų jis neturi.

8.3. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas turi sveikatos problemų: jam yra diagnozuota išemine širdies ir kraujagyslių liga, ieškovas persirgo miokardo infarktu, turi tris implantuotus stentus, širdies nepakankamumą, antro tipo cukrinį diabetą, diabetinę polineuropatiją, nutukimą, padidintą kraujo spaudimą, akių kraujagyslių hipertenzinį pažeidimą, gėrybinę prostatos hipertenziją, stuburo osteochondrozę, stuburo slankstelių išvaržą. Bylos nagrinėjimo eigoje nurodė, kad jo sveikata dar labiau pablogėjo, kadangi jam reikalingos dešinio kelio sąnario keitimo ir prostatos operacijos. Šias jo nurodytas aplinkybes patvirtina medicinos dokumentų išrašai/siuntimai (pop. b. 3 t. b.l. 8-10).

Dėl vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus klausimu yra pasisakęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.162 straipsnis taip pat numato, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas, o Civilinio kodekso 3.205 - 3.206 straipsniuose reglamentuota vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus. CK 3.205 straipsnio 1 dalis nustato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis; šios straipsnio 4 dalis nustato, kad išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes bei įpareigoja teismą atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų. Tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis. Pirma, tėvai turi būti nedarbingi, t. y. arba senatvės pensininkai, arba invalidai. Antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas materialinis išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2003). Nedarbingi tėvai, turintys pakankamai lėšų gyventi (gaunantys pakankamą pensiją, turintys santaupų, kitokio turto ir pan.), teisės į išlaikymą neturi.

10. Sutinkamai su aukščiau nurodytomis įstatymo normomis, sprendžiant ginčus dėl išlaikymo tėvams pirmiausia būtina nustatyti faktines aplinkybes, ar išlaikymo reikalaujantis tėvas yra nedarbingas ir reikalaujantis paramos, taip pat ar tėvas tinkamai atliko, nevengė tėvo pareigų vaikų atžvilgiu, be to, privalu įvertinti tiek tėvų, tiek vaikų šeiminę ir turtinę padėtį ir kitas byloje reikšmingas aplinkybes. Ir galiausiai būtina nustatyti ar nėra pagrindo atleisti vaikus nuo prievolės išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus dėl to, kad pastarieji vengė atlikti savo pareigas vaikams.

11. Konstitucinės pareigos turinį sudaranti prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą apima išlaikymo teikimą maistui, vaistams įsigyti, bei kitų būtinų poreikių tenkinimui. Taigi konkrečioje byloje, sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turimas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą.

12. Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas yra nedarbingas, senatvės pensininkas, gaunantis apie 260 Eur pensijos, jam nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Galimybės užsidirbti pinigų jis praktiškai neturi dėl silpnos sveikatos, taip pat jis neturi jokio kilnojamo ar nekilnojamo turto, kurį galėtų realizuoti ar iš kurio galėtų gauti pajamų. Santaupų ieškovas taip pat neturi, tai patvirtina byloje pateiktas ieškovo sąskaitos „Swedbank“ banke išrašas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2009 m. vasario 24 d. dovanojimo sutartimi ieškovas jam ir buvusiai sutuoktiniai A. B. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir 2009 m. rugsėjo 29 d. dovanojimo sutartimi ieškovui priklausiusį nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacija padovanojo atsakovei R. L. (e. b. l. 1 t., 39-54). Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovas po sesers K. B. mirties paveldėjo nemažą nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio raj. Tačiau 2014-03-20 sutartimi savo paveldėjimo teises perleido A. B., kuri šį turtą pardavė (e. b. 2 t., l. 44-78). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovo paveldėtas turtas buvo su didėlėmis skolomis, kurių išmokėti jis nebuvo pajėgus, (e. b. 2 t. 154-164, 182-189), namas buvo apleistas, paverstas landyne ir šiukšlynu (e. b. 2 t., l. 165-175). Todėl tai, kad paveldėjimo teises ieškovas pardavė A. B., o už gautus pinigus atsiskaitė su palikėjos ir savo kreditoriais (e. b. 2 t., l. 176-181), teismas nevertina kaip tyčinio ieškovo turtinės padėties pabloginimo ar jo nerūpestingo elgesio. Atsižvelgiant į išdėstytas nustatytas aplinkybes,teismas vertina, kad ieškovas atitinka įstatymo leidėjo suformuotą sąvoką „nedarbingi tėvai“ (CK 3.205 straipsnio 1 dalis).

