- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-30
- Bylos Nr.
- e2S-1491-638/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00309-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Liuks NT“, uždarajai akcinei bendrovei „D. A. R. studija“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Liuks NT“, uždarajai akcinei bendrovei „D. A. R. studija“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Liuks“, V. Š., L. D., G. V., E. K., S. K., R. V., I. K., K. Ž., V. I., P. A., G. T., A. V., R. V., T. V., B. V., G. G., V. M., V. L., N. V. ir R. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „BTA B. I. Company“ dėl Kauno miesto savivaldybės 2019 m. vasario 28 d. išduoto leidimo rekonstruoti statinį panaikinimo ir statybos padarinių(duomenys neskelbtini), šalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ieškovė, inspekcija), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė:
1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. vasario 28 d. išduoto leidimo rekonstruoti statinį Nr. LRS-21-190228-00034 galiojimą, kuriuo statytojui UAB „Liuks NT“ suteikiama teisė rekonstruoti kitos paskirties (ūkio, negyvenamosios) pastatą, registruotą adresu(duomenys neskelbtini), į gyvenamosios (trijų ir daugiau būtų) paskirties pastatą žemės sklype, esančiame adresu, (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojo UAB „D. A. R. studija“ 2018 metais parengtą statinio projektą „Dirbtuvių pastato 10H1p J. G. g. 15A, Kaunas rekonstravimo ir paskirties keitimo į daugiabutį gyvenamą namą“ Nr. 17/05/22-TDP.
2) įpareigoti atsakovę UAB „Liuks NT“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kaltų asmenų lėšomis, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „D. A. R. studija“ išardyti perstatytas ar pertvarkytas kitos paskirties (ūkio, negyvenamosios) pastato, registruoto adresu(duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype(duomenys neskelbtini), dalis, kurios perstatytos pagal projektuotojo UAB „D. A. R. studija“ 2018 metais parengtą statinio projektą „Dirbtuvių pastato 10H1p (duomenys neskelbtini) rekonstravimo ir paskirties keitimo į daugiabutį gyvenamą namą“ Nr. 17/05/22-TDP ir sutvarkyti statybvietę.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teisme 2023 m. liepos 26 d. gautas pareiškėjo A. K. (toliau – ir pareiškėjas) prašymas įtraukti jį į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Prašymas grindžiamas argumentais, kad UAB „Liuks NT“ valstybinės žemės sklype(duomenys neskelbtini), rekonstravo ūkinį pastatą-dirbtuves į daugiaaukštį gyvenamąjį namą (toliau – ginčo objekto pastatas), padidindama pastato aukštį ir tūrį bei tokiu būdu atitinkamai padidindama valstybinės žemės sklypo(duomenys neskelbtini), užstatymo tankį ir intensyvumą, taip pažeisdama pareiškėjo, kaip gretimo sklypo savininko, ir kitų asmenų interesus. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. A-718 „Dėl žemės sklypo(duomenys neskelbtini), naudojimo būdo pakeitimo“ neteisėtai pakeitė valstybinės žemės sklype(duomenys neskelbtini), naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų statybos ir bendrabučių teritorijos, nes be kitų įstatymo keliamų reikalavimų, nebuvo gauti gretimų žemės sklypų savininkų, valdytojų ar naudotojų sutikimai. Civilinės bylos išsprendimas turės įtakos pareiškėjo teisėms, nes taikiai išsprendus ginčą ir įteisinus neteisėtą pastato rekonstrukciją, žemės sklype(duomenys neskelbtini), stovėtų pastatas, kuris yra pietinėje pusėje ir užstoja šviesą pareiškėjo pastatui, esančiam gretimame sklype(duomenys neskelbtini). Per pareiškėjo sklypą ir palei jį nustatytu papildomu patekimo į sklypą servitutu nuolat važinėja ir parkuojasi šio pastato gyventojai. Neteisėtai padidinus šio pastato aukštingumą šio pastato gyventojai mato pareiškėjo kiemą ir pastatą, tokiu būdu apribodami pareiškėjo privatumą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė su pareiškėjo pareikštu prašymu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas prašyme nurodytų argumentų dėl jo įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nepagrindė tai patvirtinančiais rašytiniais duomenimis. Pareiškėjo nurodytų argumentų ir pareiškėjui priklausančio turto duomenų nepakanka spręsti, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos pareiškėjo teisėms. Pareikštas reikalavimas dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo į iki rekonstrukcijos buvusią būklę neįtakoja ir negali būti susijęs su pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais, ir teismo procesiniu sprendimu byloje niekaip nebus pakeistos pareiškėjo teisės ar pareigos. Pareiškėjas neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, sprendimas šioje byloje neturės jokios tiesioginės ar netiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėją įtraukti trečiuoju asmeniu į bylą.
