Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, sekretoriaujant S. V., dalyvaujant ieškovo AB DNB banko atstovei advokato padėjėjai V. V., atsakovo A. M. atstovui advokatui R. K., atsakovui S. V., jo atstovui advokatui M. L., trečiojo asmens UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo atstovei A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovams B. V., V. V., A. M., S. V. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys BKB „Baltijos agrogrupė“, UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad laidavimo sutartimi šalys susitarė, kad laiduotojo sutikimas kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimui yra nebūtinas, laiduotas laidavimo sutartimi sutiko su bet kokiais pakeitimais. Paaiškino, kad bankas realizavo visas kredito grąžinimo užtikrinimo priemones tiek įkeitimą, tiek garantiją. Prieš sudarant laidavimo sutartį su atsakovo A. M., buvo įvertinta jo turtinė padėtis. Kredito gavėjas gavęs paskolą turi pareigą ją naudoti pagal paskirtį, o bankas neturi pareigos kontroliuoti kredito išdavimo paskirties.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamojoje byloje kilęs ginčas dėl laiduotojų atsakomybės prieš kreditorių, kai pagrindinis skolininkas neįvykdė įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį ir jam iškelta bankroto byla.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

2007 m. liepos 23 d. AB DnB NORD bankas (nuo 2011 m. lapkričio 11 d. bankas pakeitė pavadinimą ir tapo AB DNB bankas) ir KB „Baltijos agrogrupė“ sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-457 ( su 2008 m. birželio 4 d. susitarimo Nr. K-2300-2007-475/1 ir 2009 m. rugpjūčio 17 d. susitarimo Nr. K-2300-2007-457/2 pakeitimais), pagal kurią bankas suteikė KB „Baltijos agrogrupė“ 300 000 litų kreditą žaliavoms įsigyti. Sutartyje numatytas kredito suteikimo būdas: kredito lėšos pervedamos į Sutarties specialiosios dalies 12 punkte nurodytą kredito gavėjo sąskaitą, kredito gavėjui pateikus bankui dokumentus, pagrindžiančius kredito paskirtį ir pagal kuriuos bus apmokama tiekėjams už perkamą turtą ir paslaugas ir mokėjimo nurodymą (pavedimą) bankui pervesti įskaitytas į šią sąskaitą kredito lėšas pagal sutartyje numatytą kredito paskirtį (sutarties specialiosios dalies 9 p.). Sutarties specialiosios dalies 14.3 punkte nurodyta, kad kreditas suteikiamas dalimis pagal bankui kredito gavėjo pateiktas bankui priimtinos formos ir turinio sąskaitas-faktūras ar kitus pirkimo dokumentus, patvirtinančius kredito panaudojimą pagal sutartyje numatytą paskirtį. Kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymas buvo užtikrintas: hipotekos lakštais pakartotiniu įkeitimu to paties kreditoriaus įkeičiamas nekilnojamasis turtas; įkeitimo lakštais įkeičiamas kilnojamasis turtas; A. M., B. V., V. V., S. V. laidavimu pagal pasirašytą laidavimo sutartį; UAB „Žemės ūkio ir paskolų garantijų fondas“ garantija, kuria garantuojamas ne mažesnis kaip 70 procentų negrąžintos kredito dalies grąžinimas (t. I, b. l. 7-9, 68 ).

2007 m. liepos 23 d. AB DnB NORD bankas sudarė su B. V., V. V. laidavimo sutartį Nr. K-2300-2007-457/70 (t. I, b. 23-24), o su A. M., S. V. laidavimo sutartį Nr. K-2300-2007-457/71 (t. I, b. l. 25-26), kuriomis laiduotojai įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu ir ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas KB „Baltijos agrogrupė“.

Kredito gavėjui neįvykdžius prisiimtų finansinių reikalavimų, bankas vienašališkai nutraukė su juo sudarytą kreditavimo sutartį, o 2012 m. birželio 11 d. su ieškiniu dėl 93 064,81 EUR (ekvivalentas 321 334,17 Lt) skolos priteisimo iš laiduotojų, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą. Bylos nagrinėjimo metu tretysis asmuo UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas sumokėjo bankui 138 768 Lt garantinę išmoką, o atsakovė V. V. bankui sumokėjo 36 000 Lt skolos, todėl ieškovas atsisakė dalies savo reikalavimo ir patikslino ieškinio reikalavimus prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 42 546,52 EUR (146 904,63 Lt) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 93 064,81 EUR (321 334,17 Lt) skolos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki 2013-03-07, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 52 952,65 EUR (182 834,92 Lt) skolos sumos už laikotarpį nuo 2013-03-08 iki 2013-04-04, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 42 546,52 EUR (146 904,63 Lt) skolos sumos už laikotarpį nuo 2013-04-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( T. II, b. l. 95-96, 116).

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 19 d. nutartimi KB „Baltijos agrogrupė“ buvo iškelta bankroto byla, o 2010 m. spalio 7 d. nutartimi patvirtintas BKB „Baltijos grupė“ kreditoriaus AB DnB NORD bankas 1 369 726,78 Lt finansinis reikalavimas (t. I, b. l. 31-32, 35-36). Bankui įkeistas kilnojamasis ir nekilnojamasis UAB „Baltijos grupė“ turtas buvo realizuotas bankroto byloje už 25 000,00 Lt, visos gautos lėšos buvo nukreiptos pirminiu įkeitimu užtikrintos prievolės pagal 2007 m. kovo 21 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-109 dengimui (t. II, b. l. 94). BKB „Baltijos grupė yra likviduota ir 2012 m. lapkričio 15 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro.

Dėl laidavimo kaip akcesorinės ir solidariosios prievolės ir laiduotojų atsakomybės masto, skolininkui iškėlus bankroto bylą.

CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę.

Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies prievolės.

Laidavimo teisiniai santykiai grindžiami įstatyme nustatyta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, kuri yra bendrosios taisyklės, kad esant skolininkų daugetui, jų prievolė yra dalinė, išimtis (CK 6.5 str., 6.6 str.1 d.). Kartu solidarumas, esant skolininkų daugetui, reiškia skolos nedalomumą tarp skolininkų. Esant laidavimui, yra pagrindinė prievolė, siejanti skolininką ir kreditorių, bei šios pagrindinės prievolės papildoma (šalutinė) prievolė, siejanti laiduotoją ir kreditorių (CK 6.76 str. 2 d.). Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis. CK 6.78 straipsnyje nustatyta, kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas kreditoriui. Laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas byloje Nr.3K-P-537/2011).

Nagrinėjamojoje byloje atsakovai nesutikdami su ieškiniu nurodė, kad trečiojo asmens KB „Baltijos agrogrupė“ veikla pasibaigė ir jis 2012 m. lapkričio 15 d. buvo išregistruotas iš juridinių asmenų registro, pagrindinė prievolė pasibaigė kartu su juridinio asmens pabaiga, todėl pasibaigė ir laidavimas.

Ieškovė AB DNB bankas pareiškė ieškinį atsakovams B. V., V. V., A. M., S. V. 2012 m. birželio 11 d. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pripažinta, kad KB „Baltijos agrogrupė“ savo veiklą baigė ir 2012 m. lapkričio 15 d. bendrovė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškinio pareiškimo laiduotojams (atsakovams) metu pagrindinio skolininko veikla nebuvo pasibaigusi ir jis nebuvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, t. y. jų prievolė ieškovui nebuvo pasibaigusi. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tokiu atveju, kai bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo metu vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta byloje Nr.3K-3-285/2012; 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-33/2013). Taigi ieškovas-kreditorius, pareikšdamas ieškinį atsakovams–laiduotojams, pagrįstai pareikalavo, kad nepasibaigusią pagrindinio skolininko KB „Baltijos agrogrupė“ prievolę įvykdytų solidarieji skolininkai-laiduotojai (CK 6.81 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad šios bylos nagrinėjimo metu teismo sprendimu pripažinus KB „Baltijos agrogrupė“ baigusią savo veiklą ir ją išregistravus iš Juridinių asmenų registro, ieškovė prarado teisę CK 6.6 straipsnio 4 dalies, 6.81 straipsnio 1 dalies pagrindu gauti prievolės įvykdymą iš atsakovų kaip solidarių skolininkų-laiduotojų.

Dėl šalių sudarytos laidavimo sutarties nuostatų aiškinimo.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 2007 m. liepos mėnesio 23 d. kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-457 sąlygos buvo keičiamos 2008 m. birželio 4 d. susitarimu Nr. K-2300-2007-457/1 ir 2009 m. rugpjūčio mėnesio 17 d. susitarimu Nr. K-2300-2007-457/2. Šiuos susitarimus pasirašė AB DnB NORD banko atstovas ir kredito gavėjo KB „Baltijos agrogrupė“ direktorius. Be to susitarimuose laiduotojai, užtikrinę prievolių pagal kreditavimo sutartį su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais įvykdymą 2007-07-23 laidavimo sutartimis Nr. K-2300-2007-457/70 ir Nr. K-2300-2007-457/71, savo parašais patvirtino, kad su šių susitarimų sąlygomis susipažino ir joms neprieštarauja bei patvirtina, kad laidavimas pagal 2007-07-23 laidavimo sutartis galioja ir kreditavimo sutarties prievolei pagal šiais susitarimais pakeistas sąlygas.

