Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. V., prašymą pratęsti 2019 m. lapkričio 11 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos sumokėjimo terminą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. lapkričio 11 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė bausmė - 68 MGL, t. y. 3400,00 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio bauda. Baudžiamuoju įsakymu nustatyta, jog bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 3 d., tad bauda turėjo būti sumokėta iki 2020 m. gruodžio 3 d.

2020 m. gruodžio 3 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi, patenkinus V. V. prašymą, buvo nustatyta, jog V. V. 2019 m. lapkričio 11 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 3400,00 Eur dydžio bauda turi būti sumokėta per dvejus metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2021m. gruodžio 3 d.

2021 m. lapkričio 22 d. teisme gautas nuteistojo V. V. prašymas pratęsti jam paskirtos baudos mokėjimo terminą ir leisti baudą sumokėti per trejus metus. Prašyme nurodyta, jog jo finansinė padėtis tebėra sunki, jis yra neįgalus, turi tik 35 procentus darbingumo, turėjo problemų su sveikata, sirgo Covid-19, vienas išlaiko su juo gyvenantį nepilnametį sūnų, remia studijuojančią dukrą, banke turi būsto kreditą, pandemijos laikotarpiu sumažėjo galimybės sukaupti lėšų baudos sumokėjimui.

Nuteistojo V. V. prašymas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) V skyriaus „Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“ 22–25 straipsniuose. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 1 dalimi baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. BPK 352 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Sisteminė BPK 352 straipsnio ir BVK 22 straipsnio normų analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuteistas asmuo yra/turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles. Prašymas dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo (baudos išdėstymo) gali būti patenkintas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai. Tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis nebus paneigta, kadangi nei nuteistajam skirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis.

Vertindamas nagrinėjamu atveju pateikto prašymo pagrįstumą, teismas pažymi, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, jog 2019 m. lapkričio 11 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-769-715/2019 įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 3 d. Nuteistojo prašymu savanoriško baudos sumokėjimo termino Telšių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi baudos sumokėjimo terminas buvo pratęstas vieneriems metams - iki 2021 m. gruodžio 3 d. Taip pat šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą. Tai yra, nuteistasis nenurodė ir nepateikė įrodymų, kurie leistų įsitikinti, jog jis siekia savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu sumokėtą baudą – nėra pateikta įrodymų apie dalies paskirtos baudos sumokėjimą. Pažymėtina, kad nuteistajam buvo suteiktas net dvejų metų laikotarpis nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paskirtai baudai sumokėti. Iš visos mokėtinos baudos – 3400 Eur, net baigiantis savanoriško baudos sumokėjimo terminui nuteistasis per nustatytą laikotarpį nesumokėjo ne vieno euro.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto prašymo matyti, jog pozicija dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo yra grindžiama dėl neįgalumo, pandemijos ir būsto paskolos prasta nuteistojo materialine padėtimi, tačiau nuteistasis nepateikė visų duomenų apie visą turimą turtą (pvz. duomenų apie visose mokėjimo įstaigų (bankų) sąskaitose esamus (arba nesamus) piniginių lėšų likučius, šių lėšų srautus ir jų naudojimą, nepateikė duomenų iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro apie jam nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus, duomenų iš VĮ ,,Regitra“ apie jam priklausančias transporto priemones, taip pat nepateikė duomenų, ar turi sukaupęs santaupų ne kredito įstaigose), dėl ko nėra galimybės pilnai spręsti apie jo finansinę padėtį.

BPK nenumatyta, kokį maksimalų baudos sumokėjimo terminą gali nustatyti teismas, todėl esant nuteistojo motyvuotam prašymui, terminas gali būti pratęsiama. Nuteistasis prašo baudos mokėjimą išdėstyti dar metams, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pratęsus baudos sumokėjimo terminą nurodytam laikotarpiui susidarytų tokia situacija, kai bendras terminas savanoriškai sumokėti paskirtą baudą būtų net treji metai, o tai reiškia, kad toks terminas net atitiktų BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje numatytą tokiais atvejais taikytiną trejų metų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminą.

Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo V. V. prašymas pratęsti paskirtos baudos sumokėjimo terminą atmetamas.

BK 47 straipsnyje numatytos bausmės – baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai, taigi jis asmeniškai turi būti suinteresuotas laiku ir tinkamai įvykdyti paskirtą bausmę, todėl asmens veiksmai, kuriais tokiam įvykdymui sąmoningai užkertamas kelias, negali būti laikomi objektyviomis priežastimis, dėl kurių galimas bausmės įvykdymas.

BK 47 straipsnis numato, kad tuo atveju, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu, šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. BK 47 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą griežtesne bausme – laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės turėtų paskatinti nuteistąjį būti labiau suinteresuotu sumokėti paskirtą baudą pačiam savarankiškai, įdedant ženkliai didesnes pastangas nei ligi šiol.

BVK 24 straipsnyje reglamentuojamas priverstinis baudos išieškojimas. BVK 24 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nuteistasis nustatytu laiku baudos nesumokėjo, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. BVK 24 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta.

Teismas nuteistajam išaiškina ir tai, kad priverstiniam baudos išieškojimui taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vykdant baudą priverstinio išieškojimo būdu gali susidaryti vykdymo išlaidos, kurios pagal CPK 610 straipsnio 1 dalį išieškomos iš skolininko (šiuo atveju – nuteistojo). Taigi matyti, kad priverstinio baudos išieškojimo procedūra nuteistajam būtų finansiškai brangesnė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo V. V. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.