- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-18
- Bylos Nr.
- eA2-610-894/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05923-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Pareiškėjas
- P. K., I. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. K. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. K. ir P. K. prašymą dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11418-375/2021 panaikino 2014 m. birželio 4 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje apskaitytą įrašą (įrašo Nr. 549) dėl pareiškėjų I. K. ir P. K. santuokos, sudarytos 2014 m. gegužės 31 d. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino 2021 m. balandžio 9 d. sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (toliau – Sutartis).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas P. K. (toliau – pareiškėjas) pateikė Kauno apylinkės teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašė: 1) atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-11418-375/2021; 2) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-11418-375/2021 dalį, kuria iš pareiškėjo priteistas išlaikymas pareiškėjos I. K. (toliau – pareiškėja) naudai (3.1.2., 4.1. punktai), pakeisti šią dalį taip – I. K. sumoka P. K. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)(toliau – ginčo butas), ½ dalies vertės kompensaciją už jai atitenkantį visą nekilnojamąjį turtą, kuri šiuo metu sudaro 12 000 Eur.
3. Prašyme nurodoma, kad 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu padalinus sutuoktinių turtą, pareiškėjai atiteko ginčo butas, už kurį ji turėjo sumokėti pareiškėjui 16 000 Eur kompensaciją, iš kurios 12 000 Eur buvo įskaityta kaip išlaikymo įmokų sumos pareiškėjai sumokėjimas, nes Sutartimi pareiškėjas įsipareigojo per du metus nuo Sutarties pasirašymo dienos mokėti pareiškėjai išlaikymą po 500 Eur kas mėnesį. Likusią 4 000 Eur kompensacijos sumą pareiškėja turėjo sumokėti pareiškėjui per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Pareiškėjo nuomone, Sutartį jis sudarė labai nenaudingomis sau sąlygomis, pareiškėjos advokatei paaiškinus, kad tokie reikalavimai teismo bus patvirtinti ir be pareiškėjo sutikimo. Pareiškėjas buvo suklaidintas ir, neturėdamas teisinio išsilavinimo, nežinojo, jog išlaikymas jauno amžiaus darbingai sutuoktinei nepriklauso. Pareiškėjai atiteko visas nekilnojamasis turtas, o kompensacijos mokėjimas buvo deklaratyvus, imitacinis ir pareiškėjas jokios kompensacijos negavo. Nurodoma, kad procesas turi būti atnaujintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu – dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos. Netinkamai taikyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3, 4 dalys, 3.117 straipsnio 1–3 dalys, 3.119, 3.123 straipsniai, nesiaiškinta šalių valia (CK 1.5 straipsnis). Nurodoma, kad pareiškėjas Sutartį sudarė turėdamas psichologinės būklės sutrikimus dar nuo 2015 m. balandžio 18 d., kurie gydomi iki šiol.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-11418-375/2021.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Teismas nurodė, kad remiantis kasacinio teismo išaiškinimu ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2010 m. gegužės 24 d. Nr. 3K-3-183/2010, 2011 m. kovo 15 d. Nr. 3K-3-110/2011), paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjo manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Teismas nustatė, kad 2021 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-11418-3757/2021, o pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 9 punkto pagrindu padavė daugiau kaip po dviejų metų nuo sprendimo priėmimo bei įsiteisėjimo, teismas konstatavo trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimą.
7. Teismas įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, o teismas nenustatė, jog yra teisinis pagrindas konstatuoti pareiškėjo nurodytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas teisingai nurodė, jog pagal Sutartį ginčo butas, kurio 32 000 Eur vertė nustatyta pareiškėjų sutarimu, natūra atiteko pareiškėjai. Tačiau už minėtą turtą pareiškėja turėjo sumokėti pareiškėjui 16 000 Eur kompensaciją. Sutartimi sutuoktiniai susitarė, kad sutartos kompensacijos dalis – 12 000 Eur bus įskaitoma kaip išlaikymo pareiškėjai sumokėjimas, nes Sutarties 4.1 punkte sutuoktiniai susitarė, jog pareiškėjas įsipareigoja 2 metus nuo Sutarties pasirašymo dienos mokėti sutuoktinei po 500 Eur kas mėnesį, o per 2 metus tai sudaro iš viso 12 000 Eur.
