Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, turintis vidurinį išsilavinimą, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis išsiskyręs, nedirba, neteistas, 2014-10-30 ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-01082-14 dėl veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 38 str. tvarka,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. Š. 2019-11-09 apie 13.30 val., nuo Baltininkų, Telšių r. iki kelio Telšiai - Varniai - Laukuva 15 kilometro, vairavo transporto priemonę automobilį ,,Audi A3", valst. nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. pagal 2019-11-09 13.49 alkotesterio "ALCOTEST 7510" parodymus (patikrinimo Nr. 5893), nustatytas 2,46 ‰ (promilių) neblaivumas.

Taip pat A. Š. 2019-11-09 apie 13.30 val., kelio Telšiai - Varniai - Laukuva 15 kilometre, būdamas neblaivus (nustatytas 2,46 ‰ (promilių) neblaivumas) ir vairuodamas automobilį ,,Audi A3", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 136.5 punktuose nurodytus reikalavimus: t. y. nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui bei turtui, lenkdamas automobilį, neįsitikino, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, nesuvaldė automobilio, dėl ko atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį ,,Toyota Corola Verso" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio ,,Toyota Corola Verso" vairuotojai B. P. dėl kairio raktikaulio petinio galo išnirimo ir krūtinės ląstos kairės pusės sumušimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ,,Toyota Corola Verso" priekyje sėdėjusiam keleiviui S. P. dėl krūtinės ląstos sumušimo, dešinės pusės X šonkaulio lūžio, rankų sumušimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

II. Byloje surinkti įrodymai

Vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Kaltinamajam A. Š. įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų teismo posėdžio metu, kurie aprašyti aukščiau, įrodo ir kiti byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai:

Iš 2019-11-09 neblaivumo nustatymo akto, matyti, kad A. Š. sutinka su tikrinimo rezultatais. (1 t., b. l. 30 )

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl BK 281¹straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. Š. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį ,,Audi A3", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,46 promilės etilo alkoholio.

A. Š. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. A. Š. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijos, nusikaltimas baigtas veika kvalifikuota teisingai.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino dėl transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą nurodydamas, kad pas draugą vartojo alkoholinius gėrimus, o vėliau automobiliu važiavo pas tėvus ir vėliau į namus. A. Š. baudžiamajam įstatymui prieštaraujančią veiką patvirtina paties parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Aplinkybę, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio viršijo 1,5 promiles, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, įrodo byloje surinkti objektyvūs įrodymai – alkotesterio rodmenys su kuriais A. Š. sutiko.

Dėl BK 281straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. Š. padarė tyčines baigtas nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui, veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, viena prie tyčinių kita prie neatsargių (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis savo veiksmais ne tik kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui bet ir padarė nusikalstamą veiką dėl kurios autoįvykio metu buvo sužaloti du žmonės sugadintas jų turtas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nedirbantis, neteistas, 2014-10-30 ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-01082-14 dėl veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 38 str. tvarka, baustas administracine tvarka už KET pažeidimą automobilio vairavimą neturint šios teisės, bauda nesumokėta (t.1 b. l. 178–185), šiuo metu nedirba, yra išsiskyręs. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. Š. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pagal BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. Š. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrintinos iš dalies jas sudedant ir skiriant galutinę bausmę.

LR BK 75 str. 1 d. leidžia atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Esminė LR BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėjus bausmės vykdymą manoma, kad A. Š. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ir jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, laikysis įstatymų ir nebenusikals ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas A. Š. atidėtinas skiriant jam teismo įpareigojimus pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje per 1(vieną mėnesį) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų visą bausmės atidėjimo laiką.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras, teisiamojo posėdžio metu sakydamas baigiamąją kalbą, prašė paskirti A. Š. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) uždraudimą ketveriems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio ,,Audi A3", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą (BK 72 straipsnis).

Kaltinamasis A. Š. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti. Pažymėtina, kad vairavimo neįgijus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje byloje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, A. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 4 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo A. Š., nustatyta, kad jis, nagrinėjamo įvykio metu būdamas neblaivus, vairavo automobilį ,,Audi A3", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi jis padarė nusikalstamą veiką panaudodamas šį automobilį kaip nusikalstamos veikos priemonę. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis ,,Audi A3", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. D. (t.1, b. l. 34). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – D. D. D., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (1310 Eur) išieškojimas iš A. Š. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytiems nesunkiam ir neatsargiam nusikaltimams ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, A. Š. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. Š. išieškotina konfiskuotino turto vertė 1310 Eur.

Automobilis ,,Audi A3", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo dokumentai nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina savininkei D. D.

