- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- 2-45-494/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02585-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Atsakovas
- J. Š., Y. K., V. V.
- Trečiasis asmuo
- P. J., V. V.
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos vyriausiojo
- Kategorijos
- 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą ieškinį atsakovams Y. K., J. Š., V. V., tretiesiems asmenims V. V. atstovui Jasiuliškių socialinės globos namai, Jasiuliškių socialinės globos namams, Vilniaus miesto 33 notarų biuro notarei P. J. dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu, pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento V. V. 2009-10-22 įgaliojimą (notaro registro Nr.PJ-7221), patvirtintą Vilniaus miesto 33 notarų biuro notarės P. J., kuriuo Y. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgaliotas būti V. V. atstovu; 2) pripažinti negaliojančia 2009-10-28 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr.DT-4453), patvirtintą Vilniaus rajono 6 notarų biuro notaro D. T., pagal kurią Y. K., veikdamas kaip V. V. atstovas, pardavė J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) V. V. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone; 3) taikyti restituciją: grąžinti V. V. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esantį Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, įpareigoti Y. K. grąžinti J. Š. 4000 Lt, įpareigoti V. V. grąžinti J. Š. 9000 Lt.
Ieškinyje nurodė, kad 2009-10-22 Vilniaus miesto 33 notaro biure buvo surašytas ir Vilniaus miesto 33 notaro biuro notarės R. J. patvirtintas įgaliojimas, kuriame nurodyta, kad V. V. (V. V.), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Vidiškių sen., Ukmergės r. sav., įgalioja Y. K. (Y. K.), a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būti jo atstovu notarų biure, Valstybės įmonėje registrų centras, Gyventojų registro tarnyboje prie LR VRM bei visose kitose įmonėse, įstaigose bei organizacijose, gauti visus reikiamus dokumentus jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Rudaminos k. v., adresas Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini)., teritorija: Vilniaus r. sav., SB „(duomenys neskelbtini)“, pardavimui, savo nuožiūra pasirinktomis sąlygomis parduoti aukščiau paminėtą žemės sklypą, gauti pinigus, pasirašyti preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo, pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure, priėmimo-perdavimo aktą (visiško atsiskaitymo dokumentus), jo vardu rašyti pareiškimus ir prašymus, už jį pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.
2009-10-28 Vilniaus rajono 6 notaro biure buvo surašyta ir šio biuro notaro D. T. patvirtinta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (reg. Nr. DT-4453) dėl V. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Rudaminos k. v., adresas Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini)., teritorija: Vilniaus r. sav., SB „Eglė“, pardavimo pirkėjai J. Š. už 13000 Lt, kuriuos pirkėja sumokėjo pardavėjo atstovui grynais sutarties sudarymo metu. Šią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį kaip pardavėjo V. V. atstovas pagal 2009-10-22 įgaliojimą, patvirtintą Vilniaus miesto 33 notaro biuro notarės P. J., pasirašė Y. K.. 2009-11-02 nekilnojamojo turto registre 2009-10-28 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo įregistruota J. Š. nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Rudaminos k. v., adresas Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini)., teritorija: Vilniaus r. sav., SB „(duomenys neskelbtini)“.
