Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2359-803/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-03
Bylos Nr.: e2A-2359-803/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-08436-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Petkuvienė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, Renata Volodko
Atsakovas: M. V.
Ieškovas: A. B., J. B., T. V., D. Z.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-2359-803/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08436-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; (S) 3.2.4.11; 3.3.1.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Navickaitės-Sakalauskienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Renatos Volodko, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B., J. B., A. B., T. V. ir D. Z. ieškinį atsakovui M. V. dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai teismo prašė: 1) nustatyti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, numatytą 2023 m. liepos 25 d. matininko D. V. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, pagal kurį: ieškovai A. B., J. B. ir A. B. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“ (5 597 m²), ieškovas T. V. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“ (5 597 m²), ieškovė D. Z. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“ (5 597 m²), atsakovas M. V. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „D“ (5 596 m²), bendras žemės sklypo plotas yra 22 387 m²; 2) nustatyti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, numatytą 2023 m. liepos 25 d. matininko D. V. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, pagal kurį: ieškovai A. B., J. B. ir A. B. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“ (2 110 m²), ieškovas T. V. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“ (2 110 m²), ieškovė D. Z. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“ (2 110 m²), atsakovas M. V. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „D“ (2 111 m²), bendras žemės sklypo plotas yra 8 441 m².

2. Ieškovai nurodė, kad nepilnamečiams A. B. ir J. B. nuosavybės teise priklauso po 3/32 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas (duomenys neskelbtini)), ir 3/32 dalys žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas (duomenys neskelbtini)). Jų tėvui, ieškovui A. B. nuosavybės teise priklauso 1/16 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 1/16 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Ieškovui T. V. nuosavybes teise priklauso 1/4 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 1/4 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Ieškovei D. Z. nuosavybes teise priklauso 1/4 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 1/4 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Atsakovui M. V. nuosavybes teise priklauso 1/4 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 1/4 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Žemės sklypai šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir šalims nepavyksta susitarti dėl naudojimosi jais tvarkos.

3. Ieškovai siūlė atsakovui įvairius naudojimosi žemės sklypais variantus, tačiau atsakovas nesutiko ir savo variantų nesiūlė. Dėl to ieškovai kreipėsi į matininką D. V. dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos projekto parengimo. Atsakovo pasyvumas ir jam tinkančios tvarkos nesiūlymas pripažintinas pritarimu ieškovų siūlomai tvarkai. Matininko D. V. parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas atitinka tiek racionalumo, tiek patogumo kriterijus ir nei vieno iš bendraturčių teisės nėra pažeidžiamos. Ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka savininkų turimas nuosavybės dalis, taip pat yra atsižvelgta į jų vietą, sudarant sąlygas prie jų patekti – kiekvienas bendraturtis turi lygias galimybes patekti į sau priklausančią žemės sklypo dalį.

4. Atsakovui buvo pateiktas siūlymas parduoti žemės sklypus ir pasidalinti pinigus į keturias dalis, tačiau atsakovas su tokiomis sąlygomis kategoriškai nesutiko. Atsakovas ieškovams buvo pasiūlęs apie 600,00 Eur už arą, pinigus sumokant per kelis metus, todėl ieškovai nesutiko. Anksčiau žemė priklausė šalių močiutei, todėl visi bendrasavininkai nuo vaikystės šią žemę dirbo – sodino bulves, pjovė šieną, sodino runkelius ir pan. Močiutė mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovas prašė, kad ieškovai pasirašytų panaudos sutartį, kuria leistų atsakovui naudotis žemės sklypais. Ši situacija kartojasi kiekvienais metais, tokiu prašymu atsakovas akivaizdžiai siekia vienas naudotis žemės sklypais. Iki šiol atsakovas žemės sklypais faktiškai naudojasi vienas ir gauna išmokas, kurios ieškovams yra nemokamos.

5. Ieškovai siūlė atsakovui pagal jų pateiktą žemės sklypų naudojimosi tvarkos planą išsirinkti tą sklypą, kuris jam atrodo priimtiniausias, suteikia jam geriausią ir pelningiausią žemės dalį esančiame plane. Tačiau pats atsakovas atsisako ir nesutinka tartis taikiai, savo pasiūlymų, kurie būtų susiję su žemės sklypų naudojimusi, neteikia. Sklypas (duomenys neskelbtini) neturi kito privažiavimo kelio, tik tą, kuris yra suprojektuotas planuose ir numatytas VĮ ,,Registrų centras“. Visi sklypai ribojasi ir atsakovas į plane numatytus jam skirtus sklypus gali patekti per savo sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir sklypo (duomenys neskelbtini), o esant kitiems poreikiams galima patekti ir per numatytą projektinį kelią.

Šalies argumentai

6. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovams A. B., J. B. ir A. B. priklausančios sklypo dalys anksčiau priklausė atsakovo seseriai V. B.. kuriai mirus (duomenys neskelbtini), jos turėtas sklypų dalis paveldėjo jos sutuoktinis ir vaikai. Bendraturčių susitikimai dėl sklypų planavimo ir pasidalijimo vyko nuo 2014 m. Pagrindiniai nesutarimai tarp bendraturčių vyko dėl sklypų planavimo. Atsakovas su seserimi norėjo parduoti dalį sklypų, apsunkintų komunikacijomis, o kitus sklypus pasidalinti tarpusavyje vienodais plotais ir valdyti savo nuožiūra. Tačiau ieškovai T. V. ir D. Z. ignoravo atsakovo ir jo sesers pasiūlymus, jie nesidomėjo nei sklypuose esančiais apribojimais, nei sklypų vertėmis. Atsakovas taip pat siūlė bendraturčiams atidalinti atsakovui ir jo seseriai priklausančias sklypų dalis, ieškovams T. V. ir D. Z. sumokant piniginę kompensaciją, arba sklypus palikti ieškovų T. V. ir D. Z. nuosavybėje, o atsakovui su seseria sumokėti kompensaciją. Tačiau bendraturčiai su pasiūlymais nesutiko.