9. Teismo vertinimu nurodytos Sutarties sąlygos iš esmės atitinka CK reglamentavimą (CK 3.116–3.123 straipsniai) dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalinimo. Ginčo butas padalintas lygiomis dalimis, pareiškėja, kuriai butas atiteko natūra, turi sumokėti pareiškėjui piniginę kompensaciją lygią ½ daliai buto vertės. Teismas nurodė, kad Sutarties sąlyga dėl sutarto išlaikymo pareiškėjai iš esmės neprieštaravo CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatytai įstatyminei prezumpcijai, kadangi pareiškėjų bendra nepilnametė dukra pagal Sutartį liko gyventi su pareiškėja (motina). Teismo nuomone, išlaikymo numatymas sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi bendras mažametis sutuoktinių vaikas, yra teisingas protingų ir atsakingų asmenų elgesys, nes mažamečiui vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra, o kompensacijos mokėjimas vaiko motinai, su kuria lieka gyventi sutuoktinių vaikas, padeda užtikrinti tokią priežiūrą. Tai, kad Sutartimi pareiškėjui tenkanti kompensacijos dalis buvo įskaityta į sutartą išlaikymą pareiškėjai, teismo vertinimu, nereiškia sutuoktinių lygių dalių, lygiateisiškumo principų, pareiškėjo ar jų nepilnamečio vaiko ar kitų asmenų teisėtų interesų, viešosios tvarkos pažeidimo.
10. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad teismas nebuvo aktyvus ir nesiaiškino šalių valios dėl tinkamo Sutarties sąlygų supratimo, nes bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju byla dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra nagrinėjama ypatingąja teisena rašytinio proceso tvarka (CPK 442 straipsnio 10 punktas, 443 straipsnio 5 dalis). Nurodė, kad nebuvo pagrindo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo žodiniame posėdyje, nes pareiškėjai prašyme nurodė jų bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei patvirtino, kad jų santuoka iširusi galutinai, todėl teismui nebuvo pagrindo netikėti pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis, kurias jie patvirtino savo parašais, ir netenkinti jų prašymo dėl bylos nagrinėjimo būdo.
11. Teismas nelaikė pagrįstomis pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis Sutartį sudarė turėdamas psichologinės būklės sutrikimus. Nurodė, kad abu sutuoktiniai, prašyme patvirtindami, jog yra visos CK 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos, kartu parašais patvirtino ir savo veiksnumą Sutarties sudarymo metu. Nei vienas iš pareiškėjų apie bet kokias psichines ar psichologines problemas arba kitokius sveikatos sutrikimus teismui nebuvo nurodęs. Nors pareiškėjui išsėtinės (dauginės) sklerozės diagnozė buvo patvirtinta 2015 m. balandžio 18 d., tačiau iš šiuo metu pateiktų medicininių dokumentų teismas nustatė, kad nuo 2015 metų pareiškėjas į medikus dėl minėtos ligos gydymo nesikreipė, o 2023 metais jis kreipėsi tik dėl sveikatos būklės patikros, bet ne dėl ligos simptomų.
12. Teismas nurodė, kad netenkinus prašymo dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta.
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Atskirajame skunde pareiškėjas prašė Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir civilinės bylos nagrinėjimo klausimą grąžinti nagrinėti iš naujo arba klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą; išsprendus klausimą iš esmės – priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismo išvados nepagrįstos, neatitinka faktinių aplinkybių, teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos. Teismas apsiribojo abstrakčiais teiginiais, nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aktualia praktika sprendžiant proceso atnaujinimo klausimus, kai santuoka buvo nutraukta bendru sutarimu, rašytinio proceso tvarka.
1.2. Nagrinėjamu atveju visas santuokos metu įgytas turtas atiteko pareiškėjai. Kompensacijos pareiškėjas negavo, nes Sutartyje buvo įrašytas šios kompensacijos eliminavimas per pareiškėjo mokamą analogiško dydžio pareiškėjos išlaikymą, kuris jai nepriklausė.