2009-12-16 Ukmergės rajono apylinkės prokuratūroje pagal Jasiuliškių pensionato pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.88-2-00041-09 pagal LR BK 182 str. 1 d. dėl galimo sukčiavimo parduodant pensionato gyventojui V. V. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį SB „(duomenys neskelbtini)“, Dukelių k., Vilniaus r. sav. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr.88-2-00041-09 buvo gautas 2010-07-21 teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK – 2010/2010, kuriame konstatuota, kad V. V. nuo vaikystės yra protiškai atsilikęs, jam diagnozuojamas sunkus protinis atsilikimas; dėl išreikšto intelekto deficito, dezorientacijos aplinkoje, nesugebėjimo veikti savarankiškai V. V. 2009-10-22 įgaliojimo parduoti žemę pasirašymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. 2013-03-25 Vilniaus miesto apylinkės teismas nuosprendžiu (baudž. byla Nr. 1-245-806/2013) pripažino V. V. ir Y. K. kaltais padarius nusikalstamas veikas pagal LR BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d, 300 str. 1 d., t.y. laikius netikrą dokumentą – 2009-10-22 įgaliojimą, apgaule savo naudai įgijus svetimą turtą už 13000 Lt parduotą V. V. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Rudaminos k. v., adresas Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini)., teritorija: Vilniaus r. sav., SB „(duomenys neskelbtini)“, pagaminus ir laikius netikrą dokumentą – 2009-10-28 pakvitavimą, o P. J. pagal LR BK 228 str. 2 d., 300 str. 3 d. išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių; Vilniaus apygardos teismas 2013-10-11 nutartimi (baudž. byla Nr. 1A-433-648/2013) ir Lietuvos A. T. 2014-04-15 nutartimi (baudž. byla Nr. 2K-191/2014) šis nuosprendis paliktas nepakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad V. V. ir Y. K. susitarė parduoti psichine liga (sunkiu protiniu atsilikimu) nuo vaikystės sirgusiam V. V. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. sav., ir tokiu būdu įgyti savo naudai pinigus už parduodamą sklypą; 2009-10-22 apie 13.24 val. V. V. nuvyko į Vilniaus miesto 33 notaro biurą, esantį Žygimantų g. 5A, Vilniuje, kur notarei P. J. prisistatė V. V., pateikė pastarojo asmens nuosavybės kortelę ir paprašė V. V. vardu paruošti įgaliojimą Y. K. parduoti minėtą žemės sklypą; notarė P. J., suklaidinta V. V., tą pačią dieną tokį įgaliojimą paruošė; V. V. šį įgaliojimą pasirašė V. V. vardu, įrašęs jame V. V. vardą ir pavardę ir pasirašęs pastarojo vardu; po to V. V. suklastojo Vilniaus miesto 33 notaro biuro notarinio registro notarinio veiksmo registracijos įrašą Nr. PJ-7221, įrašęs ties šiuo įrašu V. V. vardą ir pavardę ir pasirašęs pastarojo vardu; tęsdamas nusikalstamą veiką Y. K., veikdamas kartu su V. V., laikė netikrą 2009-10-22 įgaliojimą (notarinio registro Nr.PJ-7221) tyrimo nenustatytoje vietoje, kol Y. K. jį panaudojo, t.y. Y. K. 2009-10-28 kartu su sklypo pirkėja J. Š. nuvyko į Vilniaus rajono 6 notaro biurą, esantį A. V. g. 20-16, Vilniuje, pateikė šį įgaliojimą ir savo asmens dokumentus notarui D. T., pastarasis paruošė 2009-10-28 nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią V. V., atstovaujamas Y. K., už 13000 Lt parduoda J. Š. aukščiau paminėtą žemės sklypą; Y. K. ir J. Š. pasirašė šią sutartį, pirkėja perdavė Y. K. 13000 Lt, kuriuos pastarasis, išėjęs iš notaro biuro, pasidalino su V. V., Y. K. atiteko 4000 Lt, o V. V. likusi suma.
Pagal CK 2.137 str. 1 d., įgaliojimu laikomas tik paties įgaliotojo, t.y. asmens, ketinančio per atstovą (įgaliotinį) nustatyti ir palaikyti tam tikrus santykius su trečiasis asmenimis, tuo tikslu išduodamas rašytinis dokumentas. Paminėti 2009-10-22 įgaliojimas ir 2009-10-28 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryti ne tik pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, bet ir apskritai siekiant tikslo, priešingo pagrindiniams principams, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema (teisingumo, teisėtumo, draudimo daryti baudžiamųjų įstatymų numatytas veikas, nuosavybės neliečiamumo ir kt.) bei visuomenėje pripažįstamiems moralės standartams. T.y. šie sandoriai buvo sudaryti darant nusikaltimus (pavojingas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas) ir panaudoti kaip nusikaltimų priemonės šiuos sandorius sudariusiems V. V. ir Y. K. siekiant, kad V. V., t.y. socialiai pažeidžiamas neįgalus, savo veiksmų reikšmės suvokti ir valdyti nepajėgiantis asmuo, be to, vieno iš jų brolis, neatlygintinai netektų vienintelio savo nekilnojamojo turto, tuo tikslu apgaule suklaidinus šiuos sandorius patvirtinusius notarus bei žemės sklypo pirkėją. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad šie ginčijami sandoriai prieštarauja ne tik imperatyvioms įstatymo normoms, bet ir viešąjai tvarkai ir gerai moralei, todėl šie sandoriai pagal CK 1.80 str., 1.81 str. 1 d., pripažintini negaliojančiais. Pripažinus 2009-10-22 įgaliojimą ir 2009-10-28 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį negaliojančiais, vadovaujantis CK 1.80 str. 2 d., 1.81 str. 2 d., 3 d., 6. 145 str., 6,146 str., taikytina restitucija – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. sav. grąžintinas V. V., o Y. K. ir V. V. įpareigotini grąžinti J. Š. jos už minėtą žemės sklypą sumokėtus 13000 Lt: Y. K. 4000 Lt, ir V. V. 9000 Lt.
