- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-20
- Bylos Nr.
- AS-858-443-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00291-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- T. K.
- Kategorijos
- 69.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. K. skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Švenčionių skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja T. K. skundu (b. l. 1?2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) valdybos 2011 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. (6.5)I-179; panaikinti VSDF valdybos Švenčionių skyriaus 2011 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.8)4V-63; įpareigoti VSDF valdybos Švenčionių skyrių išmokėti neišmokėtą pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 22 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Skunde pareiškėja nurodė, kad pensijos sumažinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010 m. balandžio 20 d. sprendimui, todėl sumažinta pensija turi būti grąžinta.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi (b. l. 59–60) sustabdė administracinę bylą Nr. I-2029-331/2011, iki Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas Nr.146/2010, gautas 2010 m. gruodžio 6 d., bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymas Nr.15/2011, gautas 2011 m. kovo 7 d. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad priimtų prašymų Konstituciniame Teisme išsprendimas turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai.
Šalies argumentai
Pareiškėja T. K. atskiruoju skundu (b. l. 65–66) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį ir skundą grąžinti naujam nagrinėjimui iš esmės. Pareiškėja nurodo, kad administracinės bylos sustabdymas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Tai reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Vien tai, kad nagrinėjama analogiška byla Konstituciniame Teisme, nėra pakankama ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų taikymui. Teismas galėtų sustabdyti skundo nagrinėjimą, jeigu pats Vilniaus apygardos administracinis teismas kreiptųsi į Konstitucinį Teismą. Remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu administracinėje byloje Nr. A63-286/2008.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 72–73) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas nurodo, kad Konstituciniame Teisme nagrinėjamos bylos nepatenka į ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų bylų kategoriją, todėl stabdyti administracinę bylą šiame punkte numatytu pagrindu dėl to, jog Konstituciniame Teisme pagal teismo kitoje byloje ir kitų pareiškėjų prašymus yra sprendžiami administracinės bylos išsprendimui reikšmingi teisiniai klausimai, negalima. Remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose Nr. AS556-217/2009 ir Nr. AS146-397/2010.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Švenčionių skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 74–75) nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas pritaria pareiškėjos nuomonei ir pateikiamiems argumentams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos bylos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas administracinę sustabdė bylą, teisėtumas ir pagrįstumas. Nagrinėjamos bylos ribos – klausimas, ar teismas pagrįstai sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą iki tada, kai Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas Nr. 146/2010, gautas 2010 m. gruodžio 6 d., bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymas Nr. 15/2011, gautas 2011 m. kovo 7 d.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos sustabdymo pagrindas, kuriuo rėmėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijamoje nutartyje, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte (teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka). Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo ir atsakovų teiginiais, jog ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte tiesiogiai nėra numatyta galimybė sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama Konstituciniame Teisme. Tačiau toks ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas būtų pagrįstas išimtinai lingvistiniu teisės aiškinimo metodu. Teisėjų kolegijos manymu, ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas aiškintinas sistemiškai su ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, aiškinant šias normas, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į proceso efektyvumo, ekonomiškumo bei protingumo principus. Teismo bylos stabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją) yra susijęs su konkrečioje byloje kilusia teismo abejone dėl tam tikro įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo. Teismui kreipusis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti tam tikro teisės akto konstitucingumą, užtikrinama, jog teisės akto, dėl kurio kreipėsi teismas, konstitucingumas bus įvertintas. Todėl situacijose, kai administraciniame ginče remiamasi analogiškais argumentais, kreipimasis į Konstitucinį Teismą, vadovaujantis analogiškais motyvais, nebūtų pagrįstas proceso efektyvumo, ekonomiškumo bei protingumo principais – teismas ne tik turėtų priimti nutartį ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, bet ir ja tinkamai suformuoti kreipimosi į Konstitucinį Teismą turinį, o Konstitucinis Teismas turėtų papildomai nagrinėti dar vieną analogišką prašymą dėl teisės akto konstitucingumo tyrimo, vertinti jo pagrįstumą bei sujungimo į vieną konstitucinę bylą klausimą – tiek administracinio, tiek konstitucinio proceso klausimai būtų nagrinėjami vien dėl formalių kriterijų, neatsižvelgiant į šiais klausimais siekiamų tikslų turinį. Todėl administracinis teismas, vertindamas nagrinėjamos bylos ryšį su nagrinėtina byla Konstituciniame Teisme, turi įvertinti, kiek skirtingi yra pagrindai ir motyvai, dėl kurių buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, nuo nagrinėjamoje byloje kylančių teisės aktų konstitucingumo klausimų. Toks testas leistų atskirti situacijas, kai iš tiesų nagrinėjama byla yra individuali, joje keliamas klausimas, nepaisant esamų panašių kreipimųsi į Konstitucinį Teismą, pakankamai unikalus, bei situacijas, kai kreipimasis į Konstitucinį Teismą būtų pagrįstas tik formalia būtinybe tai daryti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nesant kitų pagrindų stabdyti administracinę bylą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo sustabdytoje administracinėje byloje keliamas klausimas dėl inter alia Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu pagrįsto pareiškėjos pensijos sumažinimo (b. l. 1) arba pareiškėjos pensijos perskaičiavimo, kaip tai vertina atsakovai (b. l. 11–12, 16–18). Kaip atsiliepimuose nurodė atsakovai, pareiškėjos senatvės pensijos perskaičiavimas yra pagrįstas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 6 ir 7 straipsnyje nurodyta ribinį pensijų dydį viršijančių pensijų perskaičiavimo tvarka (b. l. 12, 17). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3026-437/2010 kreipėsi į Konstitucinį Teismą (prašymo numeris Nr. 146/2010), prašydamas ištirti, ar Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija Nr. XI -537, Žin., 2009, Nr. 152-6820) 6 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija perskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principams. Klaipėdos apygardos administracinis teismas taip pat kreipėsi prašymu (prašymo Nr. 15/2011) ištirti inter alia Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies konstitucingumą. Iš abiejuose kreipimuose į Konstitucinį Teismą nurodytų motyvų matyti, jog individualiose nagrinėjamose bylose kilo iš esmės analogiški klausimai, VSDF valdybai ir teritoriniam skyriui priėmus tam tikrus administracinius aktus, kurių pagrindu buvo perskaičiuotas senatvės pensijos dydis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio pagrindu. Toks klausimas kyla ir nagrinėjamoje byloje. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad, išnagrinėjus nurodytus kreipimusis, Vilniaus apygardos administracinis teismas galės inter alia išnagrinėti administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą, atsakydamas ir į klausimus, susijusius su Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio konstitucingumu. Todėl teisėjų kolegija skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį vertina kaip teisėtą bei pagrįstą, priimtą atsižvelgiant į egzistuojančius kreipimusis į Konstitucinį Teismą, proceso efektyvumo, ekonomiškumo bei protingumo principus, pagrįstai konstatavus tarp minėtų kreipimųsi ir nagrinėjamos bylos egzistuojantį ryšį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos T. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.