- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-04
- Bylos Nr.
- Ik-558-331/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00291-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Henrikas Sadauskas, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- T. K.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui
- Advokatai
- Vytautas Kastytis Valentinas
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūros Marijos Strumskienės, Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjai T. K., jos atstovui advokatui Vytautui Kastyčiui Valentinui Antanėliui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atstovui Viktorui Kaveckiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Švenčionių skyriaus teisių ir pareigų perėmėjas), Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu (b. l. 1?2), pareiškimu (b. l. 82-83) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašo:
1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2011-01-07 sprendimą Nr. (6.5)I-179;
2) panaikinti VSDFV Švenčionių skyriaus 2011-01-13 sprendimą Nr. (1.8)4V-63;
3) įpareigoti VSDFV Švenčionių skyrių apskaičiuoti ir išmokėti pensijos dalį už 2010 ir 2011 metus;
4) priteisti delspinigius dėl neteisėtai neišmokėtos pensijos dalies nuvertėjimo.
Paaiškino, kad nuo 2010 m. jos pensija sumažinta remiantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatomis. Remdamasi 2002-11-22, 2010-04-20 Konstitucinio Teismo sprendimais nurodo, kad Laikinasis įstatymas toje dalyje, kurioje dirbantiems ar besiverčiantiems verslu asmenims sumažintos pensijos didesniu mastu nei tiems, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Dėl pareigūnų veiksmų pareiškėja patyrė žalą (nuostolius), kurie pasireiškia tuo, jog nuo pensijos sumažėjimo dienos iki šiol kaip dirbanti pensininkė, negauna dalies pensijos iš Valstybinio socialinio draudimo.
Teismo posėdžio metu pareiškėja T. K. ir jos atstovas Vytautas Kastytis Valentinas Antanėlis palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovė VSDFV su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepime (b. l. 11-12) paaiškino, kad pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas, senatvės pensija, paskirta turint būtinąjį stažą, perskaičiuojama padidinant pagrindinę pensijos dalį iki 120 procentų bazinės pensijos (bazinė pensija 360 Lt) ir perskaičiuojant papildomą, pensijos dalį pagal Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1771 patvirtintą Laikinojo įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį 1170 Lt. Pareiškėjos senatvės pensijos dydis 2009 m. gruodį buvo 1 381,13 Lt (396 Lt - pagrindinė pensijos dalis, 855,53 Lt - papildoma pensijos dalis ir 129,60 Lt priedas už stažo metus), t. y. viršijo 650 Lt. Todėl perskaičiuota jos pensija yra 1 234,29 Lt (432 Lt - pagrindinė pensijos dalis, 672,69 Lt (855,53 Lt : 1 488 Lt × 1 170 Lt) - papildoma dalis ir 129,60 Lt priedas už stažo metus). Pareiškėjai įgijus papildomą 1 metų stažą, nuo 2010-10-01 paskirta 1 413,24 Lt dydžio (396 Lt pagrindinė pensijos dalis, 876,84 Lt - papildoma pensijos dalis ir 140,40 Lt - priedas už stažo metus) senatvės pensija iš naujo, todėl Laikinojo įstatymo tvarka nuo 2010-10-01 perskaičiuota jos senatvės pensija yra 1 261,85 Lt dydžio (432 Lt - pagrindinė pensijos dalis, 689,45 Lt (876,84 Lt : 1 488 Lt x 1 170 Lt) - papildoma dalis ir 140,40 Lt priedas už stažo metus). Pareiškėja nuo Laikinojo įstatymo įsigaliojimo turi draudžiamųjų pajamų, todėl VSDFV Švenčionių skyrius, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, moka pareiškėjai pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę apskaičiuotą pensijos dalį.
Atsakovės VSDFV atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylą nagrinėti ir sprendimą priimti.
Atsiliepimas
VSDFV Švenčionių skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 16-18) iš esmės pateikė analogiškus argumentus VSDFV atsiliepime išdėstytiems. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius atsiliepime (b. l. 89-92) paaiškino, kad pareiškėjai pensija paskirta turint būtinąjį stažą, o pensijos dydis viršijo Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą 650 Lt ribinį dydį, todėl jos pensija perskaičiuota Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pareiškėja turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, 2010-2011 metais jai buvo mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę. Pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo nutarimai galioja ateičiai, todėl, nepaisant to, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, ginčo sprendimai laikytini teisėtais.
VSDFV Utenos skyriaus atstovas Viktoras Kaveckis teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas i š dalies
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjai neišmokėtos senatvės pensijos dalies pagal Laikinąjį įstatymą teisėtumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad VSDFV Švenčionių skyriaus 2009-11-17 sprendimu Nr. 10R-4180 pareiškėjai nuo 2009-10-01 iki gyvos galvos paskirta 1 381,13 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 25). 2010-10-15 VSDFV Švenčionių skyriaus sprendimu Nr. 10R-2899 nuo 2010-10-01 iki gyvos galvos senatvės pensija padidinta iki 1 413,24 Lt (b. l. 36).
2010-12-17 pareiškėja kreipėsi į VSDFV Švenčionių skyrių ir VSDFV su skundu prašydama pateikti pažymą su paskaičiavimu dėl negautos pensijos, nurodyti pagal Vyriausybės 2008-02-26 nutarimu Nr. 144 patvirtintą pensijų išmokėjimo tvarkos aprašą ir 2009-09-16 sprendimu Nr. 10R-3444 apskaičiuotą negautos pensijos dalį, kuri turėjo būti pervesta į pareiškėjos asmeninę sąskaitą 2010 m. birželio mėn. Nurodė, kad sumažinta pensija turi būti grąžinta, jos neteisėtas tolesnis pasisavinimas turi būti sustabdytas (b. l. 41).
2011-01-07 VSDFV raštu Nr. (6.5) I-179 atsakė, kad VSDFV Švenčionių skyrius, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo nuostatomis, teisėtai ir pagrįstai nuo 2010-01-01 moka perskaičiuotą pensiją. Dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies informavo, kad Vyriausybė 2009-12-23 nutarimu Nr. 1780 pakeitė Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumos išmokėjimo tvarkos aprašo 6.4 punktą, nustatydama likusią neišmokėtą pensijos dalies sumą išmokėti 2012 m. birželio mėnesį (b. l. 3).
2011-01-13 VSDFV Švenčionių skyrius raštu Nr. (1.8) 4V-63 informavo pareiškėją, kad remiantis Laikinojo įstatymo nuostatomis nuo 2010-01-01 išmokėtos pensijos dydžiai apskaičiuoti teisingai; informacija apie paskirtos ir išmokėtos, perskaičiuotos pagal Laikinąjį įstatymą, senatvės pensijos dydžius pateikta 2010-11-16 pažymoje Nr. (5.1) 4V-2221. Paaiškino, kad 2010-11-16 raštu Nr. (5.1) 4V-2221 informavo apie jos darbą 2001-10-10/2002-11-30 laikotarpiu pareiškėjai išmokėtos senatvės pensijos dalies apskaičiavimą ir mokėjimą. 2009 m. gruodžio mėn., pareiškėjai buvo išmokėta dalis apskaičiuotos sumos - 830 Lt, likusi 4 116 Lt dydžio neišmokėtos pensijos dalies sumą numatyta grąžinti 2012 m. birželio mėn. Šiuo raštu pareiškėjai išsiųsta 2011-01-13 pažyma Nr. (1.8) 4V-60 apie neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies už laikotarpį nuo 2001-10-10 iki 2002-11-30 apskaičiavimą.
2009-12-09 buvo priimtas Laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punktą šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, <...>. Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį. Asmenims, kurių valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis iki šios pensijos perskaičiavimo viršijo ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, tačiau po perskaičiavimo valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis yra mažesnis negu ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis, mokamas kompensacinis priedas, lygus ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio ir perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio skirtumui“ (Laikinojo įstatymo 7 str. 1 d.). Buvo nustatytas ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis – 650 litų (laikinojo įstatymo 3 str. 1 d.). Valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Ginčo aspektu analogiškos nuostatos išliko ir 2010-10-26 šios normos redakcijoje (Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d.). Remiantis Laikinojo įstatymo 15 straipsniu, Laikinojo įstatymo 6 straipsnio ir 8 straipsnio nuostatos galiojo iki 2011-12-31.
Nagrinėjamu atveju VSDFV Švenčionių skyrius pareiškėjos valstybinę socialinio draudimo pensiją perskaičiavo remdamasis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, pensiją Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu perskaičiavo dar kartą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nustatytą formulę (b. l. 11-12, 16-18, 89-92).
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija, 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.
Konstitucinis Teismas, tirdamas Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies tiek, tiek, kiek joje nustatytas iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų perskaičiavimas (sumažinimas) atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui konstatavo, kad pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį visiems taikant tą patį Vyriausybės patvirtintą einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, senatvės pensijos papildoma dalis, kartu ir visa senatvės pensija, buvo mažinama proporcingai, tolygiai ir vienodai visiems, išskyrus tuos asmenis, kurių gaunamos senatvės pensijos neviršijo nustatytos 650 Lt ribos, ir tuos, kurių gaunamos senatvės pensijos po perskaičiavimo tapo mažesnės nei 650 Lt (jiems senatvės pensijos sumažintos mažiau). Atsižvelgiant į tai, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo sudarytos prielaidos perskaičiuojant paskirtas senatvės pensijas jas sumažinti, buvo nustatytas valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, taip pat į tai, kad jis nustatytas laikantis iš konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų kylančių reikalavimų ir taikytas laikinai, be to, numačius kompensuoti dėl šių pensijų sumažinimo atsiradusius praradimus, konstatuota, kad nėra konstitucinių argumentų teigti, jog toks reguliavimas prieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse buvo nustatyta, jog tam tikrą darbą dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems asmenims, draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, senatvės pensijos buvos sumažintos daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kai asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą senatvės pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią senatvės pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu senatvės pensijų gavėjams senatvės pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta senatvės pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalį Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuojamoje praktikoje yra pasisakęs, kokią įtaką viešojo administravimo subjektų veiksmų teisėtumui turi vėlesnis teisės akto, kurio pagrindu šie veiksmai buvo atlikti, pripažinimas prieštaraujančiu Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 suformuotą praktiką, susijusią su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, kurioje atitinkamos Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatos Konstitucinio Teismo prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos po pareiškėjos kreipimosi į teismą, tačiau prieš teismui priimant sprendimą byloje. Šioje byloje LVAT nurodė, kad „Skiriant pareiškėjai pensiją, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis galiojo ir galėjo būti taikoma. Šiuo požiūriu pareigūnų, priėmusių sprendimus, dėl ne visos pensijos mokėjimo, veiksmai negalėjo būti laikomi neteisėtais. Tačiau kol sprendimas gali būti apskundžiamas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, viešojo administravimo subjekto sprendimas nėra galutinis. Kol sprendimas nėra galutinis, jis negali būti laikomas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis numato, kad „Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo“. Pareiškėjos atžvilgiu atsakovo priimtas sprendimas dėl pensijos dydžio iki 2003 m. liepos 4 d. Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo nebuvo įvykdytas, nes tam momentui galutinio sprendimo dar nebuvo. <...> Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėja atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti“. Analogiškos pozicijos laikomasi ir LVAT 2004 m. gegužės 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A10-57/2004, 2004 m. birželio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A7-55-04.
Vadovaujantis aptarta teismų praktika, ir atsižvelgus į tai, kad pareiškėja į teismą kreipėsi nepraleidusi skundo padavimo termino, laikytina, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme, atsakovės sprendimai perskaičiuoti pensiją nėra galutiniai, todėl neįvykdyti. Taigi, T. K. kreipimasis į teismą neribojamas aplinkybe, kad į teismą kreipėsi iki Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, todėl pareiškėja turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau paskelbtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos senatvės pensija galėjo būti perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, o jos mažinimas dar ir pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nėra pateisinamas. Analizuojant VSDFV Utenos skyriaus Švenčionių skyriaus 2012-10-11 pažymos Nr. (10.54) Š4-496 duomenis matyti, kad taikant Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas 2010-01-01–2011-12-31 laikotarpiu pareiškėjos perskaičiuota pensijos suma sudarė 30 116,31 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d., pareiškėjai buvo mokama pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį perskaičiuota ir dar kartą sumažinta, pritaikius Laikinojo įstatymo 2 priedo koeficientą, senatvės pensija, kurios ginčo laikotarpiu faktiškai išmokėta 9 574,03 Lt. Taigi pareiškėjai iš viso dėl Konstitucinio Teismo prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinto teisinio reguliavimo neišmokėta 20 542,28 Lt (30 116,31 Lt – 9 574,03 Lt). Ginčo dėl atsakovės pateiktų duomenų apie pareiškėjai neišmokėtą pensijos sumą byloje nėra.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Be kita ko, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-01-16 sprendime Nr. A146-38-2012 yra pasisakęs, kad valstybinio socialinio draudimo pensijos yra priteisiamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atitinkamo skyriaus. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjai neteisėtai neišmokėtą valstybinės senatvės draudimo pensijos dalį turi išmokėti VSDFV Utenos skyrius.
Pareiškėja skunde prašo panaikinti VSDFV 2011-01-07 sprendimą Nr. (6.5)I-179 ir VSDF valdybos Švenčionių skyriaus 2011-01-13 sprendimą Nr. (1.8)4V-63. Teismo vertinimu šie sprendimai priimti vadovaujantis galiojusiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomu teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Atsakovai vadovavosi teisės normomis, kurios sprendimo priėmimo metu galiojo, atsakė į prašymą, paaiškino, kokiu būdu perskaičiuojama pareiškėjos pensija, veikė savo kompetencijos ribose, todėl teismas laiko, kad ginčo sprendimai yra teisėti, todėl nėra įstatyminio pagrindo jų naikinti.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti delspinigius dėl neteisėtai neišmokėtos pensijos dalies nuvertėjimo. Nagrinėjamo ginčo atveju dėl pareiškėjai neišmokėtos pensijos dalies priteisimo taikytinos valstybinių socialinių draudimo pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Viešosios teisės normos nenumato delspinigių dėl pensijų neišmokėjimo, todėl reikalavimas priteisti delspinigius šiuo atveju negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str.,
nusprendžia:
pareiškėjos T. K. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti T. K. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 20 542,28 Lt (dvidešimt tūkstančių penkis šimtus keturiasdešimt du litus ir dvidešimt aštuonis centus) senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.