Ieškinys reiškiamas įgyvendinant įstatymuose įtvirtintą prokuroro teisę ginti viešąjį interesą remiantis Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d., 3d. 1p., CPK 49 str. 1 d. pagrindu. Šiuo konkrečiu atveju pažeistos asmens, t.y. V. V. konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą (Konstitucijos 23 str.), teisė laisvai įgyvendinti savo teises ir naudotis savo laisvėmis (Konstitucijos 28 str.). Objektyviai dėl V. V. sveikatos būklės Konstitucijoje numatyta jo teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 29 str.) asmeniškai negali būti įgyvendinama. Prokuroras, nustatęs tokio asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, turi teisę kreiptis į teismą dėl šio pažeidimo pašalinimo įstatymų nustatyta tvarka minėto asmens interesais, nes socialiai pažeidžiamų asmenų, negalinčių ginti teisme savo interesų, teisių apsauga ir jų gynimas yra viešasis interesas.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais argumentais. Papildomai parodė, kad atsakovės J. Š. sąžiningumas nėra ginčijamas, bet išimtinių aplinkybių dėl restitucijos taikymo nėra. V. V. buvo teisėtas žemės sklypo savininkas ir žemės sklypas iš jo buvo paimtas dėl padaryto nusikaltimo, sklypas buvo parduotas asmens, neturinčio teisės jį parduoti, tai nustatyta teismo nuosprendžiu. Turi būti taikoma restitucija natūra, nors J. Š. yra sąžininga įgijėja, bet jai neturi būti teikiamas prioritetas, nes iš V. V. turtas buvo paimtas dėl nusikalstamų veiksmų.
Atsiliepimas
A. Y. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. 2009-10-22 Vilniaus miesto 33 notaro biure surašytas ir patvirtintas notarės įgaliojimas (reg. Nr. PJ-7221) nėra suklastotas dokumentas, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-25 nuosprendžiu jį surašiusi notarė išteisinta pagal LR BK 300 str. 3 d. (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), šis įgaliojimas buvo įteiktas atsakovui ir jis įvykdė jame nurodytus veiksmus. Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį patvirtino Vilniaus rajono 6 notaro biuro notaras D. T., kuris yra miręs ir nėra galimybių išsiaiškinti šios sutarties surašymo ir patvirtinimo aplinkybių. Žemės sklypo pirkėja J. Š. yra sąžininga įgijėja, taikyti restituciją ir grąžinti neveiksniam asmeniui V. V. tik formaliai nuosavybės teise turėtą sklypą būtų neteisinga. Gindamas viešąjį interesą ieškovas turėtų atsižvelgti į baudžiamojoje byloje nurodytas aplinkybes, t.y. kam iš tikrųjų priklausė šis sklypas ir kodėl jau vėliau buvo įregistruotas V. V. vardu.
Žemesnės instancijos teismas
A. Y. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, jis yra atstovaujamas atstovo, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo Y. K. atstovė prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais pagrindais. Papildomai parodė, kad pripažįsta jog jos ginamasis yra nuteistas, jo gauti 4000 Lt yra konfiskuoti. Atsakovo nuomone ginčo įgaliojamas nėra suklastotas, jis buvo išduotas notaro, Y. K. negalėjo žinoti, kad įgaliojimas yra suklastotas. Notaras D. T. yra miręs ir negali paaiškinti sandorio sudarymo aplinkybių. J. Š. yra sąžininga sklypo įgijėja. V. V. buvo pripažintas neveiksniu tik baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, be to, net jei ir bus V. V. grąžintas sklypas, jis negalės juo disponuoti. Prokuratūra pradėjo ginti viešą interesą tik tada kai sklypas buvo parduotas ir kai globos namai kreipėsi į prokuratūrą. O kaip tada V. V. būdamas neveiksnus galėjo iki sklypo pardavimo valdyti sklypą, šitų aplinkybių prokuratūra nesiaiškino. Valstybė jokios turtinės žalos nepatyrė.