13. Spręsdamas dėl išlaikymo priteisimo, teismas turi vertinti ir asmens, iš kurio prašomas priteisti išlaikymas, turtinę padėtį.

13.1. Byloje nustatyta, kad atsakovė gyvena Norvegijoje, yra susituokusi, turinti du nepilnamečius vaikus. Ieškinio pareiškimo metu atsakovė nedirbo, buvo motinystės atostogose. Pagal byloje pateiktus duomenis, 2018 m. ji gavo 32 365 kronų motinystės išmoką bei 1940 kronų išmoką kas mėnesį už du vaikus. Atsakovės sutuoktinis T. L. dirbantis, pagal byloje pateiktus duomenis jo darbo užmokestis 2018 m. sudarė 171 709 kronų, o atskaitymai iš darbo užmokesčio sudarė 8074 kronų. Taigi, atsakovės sutuoktinio gautos pajamos po atskaitymų sudarė apie 163 635 kronas. Vertintina, kad jo darbo užmokesčio vidurkis sudarė apie 13 636,25 kronas (163 635 : 12). Sudėjus atsakovės gautas išmokas ir jos sutuoktinio pajamas, nustatyta, kad atsakovės šeima 2018 m. kas mėnesį disponavo apie 47 941,25 kronų (4794 eurų) pajamomis. Atsakovės šeima, kurią sudaro keturi asmenys, yra paėmę būsto paskolą, už kurią moka kas mėnesį įmokas, draudimą, du automobilius, už kuriuos moka lizingo įmokas ir draudimą ( 2018 m. iš viso mokėjo apie 11 377 kronas (1 137 Eur), taigi, minėto turto įsigijimo atsakovės šeima kas mėnesį turėjo apie 1137 Eur išlaidų. Kitiems šeimos poreikiams liekanti suma sudarė apie 3657 Eur.

13.2. Atsakovė nepateikė duomenų, kokios yra šeimos būtinosios išlaidos, tačiau visuotinai žinoma, kad pragyvenimo lygis Norvegijoje yra aukštesnis nei Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad šeima augina du mažamečius vaikus, iš kurių vienas yra su negalia - 2018-06-03 gimusi dukra serga sunkia nepagydoma nuolat progresuojančia genetine liga, mergaitė dėl sveikatos būklės turi specialių poreikių, jai reikalinga nuolatinė medikų priežiūra, ypatinga slauga, teismas sprendžia, kad atsakovės šeimos turtinė padėtis, vertinant tik šeimos gaunamas pajamas, nėra itin gera. Be to, teismas atsižvelgia ir į atsakovės argumentus, kad dėl dukros slaugos ir dukrai paaugus, atsakovės galimybės dirbti bus labai ribotos, jeigu išvis įmanomos.

13.3. Iš byloje pateiktų įrodymų taip pat nustatyta, kad atsakovė 2009 m. vasario 24 d. dovanojimo sutartimi buvo įgijusi nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, o 2009 m. rugsėjo 29 d. dovanojimo sutartimi nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacija. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2019-03-28 nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovė pardavė, už jį gavo 129 500 Eur. Taip pat, atsakovės ir liudytojos teigimu, ji nebeturi ir namo Kalinigrado srityje, kadangi jį yra pardavusi dar 2013-11-25 pirkimo pardavimo sutartimi už 30000 rublių (apie 6000 Eur).