4. A. K. miesto savivaldybės administracija su pareikštu prašymu nesutiko. Pareiškime nurodomas tariamas statytos techninių reglamentų pažeidimas, iš esmės atkartojantis ieškovės skundo motyvus, tačiau nepateikiama duomenų, kaip šie tariami pažeidimai tiesiogiai įtakoja prašymą teikiantį asmenį. Pareiškėjo žemės sklypas(duomenys neskelbtini), yra 477 kv. m ploto ir nesiriboja su ginčo pastatu(duomenys neskelbtini), dalį užima pastatas, likusi dalis iš vakarų ir pietų pusės ribojasi su valstybine žeme. Todėl, net jei ir yra važinėjama, tai daroma per valstybinę žemę. Įrodymų apie tiesioginę projekto, kuriam išduotas ginčijamas statybos leidimas, sprendinių įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms, susijusioms su transporto srauto padidėjimu, nėra. Bylos objektas yra ne sklypas(duomenys neskelbtini), o pastatas(duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad ginčo pastato bendras aukštis yra keičiamas.
5. Atsakovė UAB „Liuks NT“ ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Liuks“ su prašymu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė teisiškai pagrįsto įstojimo į bylą pagrindo. Bylos išsprendimas nedarys įtakos pareiškėjo, kaip kaimyninio sklypo ir ant jo stovinčio pastato savininko, teisėms ir pareigoms. Pareiškėjas siekia ginti teisės normose neįtvirtintus trečiojo asmens interesus, nepagrindžia trečiojo asmens interesų pažeidimo. Pareiškėjo nurodomi interesai - privatumas, vaizdas, nėra įtvirtinti viešosios teisės normose ir negali būti ginami teisminės gynybos priemonėmis. Pareiškėjas nenurodo jokių teisės normų, kurios neva yra pažeistos išdavus statybą leidžiantį dokumentą. Kitų prašyme nurodytų interesų (insoliacijos reikalavimų užtikrinimo, triukšmo, taršos) pažeidimo pareiškėjas niekaip nepagrindžia, todėl tokio pobūdžio teiginiai laikytini deklaratyviais. Pareiškėjas reiškia naujus materialinius reikalavimus teikdamas CPK reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą. Nauji reikalavimai nenagrinėtini byloje. Byla nagrinėjama trejus metus, informacija apie iškeltą bylą yra išviešinta Nekilnojamojo turto registre, todėl pareiškėjo įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pažeidžiant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atmetė.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytais argumentais apie tai, kad rekonstruojamo pastato tūris ir aukštis, užstatymo tankis bei intensyvumas neatitinka teisės aktų reikalavimų, pažeidžia gretimų sklypų savininkų teises bei interesus, o taip pat Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. A-718 pagrįstumo ir teisėtumo argumentais nėra grindžiamas ieškovės ieškinys ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie rekonstruoto pastato gyventojų patekimą į sklypą per papildomai nustatytą kelio servitutą, automobilių važiavimą pro pareiškėjo sklypą, automobilių statymą pareiškėjo sklype ar šalia jo – taip pat nesusiję su ieškovės pareikštu reikalavimu ir įrodinėjamomis byloje aplinkybėmis. Pareiškėjas savo teises į pažeidžiamą nuosavybę gali ginti kitais įstatymų