Šalies argumentai
A. J. Š. parodė, kad nesutinka, kad iš jos būtų atimtas sklypas, ji laiko save sąžininga sklypo įgijėja.
A. J. Š. atstovas prašė ieškinį atmesti, parodė, kad atsakovė sąžiningai įgijo sklypą, jau penkis metus jį prisideda prie žemės apdirbimo, o dabar norima iš jos sklypą atimti. Žemės kainos pasikeitė, anksčiau kilo, dabar nukrito.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Jasiuliškių socialinės globos namai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Jasiuliškių socialinės globos namai kaip V. V. globėjas neprieštarauja, kad išnagrinėjus civilinę bylą restitucija V. V. atžvilgiu būtų taikoma tokiu būdu kaip yra priimta Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Jasiuliškių socialinės globos namų atstovai prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad neįgalumas neatima iš asmens galimybės turėti turtą. V. V. savo sklypą įgijo teisėtai, o jo brolis V. V. turėjo teisėtai sandorius sudaryti. Mano, kad sklypo įgijėja yra sąžininga. Viačeslavo sveikatos būklė nėra gera ir pinigai būtų reikalingi jos sveikatos pagerinimui, jis galėtų nusipirkti ką nori.
Tretysis asmuo notarė P. J. parodė, kad J. Š. yra sąžininga sklypo įgijėja, ji šešis metus dirbo žemę, ją pagerino ir restitucijos taikyti nėra pagrindo. V. V. negalės sklypo dirbti, sklypas yra apie 100 km nuo V. V. buvimo vietos. Be to, kaip globos įstaiga galėjo Viačeslavą išleisti sudaryti sandorį, žinant jo būklę, prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
2009-10-22 Vilniaus miesto 33 notaro biure buvo surašytas ir Vilniaus miesto 33 notaro biuro notarės R. J. patvirtintas įgaliojimas (reg. Nr.PJ-7221), kuriame nurodyta, kad V. V. (V. V.), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Jasiuliškio k., Vidiškių sen., Ukmergės r. sav., įgalioja Y. K. (Y. K.), a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būti jo atstovu notarų biure, Valstybės įmonėje registrų centras, Gyventojų registro tarnyboje prie LR VRM bei visose kitose įmonėse, įstaigose bei organizacijose, gauti visus reikiamus dokumentus jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Rudaminos k. v., adresas Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) teritorija: Vilniaus r. sav., SB „(duomenys neskelbtini)“, pardavimui, savo nuožiūra pasirinktomis sąlygomis parduoti aukščiau paminėtą žemės sklypą, gauti pinigus, pasirašyti preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo, pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure, priėmimo-perdavimo aktą (visiško atsiskaitymo dokumentus), jo vardu rašyti pareiškimus ir prašymus, už jį pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu; įgaliojimas galioja vienerius metus (b.l.132, t.1).
2009-10-28 Vilniaus rajono 6 notaro biure buvo surašyta ir šio biuro notaro D. T. patvirtinta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (reg. Nr. DT-4453) dėl V. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Rudaminos k. v., adresas Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini)., teritorija: Vilniaus r. sav., SB „(duomenys neskelbtini)“, pardavimo pirkėjai J. Š. už 13000 Lt, kuriuos pirkėja sumokėjo pardavėjo atstovui grynais sutarties sudarymo metu. Šią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį kaip pardavėjo V. V. atstovas pagal 2009-10-22 įgaliojimą, patvirtintą Vilniaus miesto 33 notaro biuro notarės P. J., pasirašė Y. K. (b.l.121-127, 129-131, t.1.
Nuo 2009-11-02 nekilnojamojo turto registre 2009-10-28 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo įregistruota J. Š. nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. sav.(b.l.76-77, t.1).
2010-07-21 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK – 2010/2010, konstatuota, kad V. V. nuo vaikystės yra protiškai atsilikęs, jam diagnozuojamas sunkus protinis atsilikimas; dėl išreikšto intelekto deficito, dezorientacijos aplinkoje, nesugebėjimo veikti savarankiškai V. V. 2009-10ž22 įgaliojimo parduoti žemę pasirašymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (b.l.20-23, t.1).