13.4. Atsakovė savo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog iš gautų lėšų ji sumokėjo broliui Ramūnui 17 000 Eur piniginę kompensaciją pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, taip pat iš šių lėšų Ramunei ir Rasai teks po 32 000 Eur. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ji jau yra sumokėjusi 17 000 Eur piniginę kompensaciją Ramūnui, o taip pat pervedusi mamai A. B. bei seserims Ramunei ir Rasai po 20 000 Eur.

14. Pažymėtina, kad atsakovė nebuvo įpareigota teismo sprendimu išmokėti pinigines kompensacijas seserims, pardavusi namą, tik broliui Ramūnui. Todėl minėtas atsakovės poelgis vertintinas kaip sąžiningas elgesys, išpildant dovanojimo metu tėvų išsakytus lūkesčius, kad kitų vaikų interesai taip pat nebus pažeisti, kad atsakovė brolio ir seserų nenuskriaus. Kita vertus, tai parodo ir jos finansines galimybes – abejotina, ar esant itin sunkiai turtinei padėčiai ji būtų galėjusi tesėti kažkada duotą pažadą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad ir išmokėjus pinigines kompensacijas broliui ir seserims, atsakovei lieka ne mažiau kaip ¼ gautų lėšų dalis, teismas turi pagrindą vertinti, kad pagal dabartinę turtinę padėtį atsakovė turi laisvų lėšų, taigi, ji turėtų galimybę teikti paramą ieškovui.

15. Vertinant ieškovo nurodytas aplinkybes apie jo patiriamas išlaidas ir poreikius ir kad jam reikalinga parama, pažymėtina, kad ieškovas nurodė, kad jo poreikių patenkinimui – maistui, mokesčiams, vaistams, priteistų skolų mokėjimui (e. b. 1 t., b. 8-37, 77-161), yra būtina 546,50 Eur per mėnesį (e. b. 1 t., l. 38). Ieškovo paaiškinimu, ligų profilaktikai ir gydymui išleidžia apie 157 Eur, t.y. apie 29 Eur kompensuojamiems vaistams ir 128 Eur nekompensuojamiems vaistams. Taip pat, kas mėnesį maistui išleidžia apie 180 Eur, higienos priemonėms 15 Eur, drabužiams ir avalynei 45 Eur, transportui 14 Eur, telefonui 5,50 Eur. Poreikių lentelėje nurodytų 10 Eur išlaidų už naudojimąsi televizijos paslaugomis ir 50 Eur gyvenamojo namo eksploatacijai atsakovei jį iškrausčius iš namo nepatiria, tačiau jo poreikiai nesumažėjo, nes reikia nuomotis gyvenamąjį būstą, papildomų lėšų reikia kelio sąnario ir prostatos operacijos. Be to, iš jo piniginių lėšų antstolio Sauliaus Užkuraičio kontoroje yra tebevykdomas išieškojimas – kas mėnesį antstoliui sumoka ne mažiau kaip 50 eurų, taip pat turi likusių skolų kitiems kreditoriams – apie 15 000 Eur.

15.1. Antstolio Sauliaus Užkuraičio pateikta 2019-06-17 pažyma patvirtina, kad iš ieškovo nuo 2014 m. vasario mėnesio yra vykdomas išieškojimas išieškotojos Valstybės, atstovaujamos VMI prie LR FM naudai (bylinėjimosi išlaidos). Iš ieškovo jau išieškota 2110,82 Eur, likusi skola 939,02 Eur ir 560,28 Eur vykdymo išlaidų. Iš ieškovo kas mėnesį išieškoma 50 Eur ( 3 t. b.l. 45-55). Tačiau apie kitų skolų likutį ir jų dydį įrodymai byloje nepateikti. Kaip matyti iš 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-0756-375/2013, iš ieškovo buvo priteista kreditoriams E. Š., L. Š. 25 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 25 000 Lt sumos nuo kreipimosi į teismą dienos 2012-12-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 750 Lt žyminio mokesčio, kreditorės D. P. naudai 15 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 15 000 Lt sumos nuo kreipimosi į teismą dienos 2012-12- 18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 450 Lt žyminio mokesčio, bei prievolės tretiesiems asmenims V K. G., G. Š., R. B. pripažintos asmeninėmis ieškovo R. B. prievolėmis. Tačiau iš ieškovo 2018-04-03 teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų ir kartu pateiktų įrodymų nustatyta, kad paveldėjęs sesers K. B. turtą ir jį pardavęs A. B., ieškovas atidavė skolas D. P., V K. G., G. Š.. Atsižvelgiant į tai, bei ieškovui nepateikus įrodymų apie dar esamas skolas kitiems kreditoriams ir jų dydį, teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieškovas turi likusių skolų (be paminėtos skolos Valstybei).

