Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 MGL, t. y. 3 000 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. M. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta 30 MGL (1 500 Eur) bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi ir 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. gruodžio 3 d., 20 val. 50 min. iki 2023 m. gruodžio 4 d., 15 val. 15 min., t. y. viena diena, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, taip pat bausmė, atlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 metus ir 6 mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 4 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš A. M. išieškota, konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 19 629 Eur valstybės naudai.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas ? paliktos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta jas panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. M. nuteistas už tai, kad 2023 m. gruodžio 3 d., apie 20 val. 15 min., automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kliudė stovintį automobilį „Seat Altea XL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį O. J. (O. J.), automobiliu „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos pasišalino ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai 2023 m. gruodžio 3 d., 21 val. 07 min., alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas 1,96 promilių neblaivumas. Šie A. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, visapusiškai ir objektyviai iširtos teisingam bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybės, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo A. M. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

5. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš nurodytame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų.

6. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra vienpusiškas ir tendencingas, nes grindžiamas įrodymais, kurie buvo vertinami pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad, nors nuteistasis A. M., keldamas savo įvykio versiją, kategoriškai neigė kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog liudytojo O. J. parodymai ir juos patvirtinantys kiti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. M. įvykio metu vairavo automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į O. J. automobilį „Seat Altea XL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį.

7. Skunde tvirtinama, jog teismas nepagrįstai nevertino nuteistojo A. M. ir liudytojo E. D. parodymų, jog teismas buvo šališkas ir įrodinėjimo našta buvo perkelta apelianto gynėjui, o priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra „kerštas“ už tai, kad A. M. nepripažino kaltės dėl to ko jis nepadarė. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir dar kartą įvertinusi surinktus ir ištirtus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, viso baudžiamojo proceso metu nuteistasis M. M. tvirtino, kad „Renault Trafic“ vairavo liudytojas E. D. ir parodė, jog šis ir kliudė kitą mašiną, todėl nuėjo pakalbėti su žmogumi, grįžęs pasakė, kad susitarė su juo, jie sėdo į mašiną ir išvažiavo. Po įvykio, išvažiavus iš stoties, nuteistasis išgėrė viskio butelį. Be to, nurodė, kad įvykio metu jis barzdos nenešiojo. Liudytojas E. D. teisme taip pat patvirtino A. M. nurodytas aplinkybes, jis (E. D.) važinėjo mašina, o A. M. sėdėjo šalia. Parkuodamasis kliudė kitą mašiną, išlipo, norėjo gražiai susitarti, bet liudytojas O. J. pradėjo reikalauti pinigų, t. y. 1 000 Eur, arba kvies policiją. Šis elgėsi labai agresyviai, užtvėrė kelią, nenorėjo išleisti. Todėl jis sėdo prie mašinos vairo, nusprendė išvažiuoti. Įvertinęs šių asmenų parodymus ir sugretinęs juos su byloje surinktais ir ištirtais kitais įrodymais, t. y. liudytojo O. J., A. Mi., G. G., R. Č. parodymus, byloje esančius objektų apžiūros protokolus, pareigūnų tarnybinius pranešimus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą, pirmosios instancijos teismas nusprendė nuteistojo ir liudytojo E. D. parodymais nesiremti, nes jų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Taigi, pirmosios instancijos teismas vertino tiek nuteistojo, tiek liudytojo parodymus, tačiau, tai, kad jie buvo įvertinti ne taip, kaip pageidauja apeliantas, nereiškia, jog teismas buvo šališkas, ar buvo perkelta įrodinėjimo našta apelianto gynėjui. Pastebėtina, jog buvo tiriamos faktinės įvykio aplinkybės ir renkami įrodymai BPK nustatyta tvarka, kviečiami liudytojai, buvo tenkinami paties, tuo metu kaltinamojo prašymai. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės, todėl visų įmanomų procesinių veiksmų neatlikimas nereiškia, jog šiai bylai reikšmingos aplinkybės nebuvo išaiškintos tiek, kiek tai reikšminga bylai, ar kad buvo pažeistos nuteistojo procesinės teisės, kadangi kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių išnaudojus visas galimybes neįmanoma pašalinti. Tačiau pabrėžtina, kad jų pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas.

8. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas A. M. kaltę grindė nuosekliais liudytojo O. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, bei jo parodymus patvirtinančių kitų įrodymų visuma. Šis liudytojas parodė, jog prie stoties pastatė mašiną ir kalbėjo su pažįstamu. Išgirdo smūgį. Pasakė „žiūrėk, mikroautobusiukas atsirėmė į mano automobilį“. Vairuotojas bandė išvažiuoti iš stovėjimo vietos ir vėl pastatyti mašiną atbuline eiga. Antrą kartą mašiną pastatė per arti kitos stovėjusios mašinos ir ją kliudė, nulenkė veidrodį. Keleivis išlipo su buteliu ir pradėjo kažką kalbėti. Jis pamatė, kad tie asmenys neblaivūs ir norėjo paskambinti policijai. Antras asmuo negalėjo išlipti iš automobilio pro vairuotojo pusę, todėl išlipo pro keleivio pusę ir užėjo už autobusiuko. Po to pasikvietė tą, kuris išlipo pirmas. Jie tarp savęs pašnekėjo, sėdo į mašiną. A. M. liudytojo akivaizdoje apsikeitė vietomis automobilyje su prieš tai keleivio vietoje sėdėjusiu asmeniu. Liudytojas padarė nuotrauką, šiems jau pasikeitus vietomis. Pirmas asmuo kliudė, o išvažiuojant iš aikštelės automobilį vairavo tas kuris iš pradžių buvo keleivis. Liudytojas bandė sustabdyti mašiną, bet ji vos jo nepervažiavo. O. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog už automobilio „Renault Trafic“ vairo, kuomet įvyko eismo įvykis buvo vyras su barzda, po to jie apsikeitė. Vertinant aptartų O. J. parodymų patikimumą pastebėtina, kad iš esmės analogiškas, esmines ginčijamo įvykio aplinkybes šis liudytojas nurodė ir pirminiuose savo paaiškinimuose į eismo įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. 2023 m. gruodžio 14 d. apžiūros protokole nustatyta, kad buvo apžiūrėtas policijos pareigūnės kūno kamera fiksuotas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog 2023 m. gruodžio 3 d. 20.36 val., pareigūnai atvyksta į įvykio vietą – automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kur vyriausiasis patrulis bendrauja su liudytoju O. J. Šis paaiškina, kad savo automobilį „Seat Altea XL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatęs šioje aikštelėje. Atvažiavo automobilis ir parkuodamasis atbulai subraižė jam sparną, po to išvažiavo ir antrą kartą parkavosi. Tame automobilyje buvo du asmenys, jie išlipo iš automobilio. Vienas iš jų prašė susitarti, O. J. pasakė, kad kvies policiją, nėra čia ko tartis, abu girti. Tada prie vairo sėdo kitas vyras, vos jo nepartrenkė ir nuvažiavo. O. J. parodė pareigūnams nuotrauką, kurioje užfiksuotas vyras, kuris sėdėjo prie vairo, o po to atsisėdo į keleivio vietą. Prie vairo sėdėjo vyras su barzda. Pranešėjas viską nurodė detaliai, o A. M. neigė kaltę, tik sustabdžius pareigūnams automobilį elgėsi labai agresyviai – spardėsi, stumdėsi rankomis, stangrino jas, įžeidinėjo, ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus. Taip pat iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2023 m. gruodžio 3 d. 21.07 val. A. M. buvo nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, o 21.27 val. – 2,27 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 54–55).

9. Apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti liudytojo O. J. pirminiais ir teisminio proceso metu duotais parodymais, kuomet jis nuo pat pradžių nurodė visas įvykio aplinkybes. Gynybos akcentuojamos aplinkybės, jog liudytojas O. J. teisminio nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti ar automobilį vairavo A. M., nesudaro pagrindo netikėti šio liudytojo nurodytomis aplinkybėmis, jog eismo įvykį automobilių stovėjimo aikštelėje sukėlė būtent A. M. Pažymėtina, jog liudytojas O. J. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog eismo įvykį sukėlė automobilį vairavęs vyras su tamsia barzda, kad asmenys buvo dviese, nepavykus susitarti dėl policijos nekvietimo, šie susikeitė vietomis ir išvažiavo. O. J. 2023 m. gruodžio 3 d. iš karto po įvykio prieš išvažiuojant susikeitusiems asmenims (A. M. ir E. D.) padarė nuotrauką, kurioje matyti, jog priekinėje keleivio vietoje sėdi vyras su barzda, ir šis liudytojas patvirtino, kad tai tas pats vyras, važiuodamas atbulas, apgadino jo automobilį (1 t., b. l. 72-74). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. gegužės 2 d. tarnybinio pranešimo, matyti, jog nuteistasis A. M. pagal Polis II registre esančius duomenis buvo pristatytas į areštinę 2023 m. gruodžio 3 d. 23.10 val. ir buvo įkelta jo nuotrauka, padaryta 2023 m. gruodžio 3 d. 23.35 val., po sulaikymo, iš kurios matyti, kad A. M. yra su tamsia barzda (2 t., b. l. 26-29). Taigi, vien tai, kad A. M. vėliau pakeitė išvaizdą pašalindamas barzdą dėl ko liudytojas O. J. negalėjo pasakyti, jog už vairo buvo tas pats asmuo – A. M., nesudaro pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais. Kaip jau paminėta, jokių kitų asmenų, išskyrus A. M. ir E. D. 2023 m. gruodžio 3 d. vakare transporto priemonėje „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuomet buvo apgadintas O. J. automobilis, nebuvo, to neneigia nei nuteistasis nei liudytojas E. D. Liudytojo O. J. parodymai yra nuoseklūs nuo pat pradžių, asmuo kvietė policiją, įvykio dalyvius užfiksavo savo priemonėmis, jo nurodytas aplinkybes patvirtina kiti aptarti įrodymai (vaizdo įrašai iš pareigūnų kamerų, policijos pareigūnų R. Č., A. Mi., G. G. parodymai, alkotesterio duomenys, kuriuo A. M. nustatytas 1,96 prom. neblaivumas, įvykio vietos apžiūros protokolas), o vien tai, kad nuteistasis vėliau pakeitė išvaizdą ir O. J. negalėjo kategoriškai pasakyti ar būtent nuteistasis vairavo automobilį, yra suprantama ir logiškai paaiškinama, kadangi praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas ir pats A. M. keitė išvaizdą, taip galimai siekdamas sukliudyti jį atpažinti ir suklaidinti liudytoją.

10. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesiremti nuteistojo A. M. ir liudytojo E. D. parodymais, nes matyti, jog tokią šių asmenų gynybinę versiją paneigia baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nuteistojo A. M. parodymus patvirtinančio jo draugo liudytojo E. D., kuris nuteistas kitoje byloje už vairavimą esant neblaiviam, ir nagrinėjamu atveju nėra įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, galimai duodami nuteistajam palankūs parodymai, kartu jų parodymų prieštaravimas kitiems baudžiamojoje byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, suteikia pagrindą abejoti šių asmenų parodymų patikimumu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nuosekliais liudytojo O. J. parodymais ir kitais objektyviais duomenimis neginčijamai nustatyta tai, kad automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu, vairavo būtent nuteistasis A. M. Taigi, atsižvelgdama į byloje nustatytų ir dar kartą įvertintų įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog A. M. veikoje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, dėl to skundžiamu nuosprendžiu apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise taikymo termino.

11. A. M. apeliaciniame skunde ginčija jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams – taikymo terminą.

12. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.

13. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, jog ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. jomis bus pasiekti bausmės tikslai.

14. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistajam paskirtas specialiosios teisės atėmimas yra 2 metai 6 mėnesiai, t. y. mažesnis nei šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino vidurkis. Teismo vertinimu, tokia teisinio poveikio priemonė A. M. atžvilgiu yra pagrįsta ir proporcinga. A. M. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamą veiką padarė naudodamasis šia teise, vairavo automobilį, kliudė stovintį automobilį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai patikrinimo metu jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais nuteistasis neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems aplinkui esantiems asmenims. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, individualizuodamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino visas šiai baudžiamajai poveikio priemonei reikšmingas aplinkybes, tiek nuteistojo asmenybę, tiek nusikaltimo pavojingumą, tiek atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, yra adekvati nuteistojo padarytai veikai, todėl ją dar labiau švelninti ar naikinti pagrindo nėra.

Dėl turto konfiskavimo.

15. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. nesutinka su apylinkės teismo sprendimu konfiskuoti automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nuteistojo A. M. argumentus, konstatuoja, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje transporto priemonė buvo pagrįstai pripažinta nusikaltimo padarymo priemone bei nuspręsta išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų suma.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pažymima, jog kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, neblaivumo patikrinimo vengimą, kai nustatyti transporto priemonės vairuotojo neblaivumo požymiai, arba alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, įstatymų leidėjas numatė, kad transporto priemonės, su kuriomis padarytos šios nusikalstamos veikos, turi būti konfiskuojamos, kadangi tai yra būtina priemonė siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams. Šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės konfiskavimo, nėra įmanomas.