7. Iki ieškinio pateikimo dienos ieškovai atsakovui jokių konkrečių pasiūlymų ir jokių brėžinių su galimais naudojimosi tvarkos sprendiniais nepateikė. Tarp bendraturčių nebuvo svarstomas naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas, todėl pateiktas ieškinys su tokiu reikalavimu atsakovui buvo netikėtas, o su juo pateikti naudojimosi tvarkos nustatymo planai iki to laiko atsakovui nebuvo matyti. Atsakovas visą laiką aktyviai siekė išspręsti žemės sklypų atidalijimo klausimą.

8. Žemės sklypus 2012-2021 metais bendraturčiai nuomojo. Nuo 2018 m. atsakovas sklypą (duomenys neskelbtini) deklaruodavo kaip pievą. Sklypai šienaujami kartą per metus, o išlaidos dalinamos visiems bendraturčiams. Ieškovas A. B. 2022-2023 m. 50 arų plote augino bitinę faceliją. Jokios kitos veiklos žemės sklypuose nėra vykdomos. Vienintelis ieškovų argumentas, kodėl būtent tokia naudojimosi tvarka turėtų būti nustatyta, tai – galimybė be jokių trukdžių patekti į nustatytas dalis. Jokių kitų argumentų, pagrindžiančių siūlomos naudojimosi tvarkos racionalumą, patogumą ir bendraturčių teisių užtikrinimą, ieškinyje nepateikiama.

9. Pagal faktinę situaciją, prie sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinės dalies nėra privažiavimo. Kelias nėra įrengtas. Siaura juosta, galimai skirta privažiavimui, driekiasi per medžiais ir krūmais apaugusius žaliuosius plotus. Taigi patekimas į sklypą (duomenys neskelbtini) nėra užtikrinamas. Nustačius naudojimosi sklypu (duomenys neskelbtini) tvarką pagal pateiktą planą, nei vienas iš bendraturčių neturės galimybės patekti į jam priskirtą sklypo vietą. Be to, sklypuose privažiavimui skirti plotai, pagal savo konfigūraciją ir išsidėstymą, neatitinka racionalumo, patogumo ir efektyvumo kriterijų. Didelis sklypų dalių plotas visiškai neracionaliai panaudojamas vien privažiavimams, suformuojant ilgą siaurą juostą. Tokia sklypų naudojimosi tvarka, kai itin didelis plotas skiriamas privažiavimams, lemia nelygiaverčių dalių nustatymą, neracionalų (nepatogų) ir neefektyvų sklypų naudojimą. Toks privažiavimų suformavimas atliktas visiškai neatsižvelgiant į sklypų teritorinį kontekstą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nustatė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, numatytą 2023 m. liepos 25 d. matininko D. V. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, pagal kurį: ieškovai A. B., J. B. ir A. B. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta reide „A“ (5 597 m²); ieškovas T. V. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“ (5 597 m²); ieškovė D. Z. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“ ( 5 597 m²); atsakovas M. V. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „D“ (5 596 m²). Nustatė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, numatytą 2023 m. liepos 25 d. matininko D. V. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, pagal kurį: ieškovai A. B., J. B. ir A. B. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“ (2 110 m²); ieškovas T. V. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“ (2 110 m²); ieškovė D. Z. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“ (2 110 m²); atsakovas M. V. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „D“ (2 111 m²). Priteisė ieškovei D. Z. iš atsakovo M. V. 3 418,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė ieškovui T. V. iš atsakovo M. V. 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

11. Teismas nustatė, kad šalių santykiai įtempti. Šalys iki ieškinio padavimo bandė spręsti bendro turto – žemės sklypų – naudojimo klausimus, tačiau šalims nesusitarus, ieškovai kreipėsi į teismą, realizuodami tokią įstatymų jiems suteiktą teisę. Po bylos iškėlimo buvo galimybė suderinti šalių valią dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo, ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Dėl ieškovų pateiktų naudojimosi žemės sklypais tvarkos planų atsakovui buvo suteikta galimybė pasisakyti, išreikšti procese savo poziciją, teikti savo pasiūlymus ar planus, reikšti priešieškinį. Atsakovui nepateikus byloje priešieškinio, nesiūlius savo planų, nebuvo palikta teismui alternatyvos patvirtinti naudojimosi tvarkos pagal atsakovo pateiktus planus ar spręsti kitų bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdų.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismo 2024 m. kovo 20 d. posėdyje ieškovų atstovei pasiūlius rinktis bet kurią iš planuose nurodytų sklypų dalį („A“, „B“ arba „C“) atsakovas vis tiek nesutiko su naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymu. Teismas pripažino, kad galimybė suderinti šalių valią buvo, jei ne iki ieškinio padavimo teismui, tai rengiantis bylos nagrinėjimui ar teismo posėdžių metu, tačiau šalys bendro sutarimo nerado. Teismas konstatavo, kad buvo išnaudotos visos galimybės suderinti šalių valią dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės objektą ir ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo.