Atsakovas A. M. nurodė, kad susitarimuose dėl kreditavimo sąlygų pakeitimo jis nepasirašė, todėl jo laidavimas tęsėsi tik iki kreditavimo sutartyje nurodytos datos. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2013 m. vasario 13 d. išvadoje nurodyta, kad 2008 m. birželio 4 d. DnB NORD susitarime Nr. K-2300-2007-457/1 rankraštinį įrašą „ANDRIUS MICKUS“ įrašė ir A. M. vardu pasirašė bei 2009 m. rugpjūčio 17 d. DnB NORD susitarime Nr. K-2300-2007-457/2 rankraštinį įrašą „A. M.“ įrašė ir A. M. vardu pasirašė ne A. M. (t. II, b. l. 38-40).

Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos kasacinio teismo praktikoje: esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta byloje Nr.3K-3-288/2010; 2013 m. kovo 5 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-92/2013). Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas.

Pagal bendrąjį principą laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada baigiasi juo užtikrinta prievolė (CK 6.76str.2 d., 6.87 str. 1 d.). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyta terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaiga. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminuotas laidavimas, kai laiduojama tik tam tikram laikui arba laiduojama už terminuotos prievolės įvykdymą. Tačiau CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Be to laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės prievolės pobūdį.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovų, tame tarpe ir A. M. 2007 m. liepos 23 d. pasirašytoje laidavimo sutartyje nurodyta, kad laiduotojas prisiima įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, Bankui, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles pagal kreditavimo sutartį, skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidarioji sutarties 1.1 p.). Laiduotojas įsipareigoja atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles ir bankui pareikalavus įvykdys įvykdyti už skolininką skolininko prievoles kreditavimo sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis (sutarties 2.1 p.). Be to, laidavimo sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad laiduotojo atsakomybė pagal šią sutartį išlieka nepriklausomai nuo to, kad be laiduotojo sutikimo iš esmės pasikeičia skolininko prievolės pagal kreditavimo sutartį ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja laiduotojo atsakomybė ar atsiranda kitos nepalankios laiduotojui pasekmės. Nepriklausomai nuo šios sąlygos bankas turi teisę, bet neprivalo, reikalauti iš laiduotojo sutikimo kreditavimo sutarties pakeitimams atlikti. Taigi, pagal pasirašytas laidavimo sutartis laiduotojų sutikimas kaičiant kreditavimo sutartį nebuvo reikalingas, todėl tai, kad ant susitarimų pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas pasirašė ne A. M., nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, nes laidavimo sutartis galioja keičiant kreditavimo sutartį be laiduotojų sutikimo ir galioja iki visiško prievolės įvykdymo.

Dėl laiduotojo turtinės padėties.

Nesutikdamas su ieškiniu atsakovas A. M. nurodė, kad ieškovė, sudarydama su juo laidavimo sutartį, nevertino jo turtinės padėties, neįsitikino ar jis turės realią galimybę vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, taip pažeisdama savo pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, todėl ieškovė pati kalta dėl patirtų nuostolių (negrąžinto kredito) ar bent priteistina skola mažintina atsižvelgiant į ieškovės kaltę.

Bankas verčiasi paskolų suteikimu, prisiimdamas su tuo susijusią riziką. Veikla, vykdoma prisiimant su ja susijusią riziką, įpareigoja verslo subjektą būti ypatingai atidžiu ir rūpestingu, o esant nesėkmei ar nuostoliams reiškia, kad verslo subjektui tenka nepasisekimo, nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo našta. Sudarant laidavimo sutartį bankas privalo įsitikinti, kad laiduotojas sugebės įvykdyti savo įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį, jeigu skolininkas neįvykdys prievolės grąžinti kreditą.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 2007 m. liepos mėnesį sudarant su atsakovu A. M. laidavimo sutartį, jo vardu buvo registruotas žemės sklypas su statiniais adresu Radailių k., Klaipėdos rajono savivaldybėje; žemės sklypas, adresu Ivoniškių k. Trakų rajono savivaldybėje; žemės sklypas adresu Krunio k., Trakų rajono savivaldybėje. Be to A. M. buvo KB „Baltijos agrogrupė“ akcininkas, nepadengtų įsiskolinimų per paskutinius šešis mėnesius neturėjo (t. I, b. l. 190). Šie duomenys patvirtina, kad sudarant laidavimo sutartį atsakovas A. M., kaip KB „Baltijos agrogrupė“ akcininkas, buvo darbingo amžiaus asmuo, kuris gauna pajamas, t. y. turi ir ateityje tikėtina turės pajamų, neturėjo nepadengtų įsiskolinimų, nuosavybės teise valdė didelės vertės nekilnojamąjį turtą, todėl negalima teigti, kad bankas buvo neapdairus ir nepakankamai rūpestingas sudarydamas su juo laidavimo sutartį.