2012-01-10 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu (civ. byla Nr. 2-81-675/2010) V. V. pripažintas neveiksniu; 2012-03-08 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi (civ. byla Nr. 2-491-675/2012) V. V. nustatyta institucinė globa ir jo globėju ir turto administratoriumi paskirti Jasiuliškių socialinės globos namai (b.l.12-13, 14-15, t.2).
Liteko duomenimis 2013-03-25 Vilniaus miesto apylinkės teismas nuosprendžiu (baudž. byla Nr.1-245-806/2013) pripažino V. V. ir Y. K. kaltais padarius nusikalstamas veikas pagal LR BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d, 300 str. 1 d., t.y. laikius netikrą dokumentą – 2009-10-22 įgaliojimą, apgaule savo naudai įgijus svetimą turtą už 13000 Lt parduotą V. V. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Rudaminos k. v., adresas Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini)., teritorija: Vilniaus r. sav., SB „(duomenys neskelbtini)“, pagaminus ir laikius netikrą dokumentą – 2009-10-28 pakvitavimą; Vilniaus apygardos teismas 2013-10-11 nutartimi (baudž. byla Nr. 1A-433-648/2013) ir Lietuvos A. T. 2014-04-15 nutartimi (baudž. byla Nr. 2K-191/2014) šis 2013-03-25 Vilniaus apylinkės teismo nuosprendis paliktas nepakeistas (b.l.164-191, t.1; b.l.45-51, t.2).
2013-03-25 Vilniaus miesto apylinkės teismas nuosprendyje (baudž. byla Nr.1-245-806/2013) konstatavo, kad V. V. ir Y. K. susitarė parduoti psichine liga (sunkiu protiniu atsilikimu) nuo vaikystės sirgusiam V. V. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)., Vilniaus raj.), ir tokiu būdu įgyti savo naudai pinigus parduodamą sklypą. 2009-10-22 apie 13 val. 24 min. V. V. nuvyko į Vilniaus m. 33-ąjį notaro biurą, esantį Žygimantų g. 5A, Vilniaus m., kur notarei P. J. prisistatė V. V., pateikė pastarojo asmens tapatybės kortelę ir paprašė V. V. vardu paruošti įgaliojimą Y. K. parduoti minėtą žemės sklypą. P. J., suklaidinta V. V., tą pačią dieną tokį įgaliojimą (notarinio registro numeris PJ-7221) paruošė, V. V. šį įgaliojimą pasirašė V. V. vardu, įrašęs jame V. V. vardą ir pavardę. Po to V. V. suklastojo Vilniaus m. 33-jo notaro biuro notarinio registro notarinio veiksmo registracijos įrašą Nr. PJ-7221, įrašęs ties šiuo įrašu V. V. vardą ir pavardę ir pasirašęs pastarojo vardu. Tęsdamas nusikalstamą veiką, Y. K. veikdamas kartu su V. V. laikė netikrą 2009-10-22 įgaliojimą (notarinio registro Nr. PJ-7221) tyrimo nenustatytoje vietoje, kol jis, Y. K. jį panaudojo, t.y. Y. K. 2009-10-28 kartu su sklypo pirkėja J. Š. nuvyko į Vilniaus raj. 6-ąjį notaro biurą, esantį A. V. g. 20-16, Vilniaus m., pateikė šį įgaliojimą ir savo asmens dokumentus notarui D. T.. Pastarasis paruošė 2009-10-28 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią V. V., atstovaujamas Y. K., už 13 000 Lt parduoda J. Š. minėtą anksčiau žemės sklypą. Y. K. ir J. Š. pasirašė šią sutartį. Pirkėja perdavė Y. K. 13000 Lt, kuriuos pastarasis, išėjęs iš notaro biuro, pasidalino su V. V.: Y. K. atiteko 4000 Lt, o V. V. – likusi suma.
Svarbiausia teismo pareiga – apginti pažeistas asmens teises ir įstatymų saugomus interesus. Tai galima padaryti tik visapusiškai nustačius ir ištyrus teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes. CPK 176 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Kiekviena šalis, grįsdama savo reikalavimus ar atsikirtimus tam tikrais faktais, stengiasi įtikinti teismą tų faktų tikrumu ir tam pateikia vienų ar kitų jų įrodymų. Teismo pareiga yra nešališkai įvertinti šalių pateiktą faktinę ir kitą įrodomąją medžiagą bei nuspręsti, nustatyti tie faktai ar ne. Teismas, vertindamas įrodymus, privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, nesuteikdamas kuriems nors iš jų svaresnės įrodomosios reikšmės, išskyrus prima facie, t. y. oficialius rašytinius įrodymus, turinčius didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Vertinant įrodymus, svarbus ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra jų prieštaravimų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakanka tiesioginių duomenų, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Taigi teismas, vertindamas įrodymų visetą, turi įsitinkinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar byloje esantys įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2007 ir kt.).