13. Teismas, vertindamas bendraturčių nesutarimo priežastis, nustatė, kad bendraturčių nesutarimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos sąlygojo tokios priežastys, kaip ieškovų noras apsibrėžti kiekvieno bendraturčio naudojamas žemės sklypo ribas, kuriose jie netrukdomai galėtų veikti, ir atsakovo nenoras spręsti šalių nesutarimų nustatant naudojimosi žemės sklypais tvarką. Atsakovas iš esmės prieštarauja žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymui, nes tai yra neracionalu, neefektyvu. Jo siekis būtų atsidalinti žemės sklypus, suvienodinti jų paskirtį ir juos parduoti bei pasidalinti visiems bendraturčiams gautą sumą. Dėl to nagrinėjamu atveju yra būtina nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarką dėl šalių įtemptų tarpusavio santykių ir nustatyti, kokiomis žemės sklypų dalimis kiekvienas jų naudosis.

14. Ieškovų pateikti planai atitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų. Iš esmės ginčo tarp ieškovų ir atsakovo dėl žemės sklypų dalių, tenkančių šalių naudojimuisi proporcingai šalių turimai nuosavybei, nėra. Faktiniai žemės naudojimo santykiai tarp šalių nėra susiklostę. Pagal ieškovų siūlomą variantą plane aiškiai nurodytos žemės sklypo dalys tenkančios kiekvienam namo savininkui, numatyti įvažiavimai į sklypų dalis, esančias toliau nuo kelių, taip savininkams sudarant galimybę pateikti prie jiems priskirtų naudojamos žemės plotų.

15. Siekiant sumažinti konfliktų tarp šalių kilimo tikimybę, tikslinga naudojimosi žemės sklypais planuose palikti kuo mažiau bendrojo naudojimo plotų arba jų iš viso nepalikti, kaip ir pasirinkta ieškovų. Nustačius kiekvienam bendraturčiui privažiavimą prie savo sklypo dalies, tokia naudojimosi tvarka užtikrintų kiekvieno iš bendraturčių interesus naudojantis jam priskirta žemės sklypo dalimi ir nesukurtų prielaidų kilti šalių ginčui ateityje. Kadangi bendro naudojimo dalis, kuri galėtų būti palikta bendraturčiams valdyti kartu, sklypuose nėra išskirta, reiškia, kad kiekvienam bendraturčiui buvo formuojamas atskiras privažiavimas.

16. Sklypai yra specifinės, netaisyklingos formos, todėl objektyviai jų padalinti į taisyklingos formos dalis nepavyktų. Netaisyklingos formos sklypo dalies naudojimas žemės ūkio veiklai galimai kažkiek apsunkintų žemės ūkio darbų atlikimą, tačiau tai nėra svari aplinkybė, lemianti plano vertinimą kaip neracionalaus ir neefektyvaus. Esant tokio pobūdžio situacijai, kaip nagrinėjamos bylos atveju, neįmanomas visų bendraturčių interesų suderinimas be tam tikrų pastangų ir nuostolių, kurie šiuo atveju vertintini kaip nežymūs ir minimalūs.

17. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad jo teisės pažeidžiamos, nes jam skirtas sklypas yra mažiausiai vertingas, per jį eina komunikacijos. Teismo 2024 m. kovo 20 d. posėdyje atsakovas negalėjo iš esmės atsakyti, kas konkrečiai patvirtina, kad jo sklypo dalyje daugiausia komunikacijų. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalys „D“ yra mažiau vertingos nei kitos. Ieškovams teismo 2024 m. kovo 20 d. posėdyje pasiūlius atsakovui rinktis bet kurį iš planuose esančių sklypų dalių („A“, „B“ ar „C“), atsakovas nesutiko rinktis nei vienos iš jų, nors prieš tai teigė, kad vertingiausia būtų dalis „B“. Teismas atsakovo argumentus, kad jo dalis mažiau vertinga, pripažino pertekliniais, tik patvirtinančiais, jog atsakovas neieško galimybių spręsti konfliktinės situacijos.

18. Sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi su sklypu (duomenys neskelbtini) ir su kitais sklypais, prie sklypo (duomenys neskelbtini) pagal esamą situaciją galimas privažiavimas tik per projektinį kelią. Pagal pateiktą planą per tą patį projektinį kelią į sklypą (duomenys neskelbtini) patektų ir visi kiti likę sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai. Kito kelio, privažiavimo prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nėra numatyta. Nesant kito kelio, iš kurio būtų galima patekti į sklypą (duomenys neskelbtini), teigti, kad patekimas į sklypą (duomenys neskelbtini) per vienintelį, nors ir projektinį kelią, neužtikrins atsakovo interesų, negalima, nes jokio kito kelio nėra. Be to, sklypo (duomenys neskelbtini) dalis „D“ ribojasi su sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi „D“, kuri taip pat priskiriama naudotis atsakovui. Dėl to atsakovas turėtų galimybę į savo sklypo (duomenys neskelbtini) dalį „D“ patekti ir per sklypo (duomenys neskelbtini) dalį „D“. Teismas nusprendė, kad atsakovui pagal pateiktą planą yra sudarytos sąlygos patekti į jam skirto sklypo (duomenys neskelbtini) dalį „D“.

19. Į sklypą (duomenys neskelbtini) visiems bendraturčiams numatytas patekimas per (duomenys neskelbtini) gatvę, sklypo (duomenys neskelbtini) pietinė dalis ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve. Atsakovas tik abstrakčiai nurodo, kad galimai bus sudėtinga įrengti įvažas į sklypą, tačiau nepateikia tokias aplinkybes patvirtinančių objektyvių argumentų ir įrodymų. Teismo posėdyje tiek ieškovai, tiek atsakovas patvirtino, kad galimybė patekti į sklypą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gatvės yra, patekimas nėra apsunkintas. Teismas sutiko, kad komercinės paskirties žemės sklypą galima būtų naudoti racionaliau, tačiau tai turėtų būti šalių bendradarbiavimo, susitarimo rezultatas, kuris galėtų būti pasiektas vėliau, nepaisant nustatytos naudojimosi sklypu tvarkos.