1.3. Sutartis neatitiko sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, todėl prieš tvirtindamas tokią Sutartį, teismas turėjo įvertinti šios Sutarties teisėtumą ir nustatyti, dėl kokių aplinkybių tarp sutuoktinių dalijama bendroji jungtinė nuosavybė nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo, t. y. ar Sutarties nuostatos atitinka CK 3.123 straipsnyje įtvirtintas sąlygas. Teismui turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl išlaikymo jaunam, darbingam, be sveikatos problemų sutuoktiniui būtinumo, dėl išlaikymo dydžio artimo kompensacijos dydžiui, kas iš esmės reiškė nukrypimą nuo lygių dalių principo ir pareiškėjo teisės gauti kompensaciją eliminavimą, taikant išlaikymo institutą.
1.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartyje (c. b. Nr. e3K-3-58-943/2023) buvo pasisakyta dėl tokių situacijų sprendimo žodinio proceso tvarka, vengti rašytinio proceso ir abejones išsiaiškinti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartyje (c. b. Nr. 3K-3-10-378/2021, 39–40 punktai) pažymėta, kad prieš tvirtinant tokio pobūdžio sutartis (turtas didžiąja dalimi atiteko vienai iš šalių), teismas turi įvertinti šios sutarties teisėtumą ir nustatyti, dėl kokių aplinkybių tarp sutuoktinių dalijama bendroji jungtinė nuosavybė nukrypstant (dėl įvairių priežasčių) nuo bendro turto lygių dalių principo, t. y. ar sutarties nuostatos atitinka CK 3.123 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kai sutuoktinių turtas gali būti padalijamas nelygiomis dalimis. Teismui turi kilti abejonė ir atitinkamai pareiga patikrinti, ar tokia sutartis (panašios sutartys) neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, nepažeidžia vieno sutuoktinio ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Tokia pati situacija susidarė ir nagrinėjamoje byloje, kai imituojamas dirbtinis dviejų metų išlaikymas kitam sutuoktiniui, kurio dydis artimas nekilnojamojo turto kompensacijai. Vien šios aplinkybės turėjo teismui sukelti abejones dėl sutarties tvirtinimo ir teismas turėjo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamoje nutartyje teismas šių aplinkybių nevertino.
1.5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis ribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, pavyzdžiui, susitariama, kad sutuoktiniui nepaskiriama santuokinio turto dalis arba paskiriama akivaizdžiai per maža jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-453/2009).
1.6. Teismas, nustatęs, kad terminas prašymui paduoti yra praleistas, vadovavosi sena Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir padarė klaidingas išvadas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-110/2011 procesinės aplinkybės visai kitos, nes civilinis procesas cituojamoje nutartyje prasidėjo žodinio proceso tvarka, todėl suformuota aktuali praktika dėl rašytinio proceso tvarkos problematikos santuokos nutraukimo bendru sutarimu bylose nėra aktuali šiai bylai, kuri buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Bylų išnagrinėjimas žodinio proceso tvarka ir rašytinio proceso tvarka turi skirtingas teismų praktikas ir teisinį reglamentavimą.
1.7. Teismas sukėlė abejones dėl savo išankstinio nusistatymo, šališkumo. Teismas, 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi nustatydamas prašymo trūkumus, nurodė, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nėra nurodytos tiksliai, kad pareiškėja už jai atitekusį butą moka pareiškėjui kompensaciją, kad pareiškėjo cituojama teismų praktika savo faktinėmis aplinkybėmis neatitinka esamos situacijos, iš esmės parodė savo procesinę poziciją, nes trūkumų šalinimo nutartyje sprendžiami tik procesiniai klausimai ir bylos iš esmės nenagrinėjama. Teismas dar neišnagrinėjęs bylos buvo priėmęs sprendimą ir tą nurodė trūkumų nutartyje.
14. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
17. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CPK 370 straipsnį, reglamentuojantį prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).
18. Taigi, antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje, kaip yra nagrinėjamu atveju, teismas įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti, t. y. turi nustatyti kumuliatyvias sąlygas: 1) ar prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas nėra praleistas; ir 2) ar yra proceso atnaujinimo pagrindas. Tais atvejais, kai netenkinama bent viena iš šių sąlygų, civilinės bylos procesas negali būti atnaujinamas. Įstatymo nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2004 išaiškino, kad aplinkybės, jog prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus CPK 368 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą terminą, nustatymas yra pakankamas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytais pagrindais.
19. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas prašė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-11418-375/2021, kurioje 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu panaikintas įrašas dėl pareiškėjų bažnytinės santuokos įregistravimo ir patvirtinta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (Sutartis). Skundžiama nutartimi pareiškėjo prašymas netenkintas nenustačius abiejų šios nutarties 18 punkte nurodytų pagrindų: pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir nėra nurodyto pagrindo procesui atnaujinti. Atskirajame skunde apeliantas kvestionuoja abu nurodytus pagrindus.
20. CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Sprendžiant dėl to, kada asmuo turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, teismų praktikoje vertinama, ar asmuo būtų galėjęs sužinoti apie šias aplinkybes, jeigu atitinkamoje situacijoje būtų veikęs kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2- 235/2009). Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).
21. Prašymas dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismui paduotas 2023 m. lapkričio 10 d. Pareiškėjas nurodė, kad apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, jam paaiškėjo po 2023 m. rugpjūčio 10 d. ieškinio dėl nepilnamečio vaiko klausimų susietų su išlaikymu ir bendravimo tvarka pateikimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-16487-1085/2023, todėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nepraleido.
22. Pirmosios instancijos teismas termino pradžia laikė 2021 m. gegužės 26 d. – Kauno apylinkės teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo civilinėje byloje Nr. e2YT-11418-375/2021 dieną ir, įvertinęs tai, kad nuo šios datos iki prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo praėjo daugiau nei du metai, sprendė, jog pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika - 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010 ir 2011 m. kovo 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011.
23. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas vadovavosi sena Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. byla. Procesinės aplinkybės cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011 skiriasi, nes civilinis procesas cituojamoje nutartyje prasidėjo žodinio proceso tvarka, o pareiškėjų santuokos nutraukimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar pareiškėjas nepraleido CPK 368 straipsnyje nustatyto termino, vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais dviejose kasacinėse bylose - 2010 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010 ir 2011 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011. Abiejose minėtose nutartyse yra išaiškinta, kad paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Priešingas aiškinimas reikštų, kad termino pradžia priklauso nuo pareiškėjo subjektyvių savybių, jo rūpestingumo ir atidumo laipsnio, termino pradžios momentą lemtų pareiškėjo pasirinkimas ir įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebetektų prasmės, nebūtų pasiektas terminų nustatymo tikslas – garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą.
25. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022 išplėtė aukščiau nurodytą kasacinio teismo aiškinimą ir nurodė, kad paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga faktiškai dalyvavusiems byloje asmenims arba asmenims, kuriems buvo įteiktas teismo procesinis sprendimas, pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Aptariamoje kasacinio teismo byloje susiklostė situacija, kai prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu padavė atsakovas, kuris nebuvo informuotas apie jam inicijuotą civilinę bylą, jam taip pat nebuvo įteiktas teismo sprendimas už akių, todėl tik tokiu atveju terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo nėra skaičiuojamas nuo sprendimo už akių priėmimo.
26. Atsižvelgiant į šios nutarties 24-25 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eigos pradžios momentas siejamas su prašymą paduodančio asmens faktiniu dalyvavimu civilinėje byloje, žinojimu apie bylą ir, išnagrinėjus bylą iš esmės, jo atžvilgiu priimtą teismo procesinį sprendimą, o ne nuo to, kokia rašytinio ar žodinio proceso tvarka išnagrinėjus bylą buvo priimtas sprendimas. Nagrinėjamame kontekste apelianto argumentai dėl to, kad nutarties 24 punkte nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose procesas vyko žodinio proceso tvarka, o nagrinėjamoje byloje vyko rašytinio proceso tvarka, dėl to šių bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių ir minėta kasacinio teismo nutartimi negalima vadovautis, atmestini kaip nepagrįsti.
27. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-11418-375/2021 prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė abu pareiškėjai. Prašymą pareiškėjai prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdį 2021 m. gegužės 26 d. 10.00 val., kuriame rašytinio proceso tvarka buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-11418-375/2021 pagal pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pareiškėjui pranešta 2021 m. gegužės 6 d. teismo pranešimu. 2021 m. gegužės 26 d. sprendimas dėl santuokos nutraukimo ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo pareiškėjui išsiųstas 2021 m. gegužės 27 d. prašyme nurodytu adresu ir įteiktas 2021 m. birželio 2 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškėjo sutuoktinei (pareiškėjai), kurios suinteresuotumas bylos baigtimi nebuvo priešingas, nes prašymą dėl santuokos nutraukimo pareiškėjai teikė bendru sutikimu. Iš Antstolių informacinės sistemos duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0176/23/01328 pagal vykdomąjį raštą, išduotą 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo pagrindu, nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. yra vykdomas išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimas iš pareiškėjo.