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti; savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK 4.37 str. 1-2 d. d.). Pagal CK 2.137 str. 1 d., įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. CK 4.48 str.1 d. nustato, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo.
Taigi 2013-03-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje (baudž. byla Nr.1-245-806/2013) nustatytos aplinkybės (CPK 182 str. 3 p.) pagrindžia, kad V. V., būdamas žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)., Vilniaus raj., savininku 2009-10-22 nebuvo išdavęs Y. K. įgaliojimo ir nebuvo įgaliojęs Y. K. atlikti jame nurodytus veiksmus, tame tarpe, 2009-10-28 sudaryti paminėto aukščiau žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl minėti sandoriai imperatyviai prieštarauja CK 2.137 str. 1d., 4.37 str., CK 4.48 str. 1 d. normoms. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai V. V. ir Y. K., sudarydami ginčijamus sandorius, pažeidė ne tik imperatyviąsias įstatymų normas, bet ir pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, bei civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus (LR Konstitucijos 23, 28 str. str., CK 1.2 str. 1 d., CK 1.5 str. 1 d.).
Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis; kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, - atlyginti jo vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 str. 1-2 d. d.). Pagal CK 1.81 str. 1 d., viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis, o pagal CK 1.81 str. 2 d., jei sandoris negalioja dėl šio straipsnio 1 dalyje numatytų priežasčių, šio kodekso 1.80 str. 2 d. numatytos taisyklės netaikomos, kai abi šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei.
Žemesnės instancijos teismas
CK 6.145 str. 1-2 d. d. nustato, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos; išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Pagal CK 6.146 str., restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims, tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.
Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad bendrąsias restitucijos taisykles reglamentuojančios CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ I dalies „Bendrosios nuostatos“ X skyriaus „Restitucija“ normos sistemiškai taikytinos su CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ III dalies „Kitais pagrindais atsirandančios prievolės“ XX skyriaus „Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas“ normomis, nes CK 6.237 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad pastarojo skyriaus taisyklės taikomos ir tuo atveju, kai reikalavimas susijęs su įvykdymo pagal negaliojantį sandorį grąžinimu. CK 6.241 straipsnis reglamentuoja turtą, kuris negali būti išreikalautas. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-02-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-701/2015 ir kt.). Taip pat Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikant restituciją, sąžiningumo principas (bet ne asmens sąžiningumas) yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vien turto įgijėjo sąžiningumas nelemia to fakto, kad restitucija natūra neturi būti vykdoma, atsižvelgiant į faktines aplinkybes. Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį sąžiningumas yra vienas aspektų, kuriuo remdamasis teismas svarsto, ar vykdyti restituciją iš viso ir ar vykdyti ją natūra (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Generalinis prokuroras v. UAB ,,Pelėda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-424/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nekilo ginčo dėl atsakovės J. Š. kaip žemės sklypo įgijėjos sąžiningumo, Tai, kad sudarant ginčo 2009-10-28 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį Nr.DT-4453, atsakovė J. Š. buvo sąžininga sklypo įgijėja, pripažino ir ieškovo atstovas.