15.2. Taip pat teismas vertina, kad ieškovas tik iš dalies pagrindė savo turimas išlaidas vaistams. Teigdamas, kad ligų profilaktikai ir gydymui išleidžia apie 157 Eur, t.y. apie 29 Eur kompensuojamiems vaistams ir 128 Eur nekompensuojamiems vaistams, ieškovas pateikė tik du vaistų pirkimo čekius 2017-09-07 ir 2017-09-11, kurių bendra suma 127 Eur, bei 2018-11-08 pinigų priėmimo kvitą už dantų protezavimą, 160 Eur sumai. Iš tokių duomenų teismas negali daryti išvados, jog analogiško dydžio išlaidas vaistams ar protezavimui ieškovas patiria kiekvieną mėnesį. Taip pat, ieškovas pateikė kompensuojamųjų vaistų pasą už laikotarpį nuo 2016-01-15 iki 2017-11-25. Apie nekompensuojamų vaistų pirkimą duomenys iš viso nepateikti. Todėl teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieškovas įrodė, jog ligų profilaktikai ir gydymui jam kas mėnesį reikalinga apie 157 Eur suma.

15.3. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, iš kurių teismas turėtų pagrindą spręsti, kad maistui ieškovas kas mėnesį išleidžia apie 180 Eur, higienos priemonėms 15 Eur, drabužiams ir avalynei 45 Eur, transportui 14 Eur. Pateikti tik keli maisto produktų pirkimo kvitai 2017 m. rugsėjo mėnesį nepagrindža ieškovo nurodytų išlaidų maistui dydžio. Nors išlaidos maistui yra savaime suprantamas dalykas, tačiau jų dydis kiekvienu individualiu atveju gali skirtis. Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį į ieškovo paaiškinimus, kad maisto produktais jį remia sūnus Rolandas. Todėl nepateikus įrodymų apie visas patiriamas išlaidas, manytina, kad 180 Eur maistui ieškovas išleidžia ne kiekvieną mėnesį. Taip pat nepateikti įrodymai apie išlaidas higienai, drabužiams ir avalynei. Nors ieškovo pateikė įrodymus apie jo išlaidas už elektrą, vandenį, dujas, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu, negyvendamas name, ieškovas tokių išlaidų nepatiria.

15.4. Kaip svarbiausią poreikį ieškovas akcentavo lėšas, reikalingas kelio sąnario ir prostatos operacijoms. Tačiau kokios sumos jam bus reikalingos, kam konkrečiai jos bus naudojamos įrodymai nepateikti. Todėl teismas taip pat neturi pagrindo vertinti, kad ieškovui reikalingos papildomos lėšos operacijoms atlikti, tuo labiau, kad ieškovas yra senatvės pensininkas, neįgalus asmuo, todėl operacinis gydymas jam neturėtų būti mokamas.

15.5. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas prašo iš atsakovės priteisti jam 550 Eur dydžio išlaikymą, t.y. visą poreikių lentelėje nurodytą sumą, neįvertindamas savo gaunamų pajamų (pensijos), kurios šiuo metu sudaro didesnę dalį jo nurodytiems poreikiams reikalingos sumos.

16. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovei atsikirtimų faktinį pagrindą. Teismo vertinimu, ieškovas nurodęs konkrečias aplinkybes dėl jam reikalingo išlaikymo, paramos, turėjo pareigą šias aplinkybes įrodyti ( CPK 178 straipsnis). Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teismas neturi pagrindo vertinti, jog ieškovas įrodė, kad būtiniesiems jo poreikiams tenkinti jam yra reikalinga 550 Eur dydžio parama.

17. Kaip minėta, sprendžiant dėl vaikų pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus, svarbu nustatyti ir tai, ar tėvai nevengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams atsakovams. CK 3.155 straipsnyje numatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi (CK 3.155 straipsnio 1 dalis); tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams nesvarbu, kad tėvai gyvena skyrium (CK 3.156 straipsnis). Taigi, ieškovo, kaip tėvo, pareigos neapsiriboja vien išlaikymo teikimu, ieškovas turėjo pareigą tinkamai auklėti, prižiūrėti bei rūpintis savo vaikais, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai vystytis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tėvui gauti iš vaikų išlaikymą yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams. Civilinio kodekso 3.206 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams.

18. Pažymėtina, kad atsakovė su ieškovo reikalavimais dėl išlaikymo priteisimo nesutiko ir tuo pagrindu, kad pats ieškovas netinkamai vykdė savo, kaip tėvo pareigas, atsakovės ir kitų seserų atžvilgiu, naudojo prieš atsakovę tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, dėl tokio elgesio visiškai nutrūko jų santykiai ir jie visiškai nebendrauja. Savo teiginiams pagrįsti atsakovė pateikė 2013 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-756-375/2013, kuriame teismas sprendė atsakovės tėvų santuokos nutraukimo klausimus (e. b. 1 t., l. 18-37).

19. Iš 2013 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-0756-375/2013 nustatyta, kad dėl R. B. ir A. B. santuokos nutraukimo kaltu pripažintas ieškovas. Pažymėtina, kad minėtas teismo sprendimas peržiūrėtas apeliacine ir kasacine tvarka ir paliktas nepakeistas. Minėtame teismo sprendime teismas konstatavo, kad R. B. negerbė, žemino ne tik savo sutuoktinę, bet ir savo vaikus, smurtavo prieš juos tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Tokios išvados teismas priėjo įvertinęs ieškovės A. B. paaiškinimus apie patirtą fizinį bei psichologinį smurtą prieš ją ir vaikus, taip pat tai patvirtino byloje apklaustos šalių dukros R. L., R. B. bei R. B.. Iš jų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas ne kartą yra sumušęs ieškovę, buvo išmušęs jai dantį, grasindavo ją užmušti jei ji skųsis. Smurtą tekdavo patirti ir dukroms iki jos paaugo ir pasakė, kad skųsis. Tada fizinis smurtas prieš jas liovėsi. Visi atsakovo bijojo, negalėjo be jo leidimo išeiti iš namų. Visiems keturiems šalių vaikams atsakovo iniciatyva 2 kartus buvo atliktas DNR tyrimas tėvystei nustatyti, nes atsakovui atrodė, kad jis nėra biologinių vaikų tėvu. Kaip paaiškino byloje apklausta liudytoja šalių dukra R. B., dėl tokių tyrimų vaikai patyrė šoką. Šalių dukros tvirtino, kad ieškovei išvykus gyventi į Vokietiją atsakovas sudarė neįmanomas gyventi sąlygas: atjungė name šildymą, užrakino šaldytuvą. Kauno m. savivaldybės administracijos VTAS atstovė patvirtino, jog šioje šeimoje situacija buvo įtempta. 2011- 05- 09 VTAS atstovė J. G. lankėsi B namuose ir tai, ką ji pamatė ją šokiravo: namuose esantis šaldytuvas su maistu buvo užrakintas grandine, vaikai stresavo. Bylą nagrinėjęs teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog atsakovas neneigė fakto dėl užrakinto šaldytuvo ir patvirtino, kad: „ užrakintame šaldytuve laikiau sūnaus maistą, vaistus, buvo alkoholio, Bijojau, kad ko nors neįbertų“. Bylos nagrinėjimo metu apklausto šalių sūnaus R. B. paaiškinimai teismui leido daryti išvadą, kad atsakovas nesirūpino kasdieninių dukrų poreikių maistui tenkinimu, nes iš vaiko paaiškinimų nustatyta, jog raktai nuo šaldytuvo grandinės buvo tik pas jį ir pas atsakovą: „tėtis atrakindavo šaldytuvą sesėms. Aš turėjau raktą“. Vaikas negalėjo paaiškinti kodėl seserys neturėjo rakto. Atsakovas patvirtino ir faktą, jog tikrai darė DNR tyrimus, taip pat patvirtino, jog nori tyrimus atlikti dar ir trečią kartą, tačiau kitoje valstybėje. Minėtoje byloje atsakovas R. B. nepateikė jokių įrodymų apie sutuoktinės neištikimybę, kad ji supykdė jį su dukromis ar kad ieškovė kėsinosi į jo sveikatą ar net gyvybę jį nuodydama. Atsakovas pats pripažino, kad įrodymų dėl ieškovės neištikimybės jis neturi. Teismas sprendė, kad nesantaikos su dukterimis priežastis yra ne ieškovė, o atsakovo įtarinėjimai, netinkamas elgesys su sutuoktine ir dukterimis. Policijos pareigūnai nenustatė ir atsakovo nuodijimo fakto, nors pagal atsakovo skundą buvo atliktas ikiteisminis tyrimas. Teismas sprendė, kad dėl santuokos nutrūkimo yra kaltas atsakovas ir atmetė priešieškinio reikalavimą priteisti atsakovui iš ieškovės išlaikymą.