Dėl kredito panaudojimo ne pagal paskirtį ir laiduotojų intereso pažeidimo.

Atsakovai nesutikdami su ieškiniu nurodo, kad bankas, leidęs panaudoti kreditą ne pagal paskirtį, gera valia atsisakė trečiojo asmens UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ dalies išmokos pagal sudarytą garantijos sutartį, todėl laiduotojai turi būti atleisti nuo atsakomybės kreditoriui toje dalyje.

Kaip minėta, banko ir KB „Baltijos agrogrupė“ sudarytoje kreditavimo sutartyje kredito lėšos, skirtos žaliavoms įsigyti pervedamos į kredito gavėjo sąskaitą, kredito gavėjui pateikus bankui dokumentus, pagrindžiančius kredito paskirtį ir pagal kuriuos bus apmokama tiekėjams už perkamą turtą ir paslaugas ir mokėjimo nurodymą (pavedimą) bankui pervesti įskaitytas į šią sąskaitą kredito lėšas pagal sutartyje numatytą kredito paskirtį, kreditas suteikiamas dalimis pagal bankui kredito gavėjo pateiktas bankui priimtinos formos ir turinio sąskaitas-faktūras ar kitus pirkimo dokumentus, patvirtinančius kredito panaudojimą pagal sutartyje numatytą paskirtį. Kredito paskirtis buvo žaliavoms, skirtoms gaminti biokurą. Kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymas inter alia buvo užtikrintas UAB „Žemės ūkio ir paskolų garantijų fondas“ 2007 m. liepos 25 d. garantija Nr. 2G-139, kuria garantuojamas ne mažesnis kaip 70 procentų negrąžintos kredito dalies grąžinimas.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad Žemės ūkio paskolų garantinis fondas, vykdydamas 2007 m. liepos 25 d. garantiją Nr. 2G-139 (t. I, b. l. 68) bankui grąžinto 138 768 Lt garantiją už KB „Baltijos agrogrupė“ negrąžintą kreditą, suteiktą pagal 2007 m. liepos 23 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-457 (t. II, b. l. 57,58). Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ atstovė paaiškino, kad bankui buvo grąžinta tik dalis garantijos (vietoje 210 000 Lt grąžinta 138 768 Lt), kadangi dalis kredito buvo panaudota ne pagal paskirtį. Tai, kad dalis kredito buvo panaudota ne pagal paskirtį pripažino tiek ieškovė, tiek atsakovai. Pagal kreditavimo sutarties specialiosios dalies sąlygas kreditas pervedamas į nurodytą kredito gavėjo sąskaitą, kredito gavėjui pateikus bankui dokumentus, pagrindžiančius kredito paskirtį ir pagal kuriuos bus apmokama tiekėjams už perkamą turtą ir paslaugas ir mokėjimo nurodymą (pavedimą) bankui pervesti įskaitytas į šią sąskaitą kredito lėšas pagal sutartyje numatytą kredito paskirtį; kreditas suteikiamas dalimis pagal bankui kredito gavėjo pateiktas bankui priimtinos formos ir turinio sąskaitas-faktūras ar kitus pirkimo dokumentus, patvirtinančius kredito panaudojimą pagal sutartyje numatytą paskirtį. Taigi bankas, suteikdamas kreditą, prisiėmė kredito panaudojimo pagal paskirtį kontrolę, įpareigodamas kredito gavėją pateikti jam dokumentus, patvirtinančius kredito panaudojimą pagal paskirtį. Banko ir UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ 2003 m. spalio 16 d. susitarime Nr. 2 630/2003/11A-3 Dėl 2000 m. balandžio 12 d. sutarties dėl garantijų teikimo Nr. 88/2000, pasirašyto tarp UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo ir banko, bankas įsipareigojo sekti kreditorių ir informuoti bendrovę apie kreditoriaus vykdomus įsipareigojimus; kartu su prašymu įvykdyti garantinį įsipareigojimą bankas turi pateikti inter alia dokumentų, patvirtinančių kredito panaudojimą pagal paskirtį (sąskaitų-faktūrų, banko mokėjimo pavedimų bei kitų dokumentų banko patvirtintas kopijas); atsisakyti tenkinti banko prašymą įvykdyti garantinį įsipareigojimą ar šį prašymą tenkinti iš dalies, jeigu bankas apmokėjo kredito gavėjo pateiktus dokumentus ne už kredito sutartyje numatytas pirkti materialines vertybes ar teikiamas paslaugas arba bankas suteikė kreditą kredito gavėjui grynaisiais pinigais ir kredito gavėjas kreditą panaudojo ne pagal paskirtį (t. I, b. l. 131-134). Taigi tiek pagal kreditavimo sutartį, tiek pagal garantinį susitarimą kredito gavėjas privalėjo gautą kreditą panaudoti įsigyti žaliavoms biokuro gamybai, o banko pareiga buvo kontroliuoti, kad būtų apmokamos tik tos sąskaitos, kurios patvirtina kredito panaudojimą pagal paskirtį. Laiduotojai negalėjo numatyti, kad kreditorius ir kredito gavėjas nesilaikys kreditavimo sutarties reikalavimų. Suteiktas kreditas buvo panaudotas ne pagal paskirtį dėl kredito gavėjo ir dėl banko kaltės, todėl teismas konstatuoja, kad bankas, leisdamas panaudoti dalį kredito ne pagal paskirtį ir žinodamas, kad dėl to negaus dalies garantijos, faktiškai atsisakė savo reikalavimo pagal garantiją patenkinimo, todėl laiduotojai nesumokėtos garantijos dalyje atleistini nuo atsakomybės (CK 6.86 str.). Dėl to, kad bankas apmokėjo sąskaitas –faktūras ne pagal kredito paskirtį, jis iš UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ negavo 71 232 Lt garantijos (210 000 Lt - 138 768 Lt yra 71 232 Lt), laiduotojai atleistini nuo šios sumos grąžinimo, todėl ieškinio reikalavimai mažintini 71 232 Lt sumoje ir ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 75 672,63 Lt.