leidžiamais būdais tuo atveju, jei pašaliniai asmenys stato automobilius pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame sklype ar per jį važiuoja. Paties pareiškėjo pateiktame inspekcijos atsakyme į skundą matyti, kad klausimai dėl rekonstruojamo pastato aukščio, tūrio, gretimų žemės sklypų savininkų sutikimų, pastato statybos sustabdymo, teritorijų planavimo dokumentų buvo nagrinėjami ne kartą – tiek pagal 2019 m. liepos 23 d. namo (duomenys neskelbtini), gyventojų skundą, tiek pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2019 m. lapkričio 20 d. raštą bei pagal pakartotinį 2020 m. sausio 10 d. namo, esančio(duomenys neskelbtini), gyventojų skundą, persiųstą iš Aplinkos ministerijos ir atliktų tyrimų metu skunduose nurodytos aplinkybės nebuvo nustatytos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyti jo įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu argumentai nesusiję su nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo įrodinėjamomis aplinkybėmis. Pareiškėjo nurodyti argumentai apie tai, kad pastato rekonstrukcija vykdoma pažeidžiant imperatyvius statybos techninių reglamentų reikalavimus, keliamus automobilių parkavimo vietoms, žaliajai zonai, vaikų žaidimo zonai ir kita, yra šios bylos nagrinėjimo dalyko sudėtinė dalis, tačiau su pareiškėjo, kaip gretimo sklypo savininko, teisių ir interesų pažeidimu nėra susiję. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo nurodytų materialiųjų teisių teisinis ryšys yra nepakankamas, bylos išsprendimas nemodifikuos gretimo sklypo savininko (pareiškėjo) teisių, pareigų - neturės tiesioginės įtakos teisėms, jų neribos bei nesuteiks naujų teisių ar pareigų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Šios bylos išsprendimas neabejotinai turės įtakos pareiškėjo, kaip gretimo sklypo savininko, teisėms ir pareigoms, nes po dirbtuvių rekonstrukcijos atsirado daugiaaukštis pastatas, kuriame yra įrengti 5 gyvenamieji butai ir administracinės paskirties patalpos. Papildomai įrengus 5 gyvenamuosius butus ir administracinės paskirties patalpas, atitinkamai padidėjo asmenų, besinaudojančių nesuformuota įsiterpusia valstybine žeme, esančia vakaruose nuo pareiškėjo sklypo. Tačiau projektuotojo UAB „D. A. R. studija“ 2018 metais parengtame statinio projekte „Dirbtuvių pastato 10H1p (duomenys neskelbtini) rekonstravimo ir paskirties keitimo į daugiabutį gyvenamą namą“ Nr. 17/05/22-TDP (toliau – projektas) nėra aptartas patekimas prie ginčo pastato.
8.2. Pareiškėjo sklypas (duomenys neskelbtini)yra suformuotas taip, kad viena sklypo riba eina per jo pastatą ir po pareiškėjo namo langais valstybine žeme nuolat važinėja būtent šio rekonstruoto daugiabučio namo gyventojai, automobilių išmetamosios dujos patenka į jo sklypą ir į namą pro langus, kelia triukšmą. Šio rekonstruoto daugiabučio namo gyventojai stato automobilius taip pat ir pareiškėjo neaptvertame sklype, nes neturi savo sklype reikalingo kiekio parkavimo vietų. Tokiu būdu yra ribojama pareiškėjo teisė laisvai naudotis savo nuosavybe, ribojamas pareiškėjo privatumas.
8.3. Pareiškėjas siekia, kad jo sklypo ribos būtų tokios, kokios buvo nustatytos sklypo (duomenys neskelbtini)inventoriniame plane, t. y. kad į jo sklypą patektų laisva nesuformuota valstybinė žemė (sklypo vakarinėje ir pietinėje dalyse), į kurią patenka ir dalis jo pastato. Todėl pareiškėjo suinteresuotumas šios bylos baigtimi yra tiesioginis. Pareiškėjas nenori, kad per jo žemę (kurią jis nusipirks kaip įsiterpusią) važinėtų neteisėtai rekonstruoto pastato gyventojai.
8.4. Ieškovė aktyviai dalyvauja mediacijoje, siekdama užbaigti ginčą taikiai ir įteisinti neteisėtus statytojo AB ,,Liuks NT“ veiksmus. Inspekcija rašte pareiškėjui nurodė, kad ji neturi išlikusių buvusio dirbtuvių pastato duomenų ir/ar dokumentų, todėl teigti, kad buvo padidintas rekonstruoto pastato aukštis, negali. Tačiau pareiškėjas turi įrodymų, nuotraukų, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad akivaizdžiai padidėjo rekonstruoto pastato aukštis. Šis argumentas papildomai parodo pareiškėjo suinteresuotumą šios bylos baigtimi, siekį įrodyti teismui, kad ieškovės pareiga yra ginti viešąjį interesą, išsamiai ir nešališkai atlikti tyrimą, o nustačius pažeidimą statybos srityje siekti jį pašalinti.
Atsiliepimas
9. A. K. miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pareiškėjas, neįrodęs ginčijamo statybos leidimo, ar juo patvirtinto projekto sprendinių tiesioginės įtakos savo teisėms ar pareigoms, pagrįstai nelaikytinas trečiuoju asmeniu byloje. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas prašyme nurodytų argumentų dėl jo įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nepagrindė tai patvirtinančiais rašytiniais duomenimis. Pareiškėjo nurodytų argumentų ir teismo iniciatyva išreikalauto pareiškėjo priklausančio turto duomenų nepakanka spręsti, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos pareiškėjo teisėms.
9.2. Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš to, kad yra važinėjama valstybine žeme šalia jo žemės sklypo. Kauno miesto savivaldybės administracija laikosi pozicijos, kad pareiškėjas neįrodė nei to, kad važinėjimas valstybine žeme šalia jo žemės sklypo yra sąlygotas būtent ginčijamo statybos leidimo, nei kad apskritai pareiškėjas turi kokias nors teises į šalia esančią valstybinę žemę, o nesant jokių teisių, nėra teisinio pagrindo konstatuoti ir teisių pažeidimą.
9.3. Kauno miesto savivaldybės administracija patvirtina, kad jos išduotu statybos leidimu, nebuvo suteikta parkavimo teisė pareiškėjo sklype. Kauno miesto savivaldybės administracija taip pat laikosi pozicijos, kad nesant duomenų, kad parkavimas pareiškėjo sklype būtų leistas šioje byloje ginčijamu statybos leidimu, nėra pagrindo pareiškėjui įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nes pareiškėjas savo teises gali ginti kitais teisės aktų numatytais būdais ir nukreipiant reikalavimus būtent konkrečiai į tuos asmenis, kurie ir galimai sąlygoja pareiškėjo teisių pažeidimą.
9.4. Po prašymo įstoti į bylą, po skundžiamos teismo nutarties, po atskirojo skundo pateikimo, vien pateikimas prašymo organizuoti valstybinės žemės ploto prijungimą prie jo sklypo, savaime nesuteikia kokių nors teisių į šį valstybinės žemės plotą. Atitinkamai, nesant teisių, negalima konstatuoti ir šių teisių pažeidimo. Pareiškėjas negali turėtų pagrįstų ar teisėtų lūkesčių, kad per nurodytą teritoriją nevažiuotų automobiliai. Tiek pareiškėjo sklypo valdymas, tik valstybinės žemės naudojimas aplink pareiškėjo sklypą, nėra šioje byloje ginčijamu statybos leidimu sprendžiami klausimai. Šioje byloje ginčijamas statybos leidimas niekaip nemodifikuoja pareiškėjo teisių ar pareigų.