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistojo A. M. padarytas nusikaltimas negalėjo būti padarytas be transporto priemonės „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimo, t. y. nesant transporto priemonės vairavimo nebūtų padarytas eismo įvykis ir neatsirastų pagrindas tikrintis neblaivumą. Be minėto automobilio panaudojimo nuteistasis nebūtų turėjęs pareigos paklusti policijos pareigūnų reikalavimui pasitikrinti neblaivumą. Taigi, nustačius, kad turtas yra konfiskuotinas, teismas pirmiausia turi įvertinti ar šis turtas gali būti konfiskuotas ir svarstyti, ar nėra pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį, t. y. svarstyti galimybę taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Nusprendęs netaikyti turto konfiskavimo, teismas turi pateikti sprendimo konfiskuoti ne turtą, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą, motyvus bei įvertinti ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcinga.

18. Apygardos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pateikė išsamius motyvus, parinkdamas šiai teisinei situacijai tinkamą turto konfiskavimo pobūdį (išieškodamas transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, bet ne konfiskuojant patį automobilį). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kaip matyti iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo, minėta transporto priemonė „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui – UAB „Luminor Lizingas“ (automobilio valdytojas – UAB „G.“) (1 t., b. l. 32). Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog automobilio savininkui būtų žinoma, kad A. M. su jam nepriklausančia transporto priemone kliudys kitą stovintį automobilį, pasišalins iš eismo įvykio vietos ir vartos alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, ar būtų leidęs jam tai daryti, taigi pagrįstai buvo nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai, kad negalima konfiskuoti to paties automobilio vertę atitinkančią sumą tiek iš A. M., tiek ir iš E. D. skirtingose bylose, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pripažinti tokiais, kuriais vadovaujantis galima būtų neskirti automobilio vertę atitinkančios sumos išieškojimo. Klausimai susiję su baudžiamąja byla, kurioje nuteistasis yra E. D., nėra apeliacinio skundo dalykas, todėl teismas šitų klausimų nenagrinėja ir jų nevertina. Pastebėtina ir tai, kad šiuo atveju nėra sprendžiamas E. D. atsakomybės ir jam taikytų baudžiamojo poveikio priemonių klausimas kitoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurias nustačius būtų galima vienareikšmiškai teigti, jog A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas už padarytą nusikaltimą būtų aiškiai neproporcinga ir neteisinga priemonė. Pasirinkdamas nusikalstamą elgesį, A. M. tuo pačiu turi priimti ir iš tokio elgesio galimai kilsiančias jo teises varžančias pasekmes. Tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, šiuo atveju nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams. Asmuo yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, dirbantis, duomenų apie jo sunkią materialinę padėtį teismui nebuvo pateikta.

Dėl bausmės.

19. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. A. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pirmos instancijos teismo nuosprendžiu buvo skirta 60 MGL (3 000 Eur) baudos bausmė, kuri dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta 30 MGL baudos bausme ir nustatyta galutinė 80 MGL (4 000 Eur) bauda. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, įvertino, kad A. M. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, jo veikoje nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad A. M. ankščiau teistas (1 t., b. l. 101–103), per paskutinius vienerius metus 7 kartus baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 107–113), verčiasi individualia veikla ir dirba (1 t., b. l. 104–106, 144–145), išsiskyręs, turi nepilnametį vaiką (1 t., b. l. 93–95; 2 t., b. l. 1). Atkreipė dėmesį ir į tai, jog asmuo neprisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas teisingai įvertino A. M. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios neapibūdina nuteistojo kaip asmens, nepriekaištingai besilaikančio įstatymų imperatyvų. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistajam paskirtą bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdamas į tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, neturi pagrindo A. M. paskirtą bausmę laikyti neteisinga. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadoms, kad būtent baudos bausmė, kurios dydis artimas straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), yra tinkama sulaikyti A. M. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti taip, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl dar labiau švelninti arba naikinti paskirtą bausmę nėra pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančių bausmių paskyrimas (atitinkantis straipsnio sankcijoje numatytą minimalų baudos dydį) akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju, bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, todėl ir šioje dalyje keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, skundą išnagrinėjęs apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo A. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.