VI. Kiti klausimai

A. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 31-33). Ši priemonė paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Š. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-11-09 13.50 val. iki 2019-11-10 11.50 val. (viena diena) (2 t., b. l. 28-30). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą laisvės atėmimo bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

VII. Civilinis ieškinys

Byloje pareikštas nukentėjusiųjų civilinių ieškovų B. P. ir S. P. civilinis ieškinys (2 t. b. l. 86- 105) dėl turtinės ir neturtinės žalų priteisimo.

Civiliniu ieškiniu nukentėjusieji prašo priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiųjų civilinių ieškovų B. P. ir S. P. naudai patirtą 368,40 Eur turtinę bei 690 Eur už prarastą turtą.

Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiųjų civilinių ieškovų B. P. ir S. P. neturtinę 8000 Eur žalą.

Iš nukentėjusiųjų pareikšto civilinio ieškinio matyti, kad atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ buvo atlyginusi dalį turtinės žalos, t. y. 3 980,0 Eur ir už neremontuojamą transporto priemonę, saugojimo aikštelę, transporto išlaidas 1 618,18 Eur.

Iš LITEKO duomenų sistemos matyti, kad Telšių apylinkės teismas 2021 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą už akių pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos išieškojimo iš A. Š. Iš sprendimo matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ B. P. ir S. P. išmokėjo 12944,91 Eur dydžio draudimo išmoką už automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimą, saugojimo aikštelės ir transportavimo išlaidas, už sugadintą turtą, už nukentėjusiesiems suteiktas gydymo paslaugas ir patirtą neturtinę žalą. Skirtumas tarp prašomos ir neišmokėtos žalos atlyginimo 1711,67 Eur.

Pagal LR BPK 44 str. 10 d., 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, susiformavusią bendrą teismų praktiką, be to, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiesiems atsiradusias negatyvias pasekmes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi, tačiau vidutinė priteisiama suma yra apie 3000 Eur.

Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas, kuriuo gali būti asmuo, manantis, kad pažeista jo neturtinė vertybė. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai pilnai įrodė neturtinės žalos egzistavimą. Tačiau ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas prašomas neturtinės žalos atlyginimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime dažnai yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiga atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą priklauso civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“.

Vadovaujantis LR BPK 115 str. 1 d. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje iki įrodymų tyrimo tvarkos, pareikštas nukentėjusiųjų civilinių ieškovų B. P. ir S. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra visiškai įrodytas. Žalą atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiesiems atlygino. Ši neturtinės žalos suma yra proporcinga nusikalstamos veikos pavojingumui ir sukeltoms pasekmėms ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl prašoma neatlyginta 1711,67 Eur žala iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiesiems nebepriteistina.

VII. Proceso išlaidos

Byloje susidarė teisinės pagalbos išlaidos dėl gynėjo atstovavimo nukentėjusiesiems. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, vadovaudamasis BPK 106 str. 2 d., priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas dėl civilinio ieškinio pareiškimo, paslaugoms apmokėti.

Iš advokatų R. D. ir V. V. kontoros Sąskaitos už teisines pagalbas N.14/2020 matyti, kad nukentėjusioji B. P. už teisines paslaugas sumokėjo 800 Eur.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš nusikalstamų veikų padariusio kaltininko A. Š. tenkintas ir 800 Eur priteisini iš kaltininko A. Š. nukentėjusiajai B. P. Atsižvelgiant į kaltininko prašymą, jo turtinę padėtį šios sumos mokėjimą išdėstant keturių mėnesių terminui.

VIII. Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Priverstinai nuvežtas automobilis ,,Audi A3", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas Mažeikių g. 13A, Telšiai, UAB „Tomadas“ ir jo dokumentai nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkei D. D. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 dalį ir 281 straipsnio 2 dalį ir skirti -

vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti laisvės atėmimo bausmę – 4 (keturiems) mėnesiams;

vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti laisvės atėmimo bausmę – 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams,

vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti galutinę laisvės atėmimo bausmę – 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019-11-09 13.50 val. iki 2019-11-10 11.50 val., viso įskaityti 1 dieną.

Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant pradėti dirbti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

Vadovaujantis LR BK 68 straipsniu A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi iš A. Š. išieškoti valstybei konfiskuotino turto transporto priemonės Audi A3", Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1310 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dešimt Eur) (įmokos kodas 6610).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį Audi A3", Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo dokumentus grąžinti savininkei D. D.

A. Švelniui paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiųjų civilinių ieškovų B. P. ir S. P. civilinio ieškinio dėl žalų priteisimo iš AB „Lietuvos draudimas“ netenkinti.

Bylinėjimosi išlaidas 800 Eur (aštuonis šimtus Eur) priteisti iš kaltininko A. Š. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei B. P. Šios sumos sumokėjimą išdėstant keturių mėnesių terminui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių, Mažeikių, ar Akmenės rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.