Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno miesto savivaldybės administracija, vykdydama Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021-12-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-5850-621/2021, iš naujo išnagrinėjo 2021-03-04 paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą prie (duomenys neskelbtini) pastato (reg. Nr. 29-29-417), 2021-03-05 paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. 29-29-452) ir 2021-03-08 paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą (duomenys neskelbtini)(reg. Nr. 29-29-470). Savivaldybės administracija 2022-02-10 sprendimu Nr. (33.200.E)R-427 atsisakė išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą. Atsakovės atsisakymas išduoti leidimą buvo motyvuotas tuo, kad Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-05-04 įsakymu Nr. A-1282 (toliau – ir Aprašas), 5.2 papunkčio nuostatos numato, kad reikalinga pateikti žemės, ant kurios įrengiama išorinė reklama, savininko sutikimą, kurio pareiškėja nepateikė.

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte imperatyviai nurodyta, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint žemę, statinius ar kitus objektus, ant kurių ji įrengiama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens (toliau – savininkas) sutikimo. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies 2 punktas neleidžia išduoti leidimo, jeigu numatoma įrengti išorinė reklama neatitinka šiame straipsnyje nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų. Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 21.2 papunktyje nurodyta, kad pareiškėjas leidimą išduodančiai institucijai inter alia turi pateikti Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus dokumentus. Iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Aprašo 5.2 papunktyje. Pareiškėja siekia gauti leidimus įrengti išorinę reklamą prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėja paraiškose nurodė, kad reklaminiai įrenginiai, ant kurių numatoma skleisti išorinę reklamą, yra ant savivaldybės objekto, tačiau visi trys įrenginiai yra valstybinėje žemėje, kurios valdytoja yra ne Kauno miesto savivaldybė, o NŽT. Iš pareiškėjos pateiktų reklaminių įrenginių prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) projektų matyti, kad reklaminiai įrenginiai yra ne (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), kurias nuosavybės teise valdo Kauno miesto savivaldybė, ribose. Šias aplinkybes patvirtina ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2022-02-09 raštas Nr. 60-4-95, kuriame nurodyta, kad reklaminiai įrenginiai, įrengti prie (duomenys neskelbtini) (reklaminio įrenginio atramos posūkio taškų koordinatės LKS-94 sistemoje nurodytos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini) (reklaminio įrenginio atramos posūkio taškų koordinatės LKS-94 sistemoje nurodytos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), nėra Kauno miesto savivaldybei priklausančių gatvių ribose. Reklaminių įrenginių koordinatės nustatytos pagal reklaminių įrenginių projektuose esančias reklaminių įrenginių vietos schemas, kurios buvo pateiktos Kauno miesto savivaldybės administracijai. Priešingų įrodymų pareiškėja į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, pareiškėjos teiginiai, kad atsakovė, vertindama pareiškėjos paraiškas, iš esmės suklydo reikalaudama iš pareiškėjos NŽT sutikimų ir paraiškų dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) netenkino nesant jokio faktinio pagrindo, yra neįrodyti.

Reklaminis įrenginys (duomenys neskelbtini) patenka į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Nepriklausomai nuo to, kad šį žemės sklypą 2015-03-19 panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu naudoja Kauno miesto savivaldybė, ši žemė nėra nei nuosavybės, nei patikėjimo teise valdoma savivaldybės, todėl Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto savininko sutikimo nepateikimas reiškia, kad nėra visų būtinų sąlygų leidimui išduoti, o atsisakymas jį išduoti tokiu pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas.

Išdavus leidimus išorinei reklamai įrengti pagal pareiškėjos 2021-03-04, 2021-03-05 ir 2021-03-08 paraiškas jie prieštarautų Lietuvos Respublikos vietinės rinkliavos įstatymo 12 straipsnio 2 daliai ir Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatams, patvirtintiems Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022-02-01 sprendimu Nr. T-76 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-02-07 sprendimo Nr. T-45 „Dėl Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“.

Atsakovės nuomone, pareiškėjos argumentai, kad Kauno miesto savivaldybės administracija anksčiau išdavė leidimus, nors pareiškėja su ankstesnėmis paraiškomis nebuvo teikusi NŽT sutikimo, nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamo sprendimo neteisėtumo, nes Reklamos įstatymas nenumato leidimo termino pratęsimo remiantis taip pačiais dokumentais, kurių pagrindu leidimai buvo išduoti anksčiau.

Skundžiamas sprendimas buvo priimtas nustačius visus teisinę reikšmę turinčius faktus ir neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl naikinti sprendimą pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kadangi nėra pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją išduoti leidimus išorinei reklamai įrengti pagal pareiškėjos pateiktas paraiškas gauti leidimą įrengti išorinę reklamą prie (duomenys neskelbtini) pastato, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija 2021-03-19 elektroniniu paštu kreipėsi į pareiškėją nurodydama, kad kartu su paraiškomis būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius žemės, ant kurios įrengiama išorinė reklama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens (NŽT) sutikimą, ir sutikimo pateikimui nustatydama 5 darbo dienų terminą (iki 2021-03-29).

2021-03-29 pareiškėja kreipėsi į atsakovę su prašymu pratęsti 2021-03-19 elektroniniu laišku nustatytą terminą iki 2021-04-09, kadangi NŽT atsakymus į pateiktus prašymus pateikia per 10 darbo dienų.

Atsakovė 2021-03-29 pareiškėjos prašymo netenkino ir 2021-04-02 sprendimu Nr. (33.200.E) R-871 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ atsisakė išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą prie (duomenys neskelbtini) pastato, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), motyvuodama tuo, kad per nustatytą terminą pareiškėja nepateikė atsakovei trūkstamų dokumentų.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai, išnagrinėję administracinę bylą Nr. eI3-5850-621/2021 pagal pareiškėjos skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, 2021-12-21 priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą patenkino: panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021-04-02 sprendimą Nr. (33.200E) R-871 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“; įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos paraiškas; priteisė iš atsakovės pareiškėjai 3339,47 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja į bylą pateikė NŽT atsakymus į pareiškėjos prašymus išduoti sutikimus statyti reklaminius įrenginius. Iš NŽT 2021-03-23 rašto Nr. 8SD-(14.8.125E) dėl UAB „Katos studija“ prašymo išduoti sutikimus statyti reklaminius įrenginius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esantys prie (duomenys neskelbtini) pastato, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), matyti, kad NŽT Kauno miesto skyrius atsisakė išduoti sutikimus statyti reklaminius įrenginius. NŽT nurodė, kad sutikimus statyti laikinuosius ir nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, NŽT išduoda vadovaudamasi Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklėmis (toliau – Sutikimų statyti statinius taisyklės), patvirtintomis NŽT direktoriaus 2018-05-16 įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.), kuriose reglamentuota, kad asmuo, norintis gauti sutikimą, turi pateikti Taisyklių 6 punkte nurodytus dokumentus: 1) prašymą išduoti sutikimą; 2) dokumentus, įrodančius, kad asmuo laimėjo savivaldybės organizuotą konkursą ar aukcioną statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius, nurodytus Taisyklių 4.1 papunktyje; 3) Taisyklių 4.1 papunktyje nurodytu atveju savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, patvirtintą laikinųjų prekybos, paslaugų ir (ar) maitinimo paskirties statinių (kioskų, paviljonų, lauko kavinių aptarnavimo statinių), reklaminių įrenginių, poilsio ar sporto paskirties inžinerinių statinių išdėstymo schemos kopiją arba kitą savivaldybės patvirtintą dokumentą, kurio planinėje medžiagoje būtų numatytas laikinųjų prekybos, paslaugų ir (ar) maitinimo paskirties statinių (kioskų, paviljonų, lauko kavinių aptarnavimo statinių), reklaminių įrenginių, poilsio ar sporto paskirties inžinerinių statinių išdėstymas; 4) valstybinės žemės, kurioje numatoma statyti laikinuosius ir nesudėtingus statinius, planą. Atsakymuose pareiškėjai nurodė, kad prašymą dėl reklaminio įrenginio statybos valstybinėje žemėje galės nagrinėti tik tada, kai pareiškėja pateiks Taisyklių 6 punkte nurodytus dokumentus.

