Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-10-07 · Civilinė byla Nr. 2-1087-451/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-07
Bylos Nr.
2-1087-451/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-12137-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Jakštienė
Ieškovas
K. B.
Atsakovas
A. R.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Giedrė Martinėnaitė
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1087-451/2013Proceso Nr. 2-05-3-12137-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 76.4; 78.2.1; 116.1; 116.11 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 7 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant ieškovei K. B., jos atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei, išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Gudiškienei, nedalyvaujant atsakovui A. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui A. R., institucija, teikianti išvadą byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė K. B. pateikė teismui ieškinį (b. l. 3-4), kuriuo prašė pripažinti A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu, o D. B. ir A. B. – A. R. vaikais; priteisti iš A. R. jo nepilnamečiams vaikams D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 350,00 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir 9 000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, skaičiuojant po 125,00 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog su atsakovu pradėjo draugauti 1996 metų vasarą, o rugsėjo mėnesį kartu apsigyveno. Gyveno kaip šeima, bendrai tvarkė ūkį. Ieškovei pastojus ir apie tai pranešus atsakovui, jis ją paliko. (duomenys neskelbtini) ieškovė pagimdė sūnų D. B.. Po mėnesio atsakovas vėl apsigyveno kartu, sūnų mylėjo, juo rūpinosi, tačiau po pusmečio ieškovę paliko. 2001 metais atsakovas grįžo pas ieškovę, jie vėl apsigyveno kartu, ieškovei vėl pastojus atsakovas ją paliko ir daugiau nebepasirodė. (duomenys neskelbtini) ieškovė pagimdė sūnų A. B.. Abu vaikai gyvena su ieškove (duomenys neskelbtini).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b. l. 76).

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį patenkinti pilnai ir paaiškino, kad vaikai nuo šių metų su tėvu bendrauja, kadangi jis gyvena šalia, tačiau atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda, pinigų vaikams neduoda.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė ieškinį prašė tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad tėvystei nustatyti buvo paskirta ekspertizė, tačiau atsakovas į ją neatvyko, todėl tai vertintina kaip tėvystės pripažinimas.

Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas. Atsakovas atsisako tirti kraują, todėl laikytina, kad jis yra vaikų tėvas. Taip pat pagrįstas reikalavimas dėl 350,00 Lt išlaikymo priteisimo, tokia suma gali tenkinti vaikų minimalius poreikius. Ieškovė tinkamai atstovauja vaikų interesams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad D. B. gimė (duomenys neskelbtini), jo motina – K. B., tėvas –A. B. (b. l. 6), A. B. gimė (duomenys neskelbtini), jo motina – K. B., tėvas nenustatytas (b. l. 8). Ieškovei paskirta socialinė pašalpa (b. l. 14). Ieškovė registruota darbo biržoje (b. l. 13). Ieškovė augina keturis vaikus (b. l. 6, 8, 10, 11), vienas vaikas yra neįgalus (b. l. 12).

Dėl tėvystės nustatymo.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę, t.y. vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

Teismas pažymi, kad nors D. B. gimimo liudijime jo tėvu ir nurodytas A. B., tačiau, atsižvelgiant į tai, kad gimimo liudijime nenurodyti individualūs tėvo duomenys (nenurodytas asmens kodas), darytina išvada, jog D. B. tėvas gimimo liudijime iš esmės nėra įvardintas, todėl ginčyti tėvystę nėra pagrindo.

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str.). CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse nustatytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos akcentuojamas objektyvus biologinių vaiko tėvų nustatymo būdas (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis).

LR CK 3.148 str. 1d. reglamentuoja, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Moksliniai įrodymai – ekspertizės yra patikimiausias pagrindas nustatyti vaiko kilmę iš tėvo, nes jos patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu pradėtas konkretaus vyro. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Pagal CK 3. 148 str. 2 d., jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neatvyko į ekspertizę, todėl toks jo elgesys traktuojamas kaip ekspertizės atsisakymas, todėl sutinkamai su CK 3.148 str. 2 d., atsakovo ekspertizės atsisakymas vertinamas kaip tėvystės įrodymas. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl laikytina, kad atsakovas ieškinį pripažįsta ir ginčo dėl tėvystės nustatymo nėra.

Ieškovės, jos atstovės paaiškinimai, Kauno miesto savivaldybės VTAS atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkinti, nustatant, kad D. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (LR CK 3.146 str.1 d., 3.147 str .2 d., 3.140 str. 4 d., CPK 42 str. 1 d., 140 str. 2 d.). Pažymėtina, kad gimimo įraše įrašą apie tėvą padarys civilinės metrikacijos įstaiga, atsižvelgiant į teismo sprendimą dėl tėvystės nustatymo.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad vaikų poreikiai gali skirtis dėl amžiaus, sveikatos būklės, skirtingų interesų ir pan.

Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams po 350 Lt per mėnesį, šią sumą pagrindė skaičiuotėmis (b. l. 7, 9), iš ko susideda vaikų išlaikymas. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos pajamos yra 1400,00 litų, taip pat dukra gauna 500,00 Lt neįgalumo pašalpa, ieškovė augina keturis nepilnamečius vaikus, vienas yra neįgalus, jokio turto neturi.

Atsakovas dėl išlaikymo dydžio atsiliepimo nepateikė į bylą, rašytinų įrodymų apie jo gaunamas pajamas ar turimą turtą atsakovas taip pat neteikė.

CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostata dėl išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai reiškia, kad vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų galimybių. Šioje įstatymo nuostatoje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu. Vaiko išlaikymo teisiniai santykiai ir rentos teisiniai santykiai yra skirtingi, todėl įstatymo analogija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Pripažinus atsakovą ieškovės vaikų D. B. ir A. B. tėvu, jam atsiranda pareiga išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo turtą, šeiminę padėtį ar sveikatos būklę. Ieškovė neturi nekilnojamo turto, jos pajamos yra labai nedidelės, ieškovė viena augina keturis nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo vaikams suma iš atsakovo nėra per didelė, atitinkanti proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai principo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas gali teikti savo sūnums po 350,00 litų per mėnesį išlaikymą. Atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas vyras, turi galimybę dirbti ir išlaikyti vaikus ir save. Objektyvių priežasčių, trukdančių atsakovui dirbti ir teikti būtiną išlaikymą vaikams nėra, kadangi atsakovas byloje nepateikė įrodymų, bylos eiga nesidomėjo, į posėdžius nevyko. Įvertinus nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaikų būtinuosius poreikius, iš atsakovo priteistinas išlaikymas D. B. ir A. B. po 350 Lt. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-09-12) iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečių D. B. ir A. B. įstatyminė atstovė K. B. išimtinai vaikų interesams tenkinti.

Nesant jokių įrodymų, kad atsakovas vykdė savo pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tenkintinas ir ieškovės reikalavimas dėl 9 000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus, skaičiuojant po 125,00 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, priteisimo (CPK 185 str., CK 3.200 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Tenkinus ieškinį iš atsakovo A. R. priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai – 522,00 Lt žyminio mokesčio, kurį sudaro 252,00 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 270,00 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, 860,00 Lt išlaidos už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei bei 16,00 Lt pašto išlaidos (CPK 85 str. 1 d. 3 p, 88 str. 1 d. 3 p., 6p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., 392 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), yra D. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), sūnūs.

Priteisti išlaikymą D. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-09-12) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti įstatyminę nepilnamečių vaikų atstovę K. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), - 522,00 (penkis šimtus dvidešimt du litus) žyminio mokesčio ir 16,00 (šešiolika litų) pašto išlaidų valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), ”Swedbank”, AB, b/k 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), - 860,00 Lt (aštuonis šimtus šešiasdešimt litų) išlaidas už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, nurodant juridinio asmens kodą 188659752 bei įmokos kodas 5630.

Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, tėvystės nustatymo faktui įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Jakštienė