- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-23
- Bylos Nr.
- e2YT-585-470/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03222-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Pareiškėjas
- Z. D.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, R. D., E. B., O. D.
- Kategorijos
- 2.5.2Įpėdiniai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, R. D., E. B., O. D. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Z. D. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina B. D., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)), priėmė palikimą po savo sutuoktinio, pareiškėjos tėvo A. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama turtą faktiškai valdyti. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjai, kaip įstatyminei V. D. įpėdinei, suteiktų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą brolio valdytą turtą, kas leistų pilna apimtimi priimti palikimą, jį pareiškėjai valdyti, naudotis, disponuoti.
Pareiškėja nurodė, kad B. D. ir A. D. yra jos tėvai. Mama B. D. ir tėvas A. D. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė šešių vaikų: pareiškėjos Z. D., V. D., kuris mirė (duomenys neskelbtini), A. D., kuris mirė (duomenys neskelbtini), buvo nevedęs, vaikų nesusilaukė, R. D., E. B., E. D., kuris mirė (duomenys neskelbtini), buvo nevedęs, tačiau susilaukė trijų vaikų: O. D., V. D., kuri mirė (duomenys neskelbtini), ir P. D., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Tėvas A. D. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu pareiškėjos tėvai buvo įsigiję gyvenamąjį namą bei pasistatė kitus ūkio priklausinius ir tokiu būdu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini). Po A. D. mirties jo sutuoktinė B. D. nesikreipė į notarą dėl A. D. paveldimo turto priėmimo, palikėjo turtą paveldėjo pradėdama faktiškai valdyti ir dėl šios priežasties VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre paveldėtas turtas, B. D. vardu neįregistruotas. Kiti A. D. įpėdiniai – vaikai, į palikėjo turtą nepretendavo, į notarą dėl paveldimo turto priėmimo nesikreipė ir ginčo dėl to, kad A. D. turtą paveldėjo tik B. D. nebuvo. B. D. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties visą jos turtą paveldėjo jos sūnus, pareiškėjos brolis V. D., kuris taip pat miręs (duomenys neskelbtini). 2024-05-29 pareiškėja Z. D. paveldėjimo tikslu pateikė Alytaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei L. K. pareiškimą, kuriuo pareiškė, kad priima po brolio V. D. mirties likusį pagal įstatymą paveldimą turtą, kurį sudaro: žemės sklypų nuomos teisė ir kitas palikėjo turtas. Kaip paaiškėjo Z. D. priimti viso po brolio mirties atsiradusio palikimo negali, nes jos mama B. D. po vyro A. D. mirties dėl palikimo priėmimo pas notarą nebuvo kreipusis, paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir paveldėjimo liudijimo neturi. Tačiau akivaizdu, kad A. D. palikimą B. D. priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. D. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo E. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo O. D. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Z. D. yra B. D. ir A. D. dukra, šį faktą patvirtina į bylą pateiktas gimimo liudijimas. Pareiškėjos tėvas A. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina išduotas mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos tėvo A. D. mirties liko paveldimas turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šis turtas Nekilnojamojo turto registre buvo suformuotas ir įregistruotas A. D. vardu.
Po A. D. mirties šiuo turtu rūpinosi jo sutuoktinė, pareiškėjos motina B. D., naudojosi visu gyvenamuoju namu, jame esančiais daiktais ir kitais statiniais, rūpinosi, mokėjo visus reikiamus mokesčius. Pareiškėjos motina B. D. priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. D. mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti – atliko aktyvius veiksmus, kuriais buvo realizuota B. D. teisė įgyti visas teises į palikimą. B. D. mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina išduotas mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). B. D. testamento nepaliko. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad palikimą po B. D. mirties priėmė jos sūnus ir pareiškėjos brolis V. D., ką patvirtina Alytaus rajono 3-as notaro biuru pažyma. V. D. mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina išduotas mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Z. D. priėmė V. D. palikimą, ką liudija 2024-05-29 Alytaus rajono 1-ojo notaro biuro liudijimas, registro Nr. 1186.
Pareiškėjos išdėstytos aplinkybės bei byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia pripažinti, jog jos motinos B. D. aktyvūs veiksmai, priimant valdyti po sutuoktinio A. D. mirties atsiradusį turtą, t. y. naudojimasis gyvenamuoju namu, jo priežiūra, tvarkymas, įvairių su turto išlaikymu susijusių mokesčių mokėjimas, leidžia spręsti, kad B. D. rūpinosi turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Visi aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad B. D. po sutuoktinio A. D. mirties priėmė jo turtą savo nuosavybėn, t. y. perėmė palikėjo turtą visa apimtimi, kas reiškia, kad palikimą ji priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50–5.51 straipsniai).
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja Z. D. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimą.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos Z. D. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos Z. D., a. k. (duomenys neskelbtini) motina B. D., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiškėja Z. D. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į brolio V. D. palikimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.