Pagal įstatymą individualiais požymiais apibūdintų daiktų restitucija natūra turi pirmenybę prieš restituciją piniginiu ekvivalentu (CK 6.146 str.). Nagrinėjamu atveju restitucijos taikymas natūra yra įmanomas, nes žemės sklypas nėra perleistas tretiesiems asmenims. Be to, atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų ir neįrodinėjo, kad žemės sklypo, po jo įsigijimo, būklė yra pasikeitusi iš esmės, jog į žemės sklypą yra investuota ženkli piniginių lėšų suma ar yra kitų aplinkybių, kad žemės sklypo grąžinimas natūra V. V. sukeltų didelių nepatogumų šalims ar prieštarautų sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip matyti iš VĮ Registrų centro duomenų (b.l. 16-17, t.1, b.l. 99, t.2), po žemės sklypo įsigijimo jame nėra pastatyta jokių pastatų ar statinių, yra atlikti tik žemės sklypo kadastriniai matavimai. Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta byloje, V. V. kaip žemės sklypo savininkas, prarado žemės sklypą dėl atsakovų Y. K. ir V. V. padarytų nusikaltimų, tai, sprendžiant dėl restitucijos taikymo šioje byloje, atsakovės J. Š., kaip žemės sklypo įgijėjos, sąžiningumo klausimas negali būti dominuojantis ir lemiantis bylos išsprendimo teisiniam rezultatui (CK 4.96 str. 2 d.) Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį savininkas, nekilnojamąjį daiktą praradęs dėl kitų asmenų nusikaltimo, gali išreikalauti jį ir iš sąžiningo, įregistravusio savo nuosavybės teisę įgijėjo. Lietuvos Respublikos K. T. 2008 m. spalio 30 d. nutarime pažymėjo, kad savininko ir asmens, sąžiningai įgijusio turtą, savininko prarastą dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, teisinis statusas yra nevienodas. Sąžiningas įgijėjas neįgyja nuosavybės teisių, saugomų pagal Konstituciją. Jo teisės turi būti ginamos vadovaujantis konstituciniais teisinės valstybės ir asmeniui padarytos žalos atlyginimo principais; taip pat pažymėjo, kad net ir tuo atveju, kai asmuo turtą įgyja nežinodamas ir negalėdamas žinoti, kad savininkas jį prarado dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo, tokio turto įgijimas negali būti traktuojamas kaip savaime sukuriantis turto įgijėjui nuosavybės teises, kaip ne kartą yra konstatavęs K. T., ne teisės pagrindu teisė negali atsirasti.
Todėl atsakovės J. Š. atstovo bei atsakovo Y. K. atstovės, trečiojo asmens notarės P. J. nurodyti argumentai, jog restitucija natūra negalima, nes atsakovė J. Š. yra sklypo sąžininga įgijėja, kad atsakovė valdo žemės sklypą jau ilgą laiko tarpą, jog V. V. negalės sklypo dirbti, sklypas yra apie 100 km nuo V. V. buvimo vietos, atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jog V. V. globėju ir turto administratoriumi yra paskirti Jasiuliškių socialinės globos namai, kurie atitinkamai galės užtikrinti V. V. kaip turimo nekilnojamojo turto savininko teises bei teisėtus interesus (CK 3.240 str. 1, 2 d. d., 3.244, 3.245 str. str.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublika ratifikavo J. T. Neįgaliųjų teisių konvenciją (paskelbta V.Ž. 2010-06-19, Nr.71-3561, galioja nuo 2010-09-17), kurioje aiškiai nustatyta, kad Konvencijos tikslas skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Taip pat Konvencijoje dėl žmonių su negalia teisių yra įtvirtinti valstybės įsipareigojimai, tokie kaip: įsipareigojimas užtikrinti ir skatinti visapusišką visų neįgaliųjų visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą be jokios diskriminacijos dėl neįgalumo.
Todėl taikytina restitucija natūra - žemės sklypas grąžintinas V. V., o atsakovai Y. K. ir V. V. įpareigotini grąžinti atsakovei J. Š. jos sumokėtą pinigų sumą žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutarties sudarymo metu viso 13000 Lt (3765,06 Eur), t.y. Y. K. – 4000 Lt (1158,48 Eur), o V. V. – 9000 Lt (2606,58 Eur) (CK 6.145 str. 1 d., 6.146 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti (CK 6.147 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta byloje žemės sklypas buvo parduotas už 13000 Lt (3765,06 Eur), nors kaip matyti iš VĮ Registrų centras 2015-02-26 pažymos (b.l.99, t.2), žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 3215 Eur.
Viešojo intereso gynimas yra vieno pagrindinių privatinės teisės principų – dispozityviškumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesniosios šalies, kuri ne visada gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą, teises ir (ar) teisėtus interesus. Viešojo intereso gynimą civiliniame procese nulemia ir kitos priežastys, viena jų – privatinių santykių įvairovė, nes yra tokių civilinės teisės pošakių ir institutų, kurių visuomeninis reikšmingumas yra didesnis nei kitų. Viešasis ir privatus interesai koegzistuoja ir iš dalies sutampa. Tokios sutapties buvimas – dar viena priežasčių, dėl kurių civiliniame procese turi būti ginamas viešasis interesas. Teisės doktrinoje nėra suformuluotos viešojo intereso sąvokos, tai – neapibrėžtas teisės institutas, kurio turinį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui ar valstybės, savivaldybės institucijoms kreiptis į teismą, lyg iš anksto numato, kad konkretūs santykiai, iš jų kylantys ginčai gali būti susiję su viešuoju interesu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007 ir kt.).