20. Teismas padarė išvadą, kad siūlomos naudojimosi tvarkos atitinka įstatymų reikalavimus, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus ir kasacinio teismo išaiškinimus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijų, siūlomos naudojimosi tvarkos yra aiškios, protingos ir racionalios, nė vieno iš bendraturčių teisių ar interesų nepažeidžia, užtikrina turimos nuosavybės proporciją. Kitų naudojimosi tvarkos pasiūlymų į bylą nepateikta. Patvirtinus ieškovų siūlomas tvarkas, prielaidų kilti konfliktinėms situacijoms ateityje teismas neįžvelgia.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21. Atsakovas M. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Atsakovas aktyviai siekė išspręsti žemės sklypų atidalijimo klausimą. Iki ieškinio pateikimo šalys puikiai sutarė ir planavo bendrą projektą. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė argumentus, dėl kurių naudojimosi tvarkos nustatymas yra beprasmis ir neracionalus situacijos sprendimo būdas, kad juo nebus iš esmės išspręstas bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, disponavimo ir naudojimo klausimas, užkertant kelią bet kokiems ginčams ateityje, kad tokio ieškinio patenkinimas tik sudarys prielaidas didesnėms problemoms ir realiems ginčams ateityje. Atsakovas pagrindė ir paties naudojimosi tvarkos nustatymo pagal pateiktus planus ydingumą, prieštaringumą bei nesuderinamumą nei su kasacinio teismo praktika, nei su racionaliu turto valdymu.

21.2. Teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, remdamasis aplinkybe, kad atsakovas nepateikė byloje priešieškinio, nesiūlė savo planų, todėl teismas neturėjo alternatyvos patvirtinti naudojimosi tvarkos pagal atsakovo pateiktus planus ar spręsti kitų bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdų. Tokia teismo išvada prieštarauja kasacinio teismo praktikai, naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijams ir yra nesuderinama su teismo, kaip vienintelės teisingumą įgyvendinančios institucijos, tikslais, funkcijomis bei pamatiniais principais. Pagal teismų praktiką, jei visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą. Ydingos naudojimosi tvarkos patvirtinimo negali lemti tai, kad nebuvo pateiktos alternatyvos. Teismas turėjo alternatyvą – atmesti ieškinį.

21.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad po pasiūlymo rinktis bet kurią iš planuose nurodytų sklypų dalį (A, B ar C) atsakovui vis tiek nesutikus su naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymu, buvo išnaudotos visos galimybes suderinti šalių valią dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės objektą ir ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Tokia teismo išvada padaryta, neatskleidus ginčo esmės, netinkamai ištyrus byloje esančius įrodymus, neatlikus išsamaus faktinės situacijos vertinimo.

21.4. Atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad šalys niekada nesprendė naudojimosi žemės sklypais klausimų, nes naudojimosi tvarkos nustatymas neišsprendžia tinkamo bendraturčių teisių ir pareigų įgyvendinimo. Vienokios ar kitokios dalies pasirinkimas pagal ieškovų pateiktus planus, neužtikrina galimybės tinkamai naudoti sklypus pagal paskirtį, nesuteikia nei vienam bendraturčiui jokių privalumų kito bendraturčio atžvilgiu. Abu sklypai ribojasi, todėl jų valdymo ir naudojimo klausimas visais aspektais turi būti sprendžiamas kompleksiškai, vertinant abu sklypus bendrai. Turi būti tikrinama, ar bendraturčiams naudotis priskiriamos dalys užtikrintų racionalumo, efektyvumo, patogumo, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų laikymąsi.

21.5. Aplinkybė, kad atsakovas nepasirinko nei vieno iš blogų variantų, neturėtų daryti įtakos teismo sprendimui. Ieškovų pateiktuose planuose nėra priimtino nuosavybės naudojimo būdo. Tik nustačius, kad naudojimosi tvarkos planai atitinka naudojimosi žemės sklypais principus, yra tinkami, racionalūs ir subalansuoja bendraturčių interesus, galima būtų spręsti apie atsakovo galimybę rinktis.

21.6. Teismas konstatavo, kad pagal planą (duomenys neskelbtini) sklypo savininkai į sklypą (duomenys neskelbtini) galėtų patekti per projektinį kelią, kuris nėra įrengtas, yra apaugęs medžiais ir krūmais, o iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad kelio nėra. Tačiau teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nesant kito kelio, iš kurio būtų galima patekti į sklypą (duomenys neskelbtini), teigti, kad patekimas į sklypą (duomenys neskelbtini) per vienintelį, nors ir projektinį kelią, neužtikrins atsakovo interesų, negalima, nes jokio kito kelio nėra. Taip pat teismas konstatavo, kad sklypo (duomenys neskelbtini) dalis „D“ ribojasi su sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi „D“, kuri taip pat priskiriama naudotis atsakovui, todėl atsakovas turėtų galimybę į savo sklypo (duomenys neskelbtini) dalį „D“ patekti ir per sklypo (duomenys neskelbtini) dalį „D“. Tokios teismo išvados yra prieštaringos, nesuprantamos, nesusietos su byloje esančiais įrodymais. Teismas imasi papildomų interpretacijų, modifikuodamas naudojimosi tvarką ir peržengdamas ieškinio ribas.