20. Šios įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, sprendžiant apie ieškovo R. B. santykius ir elgesį su atsakove ir kitais vaikais, jiems būnant nepilnamečiais, o taip pat ir vėliau. Nagrinėjant šią civilinę bylą dėl ieškovo prašomos paramos (išlaikymo) iš atsakovės priteisimo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės negali būti vertinamos kitaip, tuo labiau, kad minėtas teismo sprendimas peržiūrėtas apeliacine ir kasacine tvarka ir paliktas nepakeistas. Be to, nagrinėjamoje byloje tiek atsakovė, tiek ir kitos ieškovo dukros Rasa ir Ramunė teikė analogiškus paaiškinimus apie ieškovo smurtinį ir vaikus žeminantį elgesį šeimoje, ypač ieškovei išvykus gyventi į Vokietiją, kuomet ieškovas sudarė vaikams neįmanomas gyventi sąlygas: atjungė name šildymą, užrakino šaldytuvą, nesirūpino savo nepilnametėmis dukromis Ramune ir Rasa, jų nemaitino, namuose užrakino šaldytuvą. Dukros Rūtos atžvilgiu ieškovo elgesys nebuvo geresnis: iki šiol ji jaučia didžiulę nuoskaudą dėl vaikystėje prieš ją naudoto fizinio ir psichologinio smurto, prisimena, kaip tėvas ją mušdavo už blogesnį pažymį, liepdavo klūpėti, neleisdavo ruošti pamokų ir versdavo dirbti, dėl ko nukentėdavo mokslai, eidavo į mokyklą neišsimiegojusi. Atsakovė taip pat prisimena ir jai skaudu dėl to, kad tėvas paimdavo iš jos visas iš močiutės gautas dovanas, auksinius papuošalus, kuriuos vėliau parduodavo. Taip pat paimdavo iš atsakovės ir kitų seserų jų santaupas. Ieškovo elgesys nepasikeitė ir vėliau, jai jau tapus pilnamete ir ištekėjus – gyvenant kartu su ieškovu abiejų tėvų jai padovanotame name, ieškovas atjungdavo šildymą, vertė mokėti už nuomą, buvo užrakinęs šaldytuvą. Neapsikentus tokių gyvenimo sąlygų, ji išsikraustė iš namų į nuomojamą butą, kur priglaudė ir kitas dvi seseris, netgi tapo nepilnametės sesers laikina globėja. Vėliau emigravo į Norvegiją, kitos seserys emigravo į Vokietiją.