28. Šios nutarties 27 punkte nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjui apie procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-11418-375/2021 ir apie joje 2021 m. gegužės 26 d. priimtą sprendimą buvo žinoma. Pažymėtina, kad 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu patvirtintą Sutartį pareiškėjas vykdė daugiau nei dvejus metus - iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad pareiškėjui CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo 2021 m. birželio 2 d., todėl pareiškėjas 2023 m. lapkričio 10 d. paduodamas prašymą dėl proceso atnaujinimo praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą.
29. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Sprendžiant praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo klausimą būtina atsižvelgti į tikslus, kurių siekta įstatymu nustatant konkrečius procesinius terminus. Proceso atnaujinimas yra išimtinis būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, kuris taikomas tik esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Dėl to praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, kai jo praleidimo priežastys yra svarbios. Ar prašymo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 78 straipsnis). Klausimą, ar konkrečios procesinio termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į bylos esmę, pareiškėjo, prašančio atnaujinti terminą, elgesį, procesinio termino paskirtį ir į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Be kita ko, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Be to, svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą procesinį terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik šio termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020; 2019-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019). Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai.
30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neprašė atnaujinti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Atsižvelgiant į šios nutarties 29 punkte nurodytas teismų praktikos nuostatas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės – teisinio išsilavinimo neturėjimas ir nesinaudojimas profesionalaus teisininko pagalba bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu bei pareiškėjo sveikatos sutrikimai – nelaikytinos svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti. Minėtos aplinkybės neegzistavo CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino metu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjui išsėtinės (dauginės) sklerozės diagnozė buvo patvirtinta 2015 m. balandžio 18 d., nuo 2015 metų pareiškėjas į medikus dėl minėtos ligos gydymo nesikreipė, o 2023 metais jis kreipėsi tik dėl sveikatos būklės patikros, bet ne dėl ligos simptomų. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad jis apie teisės taikymo klaidą sužinojo tik 2023 metais iš pasamdyto advokato kitoje byloje, vertintini kritiškai ir nesudaro pagrindo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui per daugiau nei du metus nuo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo įteikimo nebuvo kliūčių pasinaudoti profesionalaus teisininko pagalba. Nepagrįstai ilgas delsimas įgyvendinant savo procesines teises negali būti grindžiamas teisinio išsilavinimo neturėjimu. Kaip jau buvo minėta, termino pradžia negali priklausyti nuo pareiškėjo subjektyvių savybių, jo rūpestingumo ir atidumo laipsnio, termino pradžios momentą negali lemti pareiškėjo pasirinkimas. Tokiu atveju nustatytas trijų mėnesių terminas nebetektų prasmės ir nebūtų pasiektas terminų nustatymo tikslas – garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą.
31. Procesas gali būti atnaujintas nustačius, kad egzistuoja abi privalomos įstatyme nustatytos sąlygos: prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas nėra praleistas; ir yra proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Įstatymo nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą. Pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir nėra įstatymo nustatyto pagrindo šiam terminui atnaujinti. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad neegzistuoja viena iš privalomų įstatyme nustatytų sąlygų procesui atnaujinti, kitos proceso atnaujinimo sąlygos – CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto pagrindo (ne)nustatymas neturi jokios teisinės reikšmės galutiniam bylos rezultatui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų dėl minėto pagrindo egzistavimo nevertina.
32. Atskirojo skundo teiginiai dėl galimo teismo išankstinio nusistatymo ar šališkumo pareiškėjui nustatant prašymo trūkumus, atmestini kaip nepagrįsti. Nenustatyta, kad 2023 m. lapkričio 14 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas išsakė savo poziciją dėl prašymo pagrįstumo ir teisėtumo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nereiškė nušalinimo pirmosios instancijos teismui ir abejonės dėl teismo nešališkumo pareiškėjui kilo tik po to, kai buvo priimta skundžiama nutartis. Nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis.
33. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.