21.7. Atsakovas pateikė 2024 m. gegužės 27 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota, kad patekimas į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagal faktinę situaciją nėra užtikrinamas. Privažiavimo galimybė negali būti vertinama kaip teorinė, ji turi būti reali, nes byloje sprendžiamas būtent naudojimosi sklypu klausimas. Kadangi šiuo metu plane (duomenys neskelbtini) nurodytas privažiavimas neegzistuoja, nustačius naudojimosi sklypu (duomenys neskelbtini) tvarką, nei vienas iš bendraturčių neturės galimybės patekti į jam priskirtą sklypo vietą. Teismas turi priimti tokį sprendimą, kurį būtų galima realiai įvykdyti. Teismui patenkinus ieškinio reikalavimą ir nustačius naudojimosi tvarką sklype (duomenys neskelbtini) pagal planą (duomenys neskelbtini), toks teismo sprendimas yra neįgyvendinamas ir ne tik pažeidžia atsakovo teises, bet taip pat ir neapgina ieškovų interesų. Nesant realiai užtikrinto įvažiavimo į sklype (duomenys neskelbtini) nustatytas dalis, toks naudojimosi tvarkos nustatymas neatitinka kasacinio teismo išskirtų socialinės taikos ir proporcingumo bei naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų.

21.8. Dėl sklypų formos, paskirties skirtumo, teritorinio konteksto specifiškumo efektyviausias būdas įgyvendinti bendraturčių teises – vystyti abiejų žemės sklypų bendrą projektą, juos perplanuojant, pakeičiant jų naudojimo būdą. Atsakovo pagrindinis tikslas – maksimaliai efektyviai suplanuoti sklypų naudojimą, juk visų bendraturčių tikslas yra bendras – gauti maksimalią ekonominę naudą, maksimaliai efektyviai išnaudoti valdomą nuosavybę. Bendraturčiai ir šiuo metu gali naudotis žemės sklypais, ginčų dėl to nėra buvę. Ieškovų procesinių dokumentų turinys patvirtina, kad nustačius naudojimosi tvarką, jie sieks atidalijimo. Tokiu būdu ieškovai siekia užimti tam tikras sklypų dalis, o vėliau jas atidalyti, atsakovą paliekant be galimybės spręsti dėl atidalijimo būdo.

21.9. Teismas ieškovų prašomose naudojimosi žemės sklypais tvarkose nustatė ne vieną trūkumą, tačiau jas vis tiek patvirtino. Toks teismo sprendimas, kuriuo nustatoma ydinga naudojimosi tvarka, kuria nėra palengvinamos, o labiau apsunkinamos bendraturčio teisės, negali būti laikomas teisingu ir pagrįstu. Ieškovai nepagrindė, kodėl pageidauja nustatyti būtent tokią žemės sklypų naudojimosi tvarką, kas nulėmė siūlomų nustatyti dalių konfigūraciją ir išsidėstymą. Net pusėje iš siūlomų nustatyti dalių nemaži plotai yra skiriami privažiavimams, suformuojamos ilgos siauros juostos, o pagal naudojimosi tvarką sklype (duomenys neskelbtini) iš viso nėra užtikrinta galimybė privažiuoti. Tokia sklypų naudojimosi tvarka, kai itin didelis plotas skiriamas privažiavimams, lemia nelygiaverčių dalių nustatymą, neatitinka racionalumo, patogumo ir efektyvumo kriterijų.

21.10. Žemės sklypai ribojasi vienas su kitu, todėl siekiant kuo efektyvesnio ir racionalesnio nuosavybės bei jos naudingųjų savybių panaudojimo, nustatant naudojimosi tvarką, negalima šių sklypų vertinti atsietai. Ieškovai sklypus vertino kaip visiškai atskirus ir nesusijusius turtinius vienetus, neatsižvelgdami nei į patogumą šiuos sklypus naudoti, nei į efektyvų nuosavybės panaudojimą, nei į ateities perspektyvas, nei į bendrą rajono išplanavimą. Kiekvienas iš sklypų, be jokio išsamaus aplinkybių ir konteksto vertinimo, tiesiog padalintas į keturias dalis, o bendras dalių nustatymas yra chaotiškas ir nepagrįstas. Jei siekiant patekti į sklype (duomenys neskelbtini) nustatytas dalis, tektų važiuoti per sklype (duomenys neskelbtini) nustatytas dalis, tai galėtų reikšti būsimus bendraturčių ginčus ir nesutarimus.

21.11. Ties sklypo (duomenys neskelbtini) vakarine riba nustatyti ilgi siauri dvigubi privažiavimai, kurių plotis bendrai siekia daugiau nei 12 m. Tokių privažiavimų suformavimas atliktas visiškai neatsižvelgiant į sklypų teritorinį kontekstą, nes jie nurodomi prie besiribojančio kvartalo sklypų vidinių kiemų. Jeigu šiais pravažiavimais būtų važinėjama žemės ūkiui aptarnauti reikalingomis transporto priemonėmis, tai gali lemti trečiųjų asmenų teisių ir interesų pažeidimus bei galimai išprovokuotų ginčus su trečiaisiais asmenimis. Siūlomų nustatyti dalių konfigūracija yra skirtinga. Nors šios dalys formaliai atitinka nuosavybės dalis, tačiau savo dydžiu naudingo ploto aspektu yra nelygiavertės. Pavyzdžiui plane (duomenys neskelbtini) atsakovui priskiriama dalis „D“ yra 2 111 kv. m ploto, tačiau šioje dalyje net 5 arų plotas yra skiriamas privažiavimui. Abiejuose sklypuose atsakovui priskiriama naudotis dalimis „D“, kurios ribojasi su autoservisu ir yra arčiausiai degalinės. Akivaizdu, kad skirtingo vertingumo dalių paskirstymas negali būti laikomas užtikrinančiu bendraturčių interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi.

22. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai A. B., A. B., J. B., T. V. ir D. Z. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Atsakovas, apeliaciniu skundu prašydamas ieškinį atmesti, nepateikia alternatyvaus pasiūlymo dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo. Dėl to darytina išvada, kad nėra jokio teisėto pagrindo naikinti teismo sprendimą, nes atsakovo pareikštas prašymas neišsprendžia tarp bendrasavininkų esančios konfliktinės situacijos dėl naudojimosi žemės sklypais. Teismo sprendimas yra priimtas, atsižvelgus į visas byloje esančias aplinkybes.

22.2. Ieškovai siūlė atsakovui rinktis bet kurią iš planuose nurodytų sklypų dalį, kad tik būtų prieita prie taikaus, abi puses tenkinančio sprendimo, bet atsakovo netenkino net ir toks geranoriškas pasiūlymas. Akivaizdu, kad atsakovas nusiteikęs piktybiškai ir nesiekia jokio taikaus sprendimo, nenori, jog būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypais tvarka, nes iki kreipimosi į teismą eilę metų ieškovams nepavyko gražiuoju sutarti su atsakovu dėl naudojimosi ginčo žemės sklypais. Dėl to sutiktina su teismo motyvu, kad buvo išnaudotos visos galimybes suderinti šalių valią dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės objektą ir ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo.

22.3. Atsakovui priskirtos žemės sklypo dalys „D“ ribojasi viena su kita, todėl vien ši aplinkybė atsakovui suteikia papildomą naudą bei patogumą, nes jo sklypų dalių neskiria joks kelias ar kitų bendraturčių dalys. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad nėra jokio kelio, per kurį būtų galima privažiuoti prie žemės sklypų. Prie sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinės dalies yra pravažiavimas. UAB „Geoera“ specialisto V. J. 2024 m. balandžio 17 d. aiškinamojo rašto pateiktoje VĮ „Registrų centras“ žemėlapio ištraukoje matomas neįteisintos žemės projektinis kelias, kuriuo galima pateikti iki sklypo (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje V. J. paaiškino, kad nors natūroje šiuo metu ir nėra realaus kelio, tai nereiškia, jog kelias neegzistuoja, nes yra suprojektuotas projektinis kelias. Praktikoje yra vadovaujamasi projektais, planais, o ne faktine esama situacija. Suprojektuotas kelias šalių inciatyva ar savivaldybės pagalba gali būti įrengtas. Dėl to aplinkybė, kad šiuo metu suprojektuoto kelio vietoje yra krūmai, medžiai, nėra pagrindas teigti, jog faktiniam keliui neegzistuojant, naudojimosi žemės sklypais tvarka yra ydinga, neefektinga ar neracionali.

22.4. (duomenys neskelbtini) gatvės kelias yra įrengtas, lygus, be jokių griovių, duobių, apaugusių medžių, todėl patekimas į bendraturčių žemės sklypus nėra apsunkintas. Kiekvienas laisvai, netrukdomai gali patekti į savo žemės sklypų dalis. Projektuojant sklypus ir juos įgyjant, bendrasavininkams buvo aišku, kad į vieną iš jų galima patekti tik per projektuojamą kelią, kito įvažiavimo nėra. Tačiau tuo metu tai tenkino visus bendrasavininkus, todėl atsakovo pozicija, kad teismo sprendimu patvirtinta žemės sklypų naudojimosi tvarka pažeidžia jo interesus, yra nepagrįsta.

22.5. Atsakovas neteisingai nurodo, kad jis visą laiką aktyviai siekė išspręsti žemės sklypų atidalijimo klausimą. Nors atsakovas vis akcentuoja, kad naudojimosi tvarkos nustatymas yra beprasmis ir neracionalus situacijos sprendimo būdas, tačiau nenurodo, kodėl naudojimosi tvarkos nustatymas yra beprasmis, dėl ko žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymas kels ginčus ateityje. Atsakovas prieštarauja pats sau, nes nurodo, kad patenkinus ieškinį, nebus išspręstas bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo bei disponavimo klausimas, tačiau būtent žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymas ir išsprendžia minėtus klausimus. Būtent šalių pareiga yra byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Tačiau atsakovas savo pareigos nevykdė. Dėl to teiginys, kad nepriimtas abiem pusės priimtiniausias sprendimas, yra neteisingas.

22.6. Patys sklypai yra specifinės, netaisyklingos formos, todėl objektyviai jų padalinti į taisyklingos formos dalis nepavyktų. Sutiktina, kad netaisyklingos formos sklypo dalies naudojimas žemės ūkio veiklai galimai kažkiek apsunkintų žemės ūkio darbų atlikimą, tačiau, tai nėra svari aplinkybė, lemianti plano vertinimą kaip neracionalaus ir neefektyvaus. Atsakovas pateikė pačius pirmus prieš 8 -7 metus braižytus ieškovų ir atsakovo brėžinius. Nuo to laiko atsakovas nieko daugiau nepasiūlė (brėžinių nebuvo paruošta). Atsakovui buvo siūloma parduoti žemės sklypus ir pasidalinti pinigus į keturias dalis, tačiau atsakovas su tokiomis sąlygomis kategoriškai nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

23. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl šalims priklausančių žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovams ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra žemės ūkio paskirties, jo plotas – 22 387 kv. m. Ieškovui A. B. priklauso 1/16 dalis, ieškovams A. B. ir J. B. – po 3/32 dalis, ieškovams T. V., D. Z. ir atsakovui – po 1/4 dalį šio žemės sklypo. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra komercinės paskirties objektų teritorijos, jo plotas – 8 441 kv. m. Ieškovui A. B. priklauso 1/16 dalis, ieškovams A. B. ir J. B. – po 3/32 dalis, ieškovams T. V., D. Z. ir atsakovui – po 1/4 dalį šio žemės sklypo.

24. Ieškovai siekia nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarką pagal UAB ,,Geoera“ matininko D. V. 2023 m. liepos 25 d. parengtus žemės sklypų naudojimosi tvarkos planus (el.b., failas 1, l. 10-13). Tuo tarpu atsakovas su ieškovų pateiktais žemės sklypų naudojimosi tvarkos planais nesutinka, teigdamas, kad ši tvarka neracionali, neefektyvi ir nepagrįsta, yra išskiriamos per didelės dalys, skirtos tik privažiavimui, nėra užtikrintas atsakovo patekimas į jam priskirtą sklypo (duomenys neskelbtini) dalį „D“, suformuoti sklypai yra nelygiaverčiai, abiejų sklypų atsakovui skirtos dalys „D“ yra rytinėje pusėje, kuri ribojasi su autoservisu ir yra arčiausiai degalinės.

Dėl ieškovų pateiktų naudojimosi žemės sklypais tvarkos planų

25. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011)

26. Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).

27. Žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.74 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto (žemės sklypo), nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2010).

28. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka patvirtinama, kai joje apibrėžiama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, t. y., nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju tai turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020, 17 punktas).

30. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

31. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Teismo atsisakymas tvirtinti naudojimosi tvarkos nustatymo projektą neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

32. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad bylos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai yra skirtingos naudojimosi paskirties. Abu žemės sklypai yra vienas šalia kito, abu sklypai yra netaisyklingos formos, ypač žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio viena kraštinė sudaro laužytą liniją. Šiuo metu nei viename iš žemės sklypų nėra jokių statinių, taip pat nei vienas iš bendrasavininkų šiuose sklypuose nevykdo tokio pobūdžio ūkinės komercinės veiklos, kuri galėtų turėti įtakos šalių naudojimui skirtų dalių nustatymui.

33. Ieškovai siekia nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarką. Tuo tarpu atsakovas atsiliepime, triplike (el. b., failas 1, l. 45-61; 87-97), taip pat ir apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymu, bet teigia, kad efektyviausias ir racionaliausias žemės sklypų panaudojimas būtų jų paskirties suvienodinimas ir atidalinimas, o būtent pagal ieškovų patvirtintą naudojimosi tvarką šių sklypų nebus galima atidalinti, nes jie neatitinka žemės sklypų formavimo principų. Nei ieškovai, nei atsakovas neatskleidžia teismui, kokią veiklą jie ketina vykdyti ateityje jiems priskirtose žemės sklypų dalyse.

34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų pateiktuose matininko D. V. 2023 m. liepos 25 d. parengtuose žemės sklypų naudojimosi tvarkos planuose yra aiškiai nurodytos žemės sklypo dalys, tenkančios kiekvienam iš bendrasavininkų, išskirti įvažiavimai į sklypų dalis, kiekvienam bendrasavininkui priskirtos sklypų dalys atitinka jų turimos bendrosios nuosavybės dalis. Aplinkybė, kad atsakovas iš esmės nesutinka su naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymu, nėra pagrindas netvirtinti ieškovų pasiūlytos naudojimosi žemės sklypais tvarkos.

35. Atsakovas nepateikė savo plano, pagal kurį turėtų būti atidalinami žemės sklypai, nenurodė teismui, ar yra teisinės prielaidos suvienodinti abiejų žemės sklypų paskirtį. Taigi teismas neturi galimybių įsitikinti, kad atsakovo argumentai yra pagrįsti, kad jis iš tikrųjų turi realų efektyvesnio ir ekonomiškesnio žemės sklypų panaudojimo planą ir šis planas nepažeidžia kitų bendrasavininkų interesų. Tuo tarpu atsakovo nurodyti ieškovų parengtos naudojimosi žemės sklypų tvarkos trūkumai nepatvirtina, kad ši tvarka yra tokia neracionali, neefektyvi ir neekonomiška, kad būtų pagrindas iš viso netvirtinti ieškovų pateikto naudojimosi žemės sklypais tvarkos plano.

36. Kadangi abu žemės sklypai, ypač sklypas (duomenys neskelbtini), yra netaisyklingos formos, todėl nagrinėjamoje byloje yra apsunkinta galimybė suprojektuoti visiems bendrasavininkams priskirtinas naudojimui taisyklingos stačiakampio formos sklypo dalis. Nors atsakovas teigia, kad sklypuose yra išskiriamos per didelės dalys, skirtos tik privažiavimui, tačiau tokių dalių neišskiriant, visiems bendraturčiams skiriamas naudojimui žemės sklypų dalis tektų formuoti arba labai siauras, kurias dėl to būtų nepatogu racionaliai naudoti, arba tektų nustatyti patekimus į tam tikriems bendrasavininkams priskirtas sklypo dalis per kitų bendrasavininkų sklypų dalis. Dėl to, norint ateityje atsidalinti, tektų spręsti dėl servituto nustatymo. Teismas sprendžia, kad privažiavimo juostų, skirtų patekimui į bendrasavininkams skirtas dalis, išskyrimas, yra leistinas nedidelis nukrypimas nuo racionalios ir teisingos naudojimosi tvarkos modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka.

37. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad abiejuose žemės sklypuose yra nustatytos vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos, kelių apsaugos zonos, elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos (el. b., failas 1, l. 14-19). Atsakovo pateikta 2018 m. topografinė sklypų nuotrauka su nustatytomis požeminių komunikacijų vietomis patvirtina, kad šios zonos yra išsidėstę beveik tolygiai abiejų žemės sklypų pakraščiuose (el.b., failas 1, l. 64). Taigi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovui priskirtose naudotis abiejų sklypų dalyse „D“ būtų didesnis apsaugos zonų ir kitų veiklos ribojimų skaičius, negu kitiems ieškovams priskirtose dalyse.

38. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta, kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad jam skirtos sklypų dalys „D“ yra nelygiavertės, nes yra rytinėje pusėje, kuri ribojasi su autoservisu ir yra arčiausiai degalinės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui ieškovai siūlė rinktis kitas sklypų dalis, tačiau atsakovas nesutiko rinktis nei vienos. Taigi aplinkybė, kad atsakovui paskirtos sklypų dalys yra arti degalinės ir autoserviso, nėra esminė aplinkybė, dėl kurios atsakovas nesutinka su ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypais tvarka. Be to, atsakovas nepaaiškino, kaip ši aplinkybė įtakoja ir blogina jo vykdomą ar ketinamą ateityje vykdyti veiklą žemės sklypuose. Jokių kitų galimų atsakovui skirtų žemės sklypų dalių nelygiavertiškumo požymių byloje nėra.

39. Pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

40. Vienas iš pagrindinių atsakovo nesutikimo su ieškovų pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka, yra aplinkybė, kad pagal faktinę situaciją jis neturi galimybės patekti į jam skirtą sklypo (duomenys neskelbtini) dalį „D“ per plane pažymėtus taškus 1-5-6-7-2. Šią aplinkybę patvirtina paties atsakovo pateiktas 2024 m. gegužės 27 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (el. b. failas 2, l. 3-8), taip pat ir šalių paaiškinimai. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nepripažino pažeidžiančios atsakovo interesus, nes jis gali į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį „D“ patekti per jam skirto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį „D“, nes jos ribojasi, taip pat prie plane pažymėtų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) taškų 1-5-6-7-2 yra numatytas projektinis kelias. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais.

41. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) visi bendrasavininkai turi galimybę patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės, per naudojimosi tvarkos plane pažymėtus taškus 6-5-7-14-13. Tuo tarpu prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nėra jokios gatvės ar kelio, per kuriuos būtų galima įvažiuoti į šį žemės sklypą. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas 2006 m. rugsėjo 26 d., bendrasavininkai jį įsigijo pagal 2008 m. lapkričio 25 d. dovanojimo sutartį ir 2021 m. rugsėjo 9 d. paveldėjimo teisės liudijimą (el.b., failas 1, l. 17-19). Taigi visą laiką nuo šio žemės sklypo įsigijimo iki šiol bendrasavininkai į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą galėdavo įvažiuoti per žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Dėl to aplinkybė, kad ir po naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo, atsakovas į jam skirtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį „D“ galės įvažiuoti per jam skirtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį „D“, nepripažintina pažeidžianti atsakovo interesus ar bloginanti jo galimybę patekti į jam priskirtą sklypo (duomenys neskelbtini) dalį „D“.

42. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog tai, kad nėra įrengto įvažiuojamojo kelio į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) apsunkina savininkų naudojimąsi šiuo sklypu ir mažina sklypo vertę. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama dėl nuosavybės teisinio režimo pasikeitimo, t. y. atidalijimo. Pats savaime valdymo tvarkos nustatymas veikia visų bendrasavininkų daikto vertės vienodą padidėjimą ar sumažėjimą. Tačiau tuo atveju, jei bendrasavininkai siektų daikto padalijimo natūra, tuomet būtų nustatoma kiekvieno atidalinto daikto vertė, sprendžiama dėl kompensacijos, jei sumažėtų daikto vertė, t. y. atidalijimo atveju būtų vertinamos aplinkybės dėl nuosavybės teisių į daiktą turinio. Pažymėtina, kad jei savininkai norės suformuoti atskirus žemės sklypus ir identifikuoti turto dalis, privalomai turės išspręsti inžinerinio koridoriaus (tame tarpe, kelio) suformavimo klausimus.

43. Kadangi byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad naudojimosi plane pažymėtuose patekimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) taškuose 1-5-6-7-2 pagal viešus duomenis yra numatytas projektinis kelias, pripažintina, kad bendrasavininkai šią galimybę turi ir gali ją įgyvendinti bendru sutarimu. Tačiau šiuo metu, sprendžiant klausimą dėl ieškovų pateiktos naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo, ši aplinkybė neturi poveikio nagrinėjamai bylai, nes šis kelias iki šiol neegzistuoja ir faktiškai bendrasavininkai visą laiką nuo žemės sklypų įsigijimo į sklypą (duomenys neskelbtini) patekdavo tik per sklypą (duomenys neskelbtini).

Dėl procesinės bylos baigties

44. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai, nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo ištirtus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

47. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, jam bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese, neatlygintinos. Ieškovai pateikė duomenis, kad dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Minėta suma neviršija pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 8.11 punktą numatyto 2 338,70 Eur maksimalaus dydžio, mokėtino už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Dėl to ieškovams atlygintina visa 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Kadangi 1 000 Eur sumą advokatei sumokėjo tik ieškovė D. Z., jai priteistinos 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo.

48. Apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 37, 38 straipsniais, 325 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija

nutaria:

netenkinti atsakovo M. V. apeliacinio skundo.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei D. Z., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Ieva Navickaitė-SakalauskienėRūta PetkuvienėRenata Volodko