Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-02-17 · Byla Nr. A2.8.-116-1011/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2017-02-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-04-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-02-17
Bylos Nr.
A2.8.-116-1011/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-4941-2016-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Pažeidėjas
L. J.
Kategorijos
  • 2.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.8-116-1011/2017Proceso Nr. 4-68-3-4941-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 2.9.7; 2.14.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam L. J., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovui J. O., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 172³ str. numatyto pažeidimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, taip pat asmeniu, atsakingu už mokesčių administratoriaus nurodymų įvykdymą, neįvykdė mokesčių administratoriaus 2016-08-17 nurodymo Nr. (11.48)FR0706-10291 iki 2016-08-25 pateikti šiame nurodyme išvardintus buhalterinės apskaitos dokumentus ir šiais veiksmais padarė ATPK 172³ str. numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad supranta kuo yra kaltinamas, pažeidimo nepripažįsta. Nurodo, kad Bendrovei vadovauja kelis metus. Pažymi, kad nurodymas buvo surašytas 2015 m. spalio mėnesį. Jį apskundus, Valstybinė mokesčių inspekcija nematė pagrindo surašyti protokolą. Tačiau, kai buvo surašytas 2016 m. rugpjūčio mėnesį nurodymas, atsirado pagrindas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. L. J. teigimu, mokesčių administratoriaus darbuotojas specialistas V. U. gavo įsakymą, bet kuriuo atveju surašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pažymi, kad ankstesnis 2015-10-27 nurodymas yra apskųstas, ir, kad nėra išnagrinėti ginčai dėl nurodymo teisėtumo. Tačiau jis (V. U.) turėjo vykdyti įsakymą ir jį (L. J.) nubausti. Operatyvinio patikrinimo pažymoje nurodyta, kad dokumentai nebuvo pateikti ir nebuvo nurodytos objektyvios priežastys, dėl ko tie dokumentai nepateikti. Su šiuo teiginiu kategoriškai nesutinka. Teismui yra pateiktas įrodantis elektroninis laiškas. Apie priežastis buvo pranešta ir V. U.. Tačiau jau kitą dieną V. U. priėmė nurodymą atvykti, kad būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pirmą darbo dieną įteikė protokolą ir dokumentų nebeprašė. Nurodo, kad V. U. negalėjo surašyti protokolo, kad nebuvo vykdomas nurodymas. Pažymi, kad jis (L. J.) ne nevykdė nurodymo, o apskundė jo teisėtumą. Skundžiamame nurodyme yra aiškiai išvardintos teisės ir šiomis teisėmis jis (L. J.) ir pasinaudojo. Jei būtų išaiškėję, kad nurodymas yra teisėtas, tikrai būtų pateikęs dokumentus. Šiuo atveju Valstybinei mokesčių inspekcijai šių dokumentų nereikėjo. Mano, kad buvo neteisingai nubaustas.

Šalies argumentai

L. J. teigimu, 2016-08-17 nurodymas yra 2015 m. spalio mėnesio nurodymo tąsa. Tai nėra naujas nurodymas. Dėl 2015 m. spalio mėnesio nurodymo teisėtumo buvo išsiaiškinta tik 2016 m. gruodžio mėnesį. Buvo suabejota 2016-08-17 nurodymo teisėtumo pagrindu, todėl ir buvo pasinaudota apskundimo teise. Šiuo atveju mano, kad gaunasi paradoksas, t. y. įstatymas numato teisę skųsti, bet Valstybinė mokesčių inspekcija aiškina, kad skųsti negalima. Visgi, kilus abejonėms dėl nurodymo teisėtumo yra kreipiamasi išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, o po to – į teismą. Pažymi, kad jis, kaip įmonės vadovas, turėdamas atsakymą, kad nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas, būtų pateikęs dokumentus. Valstybinė mokesčių inspekcija pasirinko kelią bet kokiu atveju jį (L. J.) nubausti. Prašo jo atžvilgiu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Taip pat pažymi, kad nebuvo akcentuojama senatis. Prašau teismo taikyti senatį.

Mokesčių inspekcijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad protokolą palaiko. Nurodo, kad nurodymas pateikti dokumentus buvo išduotas 2015-10-27. Dokumentai nebuvo pateikti. Buvo ilgas teisminis procesas. Jis pasibaigė spalio mėnesio pabaigoje. Per tą laiką mokesčių administratorius dar kartą kreipėsi dėl dokumentų pateikimo. Ir vėl dokumentai nebuvo pateikti. Mokesčių administratorius turi teisę reikalauti tokių dokumentų, o mokesčių mokėtojas privalo juos pateikti. Iš bylos matosi, kad nurodymas buvo išduotas 2016-08-17. Jis nebuvo įvykdytas. Asmuo motyvavo, kad negalėjo pateikti dokumentų, nes dalyvavo Seimo rinkimuose. Seimo rinkimai buvo spalio 9 d. Be to, dokumentus galėjo pateikti asmuo, kuris atsakingas už dokumentų apskaitą. Tai nebuvo padaryta. Mano, kad asmuo sąmoningai neteikė dokumentų ir dėl to buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuris pagrįstas ir motyvuotas.

Pažymėjo, kad nurodymas gali būti skundžiamas tik ABTĮ tvarka. Šis nurodymas buvo apskųstas Centriniam mokesčių administratoriui. Jis turėjo būti apskųstas ABTĮ tvarka. Nurodymas gali būti skundžiamas ne šiaip sau, o esant pagrindui – kai nurodymas yra neteisėtas. Šiuo atveju buvo prašoma pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus. Šie dokumentai tvarkomi kasdien. Šių dokumentų Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę prašyti. Mokesčių mokėtojas turi pareigą juos pateikti. Be to įstatymas nedraudžia pakartotinai duoti nurodymą. Mokesčių administratorius negali laukti, kol mokesčių mokėtojas išspręs klausimą, kad jis turi pateikti dokumentus. Teismo prašo atsižvelgti į tai, mano, kad L. J. kaltė pilnai įrodyta ir skirti jam 200 Eur baudą.