21. Nors atsakovė pripažįsta, kad ankstyvoje vaikystėje ir jaunystėje ji kitaip vertino tėvo elgesį, juo pasitikėjo, nes situacija šeimoje jai buvo įprasta ir atrodė normali, tai nesudaro pagrindo pateisinti ieškovo elgesį. Vartodamas fizines bausmes ir psichologinį spaudimą, ieškovas neabejotinai elgėsi netinkamai . Nors tėvo valdžia jam nebuvo apribota, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovas nevykdė savo pareigos tinkamai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus atsakovės ir trečiųjų asmenų R. B. bei R. B. atžvilgiu.

22. Be to, byloje surinkti rašytiniai įrodymai, atsakovės bei liudytojos A. B. paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas manipuliavo atsakovės pasitikėjimu juo ir naudojosi savo dukra kaip įrankiu siekdamas išvengti turto pasidalijimo skyrybų byloje. Tai patvirtina 2013 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-0756-375/2013 nustatytos aplinkybės sprendžiant dėl R. B. priešieškinio reikalavimo pripažinti 2009-02-24 dovanojimo sandorį negaliojančiu (e. b. 1 t., l. 18-37), taip pat tai, kad ieškovas bylinėjosi ir dėl gyvenamojo namo Rusijos Federacijoje dovanojimo Kaliningrado srities teisme (e. b. 3 t., 2-20).

23. Nors ieškovas nurodė, kad visą savo turėtą turtą padovanojo atsakovei, ir dėl nurodytos priežasties jai kyla pareiga ieškovą išlaikyti, teismas negali sutikti su nurodytu ieškovo argumentu. Byloje aptarti įrodymai patvirtina, kad ieškovas, dovanodamas atsakovei nekilnojamąjį turtą, tik norėjo pasinaudodamas atsakove išvengti minėto turto dalybų santuokos nutraukimo byloje.

24. Ištyrus visus byloje esančius rašytinius įrodymus ir teismo posėdyje išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad nors ieškovas ir atitinka įstatymo numatytą kriterijų išlaikymui iš pilnamečių vaikų gauti (yra nedarbingas ir reikalingas paramos), tačiau jis neįrodė prašomos priteisti paramos dydžio. Be to, nustačius, kad ieškovas pats netinkamai vykdė savo, kaip tėvo pareigas, atsakovė nuo pareigos išlaikyti tėvą atleistina (CK 3.206 str. 1 d.). Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo ieškinys yra atmestinas.

25. Pažymėtina, kad šiuo teismo sprendimu ieškovui neužkertamas kelias kreiptis pakartotinai dėl jam reikalingo išlaikymo ir paramos iš kitų vaikų, kurių atžvilgiu tėvo pareigų nevykdymas nėra nustatytas, be to neatmestina galimybė šiuos klausimus spręsti gera valia bendraujant tarpusavyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

26.1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmestas, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 d.).

26.2. Atsakovės byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 650 Eur už teisinę pagalbą ir 196 Eur vertimo išlaidos, viso 846 Eur, kurios priteistinos iš ieškovo.

26.3. Teismas šioje byloje turėjo 23,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi byloje ieškovo ieškinys atmestas, valstybei šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Išaiškintina, kad šias išlaidas jis turi sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

teismas nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650 Eur už teisinę pagalbą ir 196 Eur vertimo išlaidas, iš viso 846 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo R. B. 23,07 Eur (dvidešimt tris eurus 07 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vida Agurkienė