Pagal LR Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d., prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios institucijos nėra. Prokuroro teisė pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti, kai yra pagrindai ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus, įtvirtinta ir CPK 49 str. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, prokuroras, nustatęs neįgaliojo V. V. teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, dėl šio pažeidimo pašalinimo, gindamas viešąjį intersą tinkamai kreipėsi į teismą su ieškiniu CPK 49 str. 1 d. nustatyta tvarka.
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, atmestini kaip nepagrįsti atsakovo Y. K. atsiliepime bei jo atstovės teismo posėdžio metu nurodyti nesutikimo su ieškiniu argumentai dalyje apie tai, kad notarės išduotas įgaliojimas nebuvo suklastotas, nes notarė buvo teismo nuosprendžiu išteisinta, kad nebuvo išsiaiškinta kokiu pagrindu V. V. kaip neįgalus asmuo galėjo įsigyti ginčo žemės sklypą, nes šie argumentai neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė skiriasi nuo civilinio poveikio priemonių tuo, kad konfiskuojant turtą – jis atitenka valstybei, o taikant civilinės atsakomybės priemones – nukentėjusiam asmeniui.
Kadangi ieškinys tenkintinas, o ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovų J. Š., Y. K. ir V. V. lygiomis dalimis, o būtent, iš atsakovų priteistina 112,94 Eur žyminio mokesčio ir 21,28 Eur pašto išlaidų, iš viso 134,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno iš atsakovų po 44,74 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 93 ir 96 str.). Kadangi ieškinys tenkintinas, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
2010-09-28 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Skaidiškių sodų g. 31-31, Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., vardu įregistruotos nuosavybės teisės į 0,0600 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4177-0902-0177), esančio SB „Eglė“, Dukelių k., Vilniaus r. (dabartinis adresas: Eglių 1-oji g.11, Dukelių k., Rudaminos sen., Vilniaus r. sav.), perleidimo draudimo, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (CPK 150 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263 – 270 str. str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento V. V. (V. V.), a.k(duomenys neskelbtini) gyv. Ukmergės r. sav., Vidiškių sen., Jasiuliškio k., išduotą 2009-10-22 įgaliojimą (notaro registro Nr.PJ-7221), patvirtintą Vilniaus miesto 33 notarų biuro notarės P. J., kuriuo Y. K. (Y. K.), a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgaliotas būti V. V. atstovu.
Pripažinti negaliojančia 2009-10-28 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr.DT-4453), patvirtintą Vilniaus rajono 6 notarų biuro notaro D. T., pagal kurią Y. K. (Y. K.), a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. Rygos g. 7-78, Vilniuje, veikdamas kaip V. V. (V. V.), a.k(duomenys neskelbtini) gyv. Ukmergės r. sav., Vidiškių sen., Jasiuliškio k., atstovas, pardavė J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) V. V. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone (dabartinis adresas – Eglių 1-oji g.11, Dukelių k., Rudaminos sen., Vilniaus r. sav.).
įpareigoti J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinti V. V. (V. V.), a.k(duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)., Rudaminos sen., Vilniaus r. sav.);
įpareigoti Y. K. (Y. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. (Viktor) V., a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinti J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) viso 3765,06 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 6 eurocentus), t.y. Y. K. (Y. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) 1158,48 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 48 eurocentus), o Viktorą (Viktor) V., a.k. (duomenys neskelbtini) 2606,58 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešis eurus 58 eurocentus), gautus už parduotą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini) k., Rudaminos sen., Vilniaus r. sav.).
Priteisti valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) iš atsakovų J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) Y. K. (Y. K.), a.k. (duomenys neskelbtini), V. (Viktor) V., a.k. (duomenys neskelbtini) viso 134,22 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus 22 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno iš atsakovų po 44,74 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 74 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų.
Panaikinti, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, 2010-09-28 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Nemėžio sen., Vilniaus r., vardu įregistruoto nuosavybės teise į 0,0600 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. (dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini)., Rudaminos sen., Vilniaus r. sav.), perleidimo draudimo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.