ATPK 172³ str. nustatyta, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovų ir kitų pareigūnų nurodymų mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą apskaičiavimo bei mokėjimo klausimais nevykdymas, taip pat trukdymas įgyvendinti kitas jų teises, užtraukia baudą nuo 14 iki 579 Eur.

Tai, kad L. J. neįvykdė 2016-08-17 mokesčių administratoriaus nurodymo pateikti prašomus Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus patvirtina byloje esantys įrodymai: mokesčių administratoriaus 2016-08-17 nurodymo Nr. (11.48)FR0706-10291; Inspekcijos 2016-10-19 administracinio teisės apžeidimo protokolas; paties L. J. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai.

Iš 2016-08-17 nurodymo matyti, kad mokesčių administratorius prašo Bendrovės vadovą pateikti darbo užmokesčio priskaičiavimo ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2015-10-08; turimas rangos sutartys, dėl darbu atlikimo bei darbų pridavimo aktus susijusius su statybos objektu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Vilnius; gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą už laikotarpi 2015 m. sausio mėn. –2015 m. rugsėjo mėn. imtinai.

Akivaizdu, jog 2016-08-17 nurodyme iš vardinti ir prašomi pateikti dokumentai yra susiję su Bendrovės vykdoma ūkine-komercine veikla, tiesiogiai susiję su mokesčių administratoriui priskirtinos funkcijos kontroliuoti mokesčių sumokėjimo vykdymu. Taigi, Bendrovei disponuojant nurodyme išvardintais dokumentais, jokio teisinio pagrindo jų neteikti mokesčių administratoriui, nėra. Pažymėtina, ir tai, jog administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad mokesčių administratoriaus nurodymas nelaikytinas skundžiamu aktu.

Teismo vertinimu, L. J. nurodytos aplinkybės, sutrukdžiusios laiku įvykdyti mokesčių 2016-08-17 administratoriaus nurodymą – dalyvavimas Seimo rinkimuose, kandidatuojant į Seimo narius, nebuvimas tuo metu darbo vietoje (Vilniuje) – yra subjektyvaus pobūdžio ir nepripažintinos objektyviomis. B. B. vadovu, taip pat žinodamas, kad dalyvaus rinkimuose, L. J. privalo pasirūpinti jo vadovaujamos Bendrovės sklandžiu veiklos, taip pat prievolių, susijusių su mokesčių administravimu, vykdymu ir, negalėdamas atlikti Bendrovės vadovo funkcijų, paskirti pavaduojantį asmenį. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad L. J. 2016-08-17 nurodymo nevykdė, o jį skundė. Taigi, jo teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija nėra nuosekli. Kaip minėta, 2016-08-17 nurodyme prašomi pateikti dokumentai yra tiesiogiai susiję su mokesčių administratoriui priskirtinos funkcijos kontroliuoti mokesčių sumokėjimo vykdymu. Todėl šio nurodymo apskundimas vien tik tuo formaliu pagrindu, jog pačiame akte buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, turi piktnaudžiavimo procesine skundo padavimo teise požymių. Pažymėtina, kad skundo nagrinėjimas, įvertinant ir tai, jog keliamas ginčas gali būti nagrinėjamas teisme, gali objektyviai užtrukti ilgą laiką, ir tokia situacija visiškai nesiderintų su mokesčių administratoriui priskirtinų kontrolės funkcijų vykdymu. Bet kokiu atveju, L. J. skundo padavimas nesustabdė 2016-08-17 nurodymo vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nurodytas aplinkybes pripažintina, kad L. J., būdamas Bendrovės vadovu, taip pat atsakingu asmeniu už mokesčių administratoriaus pateiktų nurodymų tinkamą įvykdymą, savo pareigų neatliko ir šiais veiksmais padarė ATPK 172³ str. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 35 str. nustatytas 6 mėnesių nuobaudos paskyrimo terminas, skaičiuotinas nuo 2016-08-26, t. y. sekančios dienos kai pasibaigė nurodymo įvykdymo terminas, nagrinėjamu atveju nėra praleistas.

Pažymėtina, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojo Administracinių teisės nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), o ATPK neteko galios, todėl teismas privalo įvertinti, kokio teisės akto – ANK ar ATPK – nuostatos taikytinos nagrinėjamoje byloje. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. nuostatomis, ATPK numatytas pažeidimas gali būti perkvalifikuotas į ANK numatytą nusižengimą, jeigu tokiu būdu yra švelninama atsakomybė.

L. J. padarytas ir ATPK 172³ str. numatytas administracinis teisės pažeidimas atitinka nuo 2017-01-01 įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 str. 1 d. numatyto nusižengimo požymius. Tačiau (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyta griežtesnė atsakomybė negu ATPK 172³ str., todėl nėra pagrindo L. J. veikos perkvalifikuoti į (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą.

Byloje esančiais įrodymais L. J. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenumatyta.

Įvertinęs visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, L. J. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad už ATPK 172³ str. numatyto pažeidimo padarymą jam skirtina sankcijoje numatyta bauda, kuri yra kiek mažesnė negu vidutinė, t. y. 200 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 24 str., 30 str., 172³ str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str., teismas

nutarė:

Pripažinti L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius ATPK 172³ str. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) Eur baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000 arba Nordea B. F. Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke, nurodant įmokos kodą 1001. Mokant baudą būtina mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK 16062634775.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys