- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- e2-390-464/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- L. B., V. I.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,Alloro“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovėms L. B. ir V. I. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Alloro“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį ne vieną kartą patikslinęs prašo:
1.1. pripažinti ieškovo ir atsakovės L. B. bendrą veiklą ir faktinę santuoką jungtinės veiklos sutartimi, siekiant sukurti šeimą ir įgyti bendrą turtą lygiomis dalimis;
1.2. pripažinti atsakovių V. I. ir L. B. 2012 m. rugsėjo 3 d. sudarytą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Alloro“ visų vardinių paprastųjų akcijų pirkimo sutartį iš dalies negaliojančia ir nustatyti, kad šias akcijas bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įsigijo ieškovas ir atsakovė L. B.;
1.3. pripažinti trečiojo asmens UAB „Alloro“ 100 proc. paprastųjų vardinių akcijų ieškovo ir atsakovės L. B. bendrąja daline nuosavybe, atidalinti ieškovui priklausančią šio bendro turto dalį iš bendrosios nuosavybės ir priteisti iš atsakovės L. B. 350 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją;
1.4. turtą atidalinti natūra, nustatant, kad atsakovei L. B. asmeninės nuosavybės teise natūra atitenka 100 proc. UAB „Alloro“ vardinių paprastųjų akcijų, ieškovui –pastatas–sodo namelis, pastatas–šiltnamis, kiemo statiniai, trys žemės sklypai, pastatas–prekybos kioskas, žoliapjovė–traktoriukas, ratinis traktorius T-40 su puspriekabe, automobilis BMW x5, sulčių spaudimo įranga, kebabinė–priekaba ant ratų.
2. Ieškovo teigimu, su atsakove L. B. jie nebuvo sudarę santuokos, tačiau nuo 2014 m. gruodžio 5 d. iki 2021 m. spalio 15 d. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, susilaukė dviejų vaikų, bendro gyvenimo metu įsigijo bendrus namus ir kitą turtą. Be to, atsakovės vardu buvo įgytos ir UAB ,,Alloro“ akcijos, šią bendrovę valdė ir jos tiesioginę veiklą, susijusią su maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų teikimu, vykdė tiek ieškovas, tiek ir atsakovė L. B.. Taigi, visas bendro gyvenimo kartu metu šalių bendromis lėšomis įgytas ir bendru darbu sukurtas turtas yra bendroji ieškovo ir atsakovės L. B. dalinė nuosavybė.
3. Ieškovas nagrinėjamoje byloje prašė teismo taikyti įvairių rūšių laikinąsias apsaugos priemones tam, kad būtų užtikrintas jo pareikštų reikalavimų įvykdymas. Pirmasis jo prašymas areštuoti atsakovės L. B. vardu įregistruotas UAB ,,Alloro“ akcijas ir visą bendrovei priklausantį turtą, uždraudžiant juo disponuoti be ieškovo leidimo, Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi buvo atmestas teismui nenustačius grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Prašymas uždrausti ieškovui ir atsakovei L. B. atlikti veiksmus, dėl kurių galėtų sumažėti ginčo turto vertė, Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi buvo atmestas teismui konstatavus, kad ieškovas įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, susijusių su nesąžiningu turto vertės mažinimu, nepateikė. Ieškovo prašymas nustatyti laikinąją gyvenamojo namo su kitais statiniais naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovas turėtų teisę naudotis visu šiuo nekilnojamuoju turtu be jokių apribojimų, o atsakovė L. B. – tik nustatytu laiku ir tvarka, jame esant ieškovui arba jo įgaliotam atstovui, uždraudžiant mažinti šio nekilnojamojo turto ir jame esančių daiktų, taip pat bet kokios jame esančios įrangos, vertę, išvežti daiktus ar įrangą be rašytinio abiejų šalių susitarimo, Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartimi taip pat buvo atmestas. Teismas vertino, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tačiau nėra grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, be to, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka joms keliamo proporcingumo reikalavimo.
4. Ieškovas 2023 m. vasario 9 d. pateikė ketvirtą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašydamas įpareigoti atsakovę L. B. nedelsiant sutaisyti jos prašymu bei iniciatyva 2023 m. sausio 25 d. sugadintą ir iki šiol nesuremontuotą gyvenamojo namo durų spyną, pasiekiant rezultatą, kad šios durys užsidarytų ir užsirakintų, bei uždrausti atsakovei L. B. atlikti bet kokius veiksmus, sukeliančius gyvenamojo namo ar jo atskirų elementų apgadinimą bei vertės sumažėjimą, fizinės žalos šiam ginčo turtui atsiradimą ir jau padarytos žalos padidėjimą.
5. Šiame prašyme teigiama, kad atsakovė L. B. įsibrovė į bendru šalių turtu esantį namą ir be ieškovo žinios pasiėmė bendrus šalių kilnojamuosius daiktus – bendram naudojimui įsigytą maudymuisi lauke skirtą kubilą su pašildymo įranga, name įrengtos lauko ir (ar) kiemo stebėjimo vaizdo kamerų tinklinį įrašymo įrenginį. Išsikraustydama iš kitų dalintinų ginčo patalpų, registruotų ieškovo vardu, atsakovė išmontavo visus priklausinius, unitazus, rozetes, išgriovė sieną, padarė patalpas visiškai nenaudojamomis, kurių niekas iki šiol nenori nuomotis, taip tyčia sukeldama ieškovui žalą. Atsakovė nuolat siekia nepagrįstai trukdyti ieškovui naudotis bendru ginčo namu su žemės sklypais, be jokio perspėjimo atvyksta prie minėto turto nesant ieškovui, siekia provokuoti, gadinti ginčo turtą, be ieškovo sutikimo gadinant ar pasiimant bendro namo įrangą ir kitus bendrus daiktus. Atsakovė L. B. ne pirmą kartą atlieka veiksmus, sukeliančius ginčo turtui žalą, todėl būtina laikinai sureguliuoti padėtį ir apsaugoti turtą nuo sugadinimų. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų išsaugota ginčo turto dabartinė vertė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 21 d. nutartimi ieškovo V. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
7. Teismas visų pirma atkreipė dėmesį į tokią aplinkybę, kad iš esmės analogiškas ieškovo prašymas jau yra išspręstas ankstesne teismo nutartimi. Ieškovas tuo pačiu pagrindu, nurodydamas tas pačias aplinkybes ir iš esmės tuos pačius argumentus, pakartotinai teikia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei taikymo. Ieškovo 2023 m. sausio 30 d. prašyme buvo siekiama laikinosios gyvenamojo namo su kitais statiniais naudojimosi tvarkos nustatymo. Nagrinėjamame prašyme yra suformuluotas reikalavimas įpareigoti atsakovę L. B. sutaisyti jos iniciatyva sugadiną spyną ir uždrausti atlikti bet kokius veiksmus, sukeliančius gyvenamojo namo ar jo atskirų elementų apgadinimą bei vertės sumažėjimą, fizinės žalos šiam ginčo turtui atsiradimą ir jau padarytos žalos padidėjimą.
8. Atsižvelgęs į tai, kad iš esmės analogiškas prašymas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartimi, teismas tų pačių argumentų nutarė nekaroti. Pažymėjo, kad ir šiuo atveju ieškovas neįrodė to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimas teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Teismo vertinimu, tokia apimtimi, kuria prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų pernelyg apribotos atsakovės, kuriai šis turtas priklauso, teisės. Ieškovui neįrodžius antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės sprendimo įvykdymui, ieškovo prašymą teismas atmetė.
9. Be kita ko, įvertinęs tai, kad ieškovo atstovas iš karto po teismo 2023 m. vasario 8 d. nutarties priėmimo, kuria buvo atmestas ankstesnis – 2023 m. sausio 30 d. – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jau kitą dieną (2023 m. vasario 9 d.) pateikė iš esmės analogišką prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pakeisdamas tik laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimą, bet nekeisdamas prašymo pagrindo, teismas įspėjo ieškovo atstovą, kad už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovo atstovui gali būti paskirta iki 5 000 Eur bauda.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovas V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovo pateiktas prašymas yra identiškas jo anksčiau teiktam prašymui. Šiuo atveju prašoma taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktuose nurodytos rūšies laikinąsias apsaugos priemones.
10.2. Prašomi taikyti įpareigojimai ir draudimai yra būtini siekiant ne tik laikinai sureguliuoti itin specifinę ginčo situaciją, kuomet ieškovas toliau negali tinkamai naudotis savo gyvenamąja vieta – jam priklausančiu ginčo namu, nes šio namo durys nebeužsidaro, bet ir siekiant užtikrinti ginčo namo, kurį prašoma padalinti ir visą priteisti ieškovui, vientisumą. Atsakovės interesas yra padaryti ieškovui kuo daugiau žalos dar iki teismo sprendimo priėmimo.
10.3. CPK ir kiti įstatymai pateikia platų sąrašą priemonių, kurios, taikant po vieną ar kelias kartu, yra pakankamos bylinėjimosi laikotarpiu apsaugoti tiek turtinius, tiek neturtinius šalių interesus. Tai reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės nebūtinai turi būti tiesiogiai susijusios su galutiniais ieškinio reikalavimais. Prašyme nurodytos ir prašomos taikyti priemonės ne tik saugo ieškovo interesus, bet ir užtikrina tinkamą ir netrukdomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
10.4. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kaip atsakovės įpareigojimas negadinti šalių turto neproporcingai ar per daug apribos atsakovės teises. Atsakovė, naudodamasi savo kaip bendraturtės statusu, sąmoningai gadina ginčo turtą. Teismas nenurodė, kokios konstitucinės vertybės ar kitos atsakovės teisės bus pažeistos, teismui laikinai uždraudus jai taip elgtis ateityje ar įpareigojus atsakovę sutaisyti jos pačios sugadintas ieškovui ir jai priklausančio namo duris. Įpareigojimas nedelsiant suremontuoti sugadintą turtą nepažeidžia jokių atsakovės interesų, priešingai, yra naudingas ne tik ieškovui, bet ir atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko nustatęs, kad pateiktas ieškinys gali būti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas ir egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nesant bent vienos iš šių būtinųjų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas.
12. Kaip minėta, apeliantas V. K. jau kelis kartus kreipėsi į teismą su prašymais taikyti nagrinėjamoje byloje laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad nors CPK neriboja prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo skaičiaus, visgi pakartotinis prašymas turi būti motyvuojamas iš esmės naujomis ir (ar) papildomomis aplinkybėmis, kurios sprendžiant prieš tai buvusius prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismų dar nebuvo analizuotos bei vertintos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1028/2014; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1294-823/2018; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-202-381/2019; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-581-464/2019; 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-254-464/2020; 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-370/2021; 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1162-467/2022).
13. Taigi, būtina pakartotinio prašymo pateikimo sąlyga yra naujų, sprendžiant ankstesnius prašymus dar nevertintų faktinių aplinkybių prašyme nurodymas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad prašymas, kuris buvo išspręstas skundžiama nutartimi, yra grindžiamas identiškomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir ankstesnis apelianto prašymas, kuriuo buvo prašyta nustatyti naudojimosi ginčo objektu tapusiu turtu tvarką ir uždrausti atsakovei atlikti atitinkamus veiksmus, kuriais būtų mažinama ginčo turto vertė.
14. Nors apeliantas kitaip suformulavo naujo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyką (nurodė kitus veiksmus, kuriuos prašo uždrausti arba įpareigoti atsakovę atlikti), tačiau veiksmų draudimo arba įpareigojimo juos atlikti faktinis pagrindas neabejotinai yra tapatus jo ankstesniame prašyme įvardintoms faktinėms aplinkybėmis (atsakovės elgesys neatitinka apelianto pageidaujamo elgesio), taip pat yra identiškas ir prašomų taikyti ribojimų tikslas – jais, kaip teigia apeliantas, siekiama išvengti ginčo objektu tapusio bendro turto vertės sumažėjimo (ankstesnis prašymas) ir vertės sumažėjimo bei fizinės žalos ginčo turtui padarymo (skundžiama teismo nutartimi išspręstas prašymas).
15. Jokių naujų aplinkybių, kurios leistų kitaip įvertinti susiklosčiusią situaciją, nei teismo jau buvo įvertinta anksčiau, apeliantas nenurodo, todėl ir padaryti kitokią išvadą, nei padaryta įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartyje, t. y. kad neegzistuoja būsimo galbūt palankaus apeliantui teismo sprendimo neįvykdymo rizika, nagrinėjamu atveju nebuvo jokių prielaidų.
16. Stokoja pagrįstumo ir tokie apelianto argumentai, kad jo pareikštas prašymas nėra tapatus ankstesniam prašymui, nes dabar prašoma kitokios rūšies laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Priešingai, prašoma tos pačios rūšies priemonių taikymo – veiksmų atlikimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tik papildant nauju prašymu dėl atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus, kurie, apelianto vertinimu, galėtų užkirsti kelią žalai atsirasti arba jai padidėti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Tačiau apeliantas nenurodo, kaip jo prašomi taikyti ribojimai užtikrintų teismo sprendimo įvykdymą ar paneigtų jo neįvykdymo grėsmę, jei ieškinys būtų patenkintas. Vien dėl šios priežasties negali būti konstatuota teismo sprendimo neįvykdymo rizika, net nepriklausomai nuo atsakovės sąžiningumo ar nesąžiningumo.
17. Pažymėtina, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti bylos šalis turi pareigą įrodyti ne tik CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų susiklostymą, bet ir siūlyti taikyti tokios rūšies laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitiktų laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo paskirtį – eliminuoti būtent toje konkrečioje byloje dėl ieškinio dalyko priimto teismo sprendimo neįvykdymo riziką, jeigu tokią riziką galima įžvelgti. Atitinkamai, ir teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apsaugodamas dar tik galimus ar būsimus reikalavimus, kurie toje byloje nėra pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016; 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-425-464/2020).
18. Įstatymuose yra numatytas toks pažeistų civilinių teisių gynimo būdas, kaip teisę pažeidžiančių veiksmų užkirtimas ar uždraudimas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 3 punktas). Nagrinėjamoje byloje apeliantas šio civilinių teisių gynimo būdo nėra pasirinkęs ir prevencinio ieškinio atsakovei ar kitiems asmenims nepareiškė, nepareikšti ir reikalavimai dėl žalos atlyginimo. Vadinasi, prašomi taikyti atsakovei draudimai bei įpareigojimai objektyviai negali užtikrinti dėl nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų priimto teismo sprendimo įvykdymo, net jeigu šis sprendimas ir būtų palankus apeliantui.
19. Tokiu atveju ir atskirojo skundo argumentai, kad apeliantas yra laisvas pasirinkti vieną ar kelias iš CPK 145 straipsnio 1 dalyje išvardintų laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (ir pasirinko), nėra nei aktualūs, nei lemiantys vertinimą, kad egzistuoja reali grėsmė pagal jo ieškinį priimto teismo sprendimo įvykdymui.
20. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat ir teise į gynybą (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, CPK 13 straipsnis). Apeliantas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo ir atsakovės L. B. bendro gyvenimo metu įgytą bei sukurtą turtą bendra daline jų nuosavybe, nustatyti šio turto dalis, t. y. pasirinko CK 1.138 straipsnio 1 punkte numatytą civilinių teisių gynimo būdą – teisių pripažinimą.
21. Todėl galėtų būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios būtų susijusios su siekiamos apginti teisės įgyvendinimu (pvz., nekilnojamojo daikto areštas, įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo; CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai), jeigu būtų pagrindas įžvelgti nesąžiningus atsakovės ketinimus bei veiksmus, siekiant perleisti ginčo turtą ar jį apsunkinti prievolėmis, taip išvengiant galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Apelianto prašomi taikyti ribojimai – įpareigojimas sutaisyti sugadintą namo spyną, uždraudimas atlikti veiksmus, sukeliančius gyvenamojo namo ar jo atskirų elementų apgadinimą, akivaizdžiai neatliktų laikinųjų pasaugos priemonių instituto taikymo paskirties, nes niekaip negalėtų užtikrinti dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalinimo priimto teismo sprendimo įvykdymo. Prašymas šioje byloje taikyti nurodytus ribojimus reiškia tik tai, kad apeliantas siekia kilusius nesutarimus ir ginčus su atsakove dėl naudojimosi turtu išspręsti netinkamomis priemonėmis – tam neskirtu laikinųjų apsaugos priemonių institutu.
22. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto pakartotiniame prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis šis grindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, ir apelianto prašymą išsprendė teisingai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.