10. Atsakovai UAB „Liuks NT“ ir trečiojo asmens UAB „Liuks“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Bylos dalyku esantis statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas dar 2019 m., o ši byla tęsiasi nuo 2020 m. Per šį laiką pastato statybos darbai buvo iš esmės pabaigti, todėl pats statybos procesas negali kelti nei triukšmo, nei taršos.
10.2. Su kaimyniniu sklypu ribojasi ne pastatas, o atsakovui ir trečiajam asmeniui UAB „Liuks“ nepriklausantys pagalbiniai pastatai, kurių eksploatacijai ir yra nustatytas prašyme minimas servitutas.
10.3.Patekimas į pastatą yra ne per pareiškėjui priklausantį kaimyninį sklypą ar prašyme minimą servitutą, o per esamus privažiavimus – žemės sklype, adresu(duomenys neskelbtini), esantį pravažiavimą į (duomenys neskelbtini) gatvę. Taip pat yra galimybė privažiuoti prie pastato per laisvą valstybinę žemę, esančią sklypo (duomenys neskelbtini)vakarinėje pusėje. Jokių naujų privažiavimų prie pastato dirbtuvių pastato 10H1p rekonstravimo ir paskirties keitimo į daugiabutį gyvenamąjį namą projektu, kuriam realizuoti yra išduotas ginčo statybą leidžiantis dokumentas nėra suprojektuota.
10.4. Teismas pagrįstai nutartyje nurodė, kad net jeigu kaimyniniame sklype kiti asmenys stato transporto priemones, tuomet pareiškėjas gali ginti savo nuosavybės teises įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau šie tariami pažeidimai nėra susiję su nagrinėjama byla. Pareiškėjas, kvestionuodamas įsakymo ir nuomos sutarties teisėtumą ir pagrįstumą, inspekcijos 2020 m. spalio 9 d. atsakymo Nr. 14523 teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės kelia naujus (papildomus) materialinio pobūdžio reikalavimus, taip siekdamas išplėsti ginčo dalyką ir bylos nagrinėjimo apimtį.
Atsiliepimas
11. I. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pareiškėjas ne kartą įvardina, kad byloje ginčijamu statybos leidimu buvo leista statyti „daugiaaukštį“, tačiau tai yra klaidinga faktinė aplinkybė, nes pastatas nepriskiriamas prie daugiaaukščių, ar tuo labiau aukštybinių, o pastato aukštis - vienas aukštas su mansarda.
11.2. Papildomai nurodytina, kad nei derybų dėl taikos sutarties metu, nei mediacijos metu nebuvo ir nėra svarstoma apie tai, kad pastato(duomenys neskelbtini), Kaune automobilių stovėjimo vietos bus numatytos žemės sklype(duomenys neskelbtini), o laisvas valstybinės žemės plotas, pareiškėjo valdomo žemės sklypo plane nurodytas kaip „kelias“.
11.3. Teismo nutartis priimta atsižvelgiant į jos priėmimo metu egzistavusias faktines aplinkybes, o faktinių aplinkybių pasikeitimas po jos priėmimo, negali sąlygoti jos nepagrįstumo ar neteisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (CPK 47 straipsnio 3 dalis). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 straipsnio 4 dalis).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių yra tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai. Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010). Taigi, ir nagrinėjamos bylos atveju, siekiant patvirtinti arba paneigti pareiškėjo galimybę įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, būtina nustatyti, ar šioje byloje pareiškėjas turi pagrįstą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, ar ne. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl asmens materialinio teisinio suinteresuotumo konkrečioje byloje, yra reikšmingas bylos nagrinėjimo dalykas, kuris apibrėžtas ieškinio pagrindu ir dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2014). Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis turi materialinį teisinį suinteresuotumą dėl pačios ginčo esmės šioje byloje, ir kad būsimas teismo sprendimas gali turėti tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms.
17. Nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys dėl Kauno miesto savivaldybės 2019 m. vasario 28 d. išduoto leidimo rekonstruoti statinį Nr.LRS-21-190228-00034 panaikinimo ir statybos padarinių(duomenys neskelbtini), Kaune šalinimo.
18. Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia iš esmės analogiškais argumentais, kuriuos nurodė 2023 m. liepos 26 d. prašyme dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Kaip vieną iš argumentų pareiškėjas nurodo, kad ginčo objekto pastato aukštis padidėjo, nors statybos leidime to nebuvo numatyta, ir ieškovas Inspekcija nepagrįstai to nepripažįsta, nors jos pareiga ginti viešąjį interesą (ir šias aplinkybes įrodančius dokumentus turi pareiškėjas).
19. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad pareiškėjo nurodytais argumentais apie tai, kad rekonstruojamo pastato tūris ir aukštis, užstatymo tankis bei intensyvumas neatitinka teisės aktų reikalavimų, pažeidžia gretimų sklypų savininkų teises bei interesus, nėra grindžiamas ieškovės ieškinys ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
20. Susipažinus su ieškiniu nustatyta, kad ieškinys grindžiamas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimo metu nustatytais pažeidimais (nepateikus valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimų atlikti pastato rekonstrukcijos darbus nuomojamoje valstybinėje žemėje bei naudotis valstybine žeme po esama kiemo aikštele; trūkstant duomenų, kad statytojas atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnyje nurodytus statytojo teisei įgyvendinti keliamus reikalavimus; projekto trūkumais, nenumatant sklypo dalyje vaikų žaidimo aikštelės, sporto aikštelės paaugliams, vietos vyresnio amžiaus namo gyventojų poilsiui; projekto ir projekto dalių nepasirašymu). Taigi, pareikštas reikalavimas dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo į iki rekonstrukcijos buvusią būklę, neįtakoja ir negali būti susijęs su pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais, ir teismo procesiniu sprendimu byloje niekaip nebus pakeistos pareiškėjo teisės ar pareigos.
21. Atskirasis skundas yra grindžiamas ir argumentais, kad byloje ginčijamo statybos leidimo rezultate rekonstruoto pastato gyventojai važinėja per laisvą valstybinę žemę ir per pareiškėjo sklypą ir ten stato automobilius, automobilių išmetamosios dujos patenka į pareiškėjo sklypą ir į namą pro langus, kelia triukšmą. Ribojama pareiškėjo teisė į privatumą ir varžoma teisė laisvai naudotis savo nuosavybe, pareiškėjas nenori, kad per žemės plotą, kurį jis planuoja nusipirkti kaip laisvą įsiterpusią žemę, važinėtų rekonstruoto pastato gyventojai.
22. Viena vertus, atskirajame skunde nurodytų interesų (triukšmo, taršos ir kt.) pažeidimo pareiškėjas niekaip nepagrindė, nepateikė jokių įrodymų. Todėl tokio pobūdžio teiginiai laikytini deklaratyviais ir nesusijusiais su ieškovės pareikštu reikalavimu ir įrodinėjamomis byloje aplinkybėmis. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas savo teises į pažeidžiamą nuosavybę gali ginti kitais įstatymų leidžiamais būdais tuo atveju, jei pašaliniai asmenys stato automobilius pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame sklype ar per jį važiuoja.
23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-421/2019). Pareiškėjas iš esmės nenurodė, kaip jo dalyvavimas galėtų būti reikšmingas bylos išnagrinėjimui, nepaaiškino, kokias bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku, jis galėtų nurodyti ir kokius įrodymus joms patvirtinti galėtų pateikti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama dėl pareiškėjo esamų ar galimų teisių ir pareigų.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi.
25. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas įtraukti pareiškėją į bylos nagrinėjimą, tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 d.alies1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.