CK 6.37 str. 2 d. numato pareigą skolininkui mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. CK 6.210 str. 1 d. nustatytos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Atsižvelgiant į tai, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 250 102,17 Lt skolos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki 2013 m. kovo 7 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 111 602,92 Lt skolos sumos už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. balandžio 4 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 75 672,63 Lt skolos sumos už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui- proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas iš dalies. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro žyminis mokestis 7 213 Lt ir 2 783 Lt advokato pagalbai apmokėti. Ieškovei tikslinant savo reikalavimus (bylos nagrinėjimo metu ji gavo 138 768 Lt garantiją iš Žemės ūkio paskolų garantijų fondo ir 36 000 Lt sumokėjo atsakovė V. V.), jai teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartimi buvo sugrąžinta 3 116 Lt žyminio mokesčio, o 2013 m. gegužės 21 d. teismo nutartimi grąžinta 810 Lt žyminio mokesčio, todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 6 780 Lt. Atsakovas A. M. teismui pateikė įrodymus, kad advokato pagalbai apmokėti jis sumokėjo 8 300 Lt, atsakovas S. V. advokato pagalbai apmokėti turėjo 8 300 Lt. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies bei vadovaujantis teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, ieškovei iš atsakovų priteistina 4 746 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš ieškovės AB DNB bankas atsakovui A. M. priteistina 2 490 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui S. V. AB DNB bankas 2 686 Lt bylinėjimosi išlaidų(CPK 79, 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei AB DNB bankas į.k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų B. V. a.k. (duomenys neskelbtini) V. V. a.k. (duomenys neskelbtini) A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) S. V. a.k. 75 672,63 Lt (septyniasdešimt penkis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt du litus 63 centus) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo palūkanos nuo 250 102,17 Lt skolos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2013 m. kovo 7 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 111 602,92 Lt skolos sumos už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. balandžio 4 d. ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 75 672,63 Lt skolos sumos už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei AB DNB bankas iš atsakovų 4 746 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui A. M. iš ieškovės AB DNB bankas 2 490 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui S. V. iš ieškovės AB DNB bankas 2 686 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.