NŽT taip pat nurodė, kad iš kartu su prašymais pateiktų dokumentų, t. y. schemos, kurioje pažymėtos objekto posūkio taškų koordinatės LKS-94 sistemoje ((duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad planuojamas statyti reklaminis įrenginys (duomenys neskelbtini), patenka į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį Kauno miesto savivaldybė valdo neatlygintinai pagal pasirašytą panaudos sutartį, ribas. Iš kitų kartu su prašymais pateiktų dokumentų matyti, kad reklaminį stendą (duomenys neskelbtini), Kaune, gatvės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(objekto posūkio taškų koordinatės LKS-94 sistemoje ? (duomenys neskelbtini)), ir reklaminį stendą (duomenys neskelbtini), gatvės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (objekto posūkio taškų koordinatės LKS-94 sistemoje ? (duomenys neskelbtini)), pareiškėja pageidauja įrengti Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomoje žemėje, todėl nagrinėjamu atveju Sutikimų statyti statinius taisyklių nuostatos netaikomos ir NŽT Kauno miesto skyrius neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo.

Pareiškėja prašo panaikinti dėl jos priimtą individualų administracinį teisės aktą, todėl teismas turi patikrinti, ar nagrinėjamu atveju yra nors vienas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytas pagrindas, dėl kurio skundžiamas teisės aktas turėtų būti naikinamas. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundžiamas aktas gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Pareiškėja savo skunde aiškiai nenurodo, kuriuo ABTĮ 91 straipsnyje nurodytu pagrindu skundžiamas individualus administracinis teisės aktas turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau teismas konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė nei vieno įstatyme numatyto pagrindo, leidžiančio pripažinti skundžiamą atsakovės sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas), Reklamos įstatymas, Išorinės reklamos įrengimo taisyklės, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2006-05-18 sprendimu Nr. T-206 patvirtintas Kauno miesto išorinės vaizdinės reklamos specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-05-04 įsakymu Nr. A-1282 patvirtintas Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašas.

Esminiai išorinės reklamos įrengimo reikalavimai nustatyti Reklamos įstatymo 12 straipsnyje.

Pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalį, išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, architektūrą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą, eismo saugumą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais, o tuo atveju, kai išorinė reklama įrengiama pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo projektą, – ir savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintais tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo reikalavimais.

Reklamos įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad leidimus įrengti išorinę reklamą išduoda savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis.

Imperatyvius draudimus įrengti išorinę reklamą reglamentuoja Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, kuri, be kitų draudimų, numato, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint žemę, statinius ar kitus objektus, ant kurių ji įrengiama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens sutikimo (Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Analogiškas imperatyvus draudimas įtvirtintas ir Taisyklių 10 punkte bei Specialiojo plano 21.8 punkte. Atitinkamai pagal Taisyklių 21.2 punktą, pareiškėjas leidimą išduodančiai institucijai, be kitų dokumentų, turi pateikti ir Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus dokumentus, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pats yra žemės, statinių, įrenginių ar kitų objektų, ant kurių įrengiama išorinė reklama, savininkas arba kai žemė, statiniai, įrenginiai ar kiti objektai, ant kurių įrengiama išorinė reklama, priklauso savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise. Tokia pat nuostata, kuria grindžiamas atsakovės atsisakymas išduoti Leidimą, yra įtvirtinta Aprašo 5.2 punkte.

Nors pareiškėja paraiškose nurodė, kad reklaminiai įrenginiai, ant kurių numatoma skleisti išorinę reklamą, yra ant savivaldybės objekto, tačiau visi trys įrenginiai yra valstybinėje žemėje, kurios valdytoja yra ne Kauno miesto savivaldybė, o NŽT.

Pareiškėja kaip vieną iš skundžiamo sprendimo neteisėtumo pagrindų nurodo ir tai, jog tokių pat dokumentų pagrindu Kauno miesto savivaldybės administracija anksčiau išdavė leidimus, nors pareiškėja su ankstesnėmis paraiškomis NŽT sutikimo tiems patiems reklamos įrenginiams nebuvo teikusi ir Kauno miesto savivaldybės administracija to nereikalavo.

Nurodyti pareiškėjos argumentai taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamo atsakovės sprendimo neteisėtumo, nes Reklamos įstatymas nenumato Leidimo termino pratęsimo remiantis tais pačiais dokumentais, kurių pagrindu leidimas buvo išduotas anksčiau. Pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalį, leidimas išduodamas arba reklaminės veiklos subjektui pateikiamas rašytinis motyvuotas atsisakymas jį išduoti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, o kai reklama įrengiama pagal leidimą išduodančios institucijos patvirtintą tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo projektą, – per 10 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų leidimui išduoti gavimo. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 11 dalyje reglamentuota, jog jeigu leidimą turintis reklaminės veiklos subjektas (toliau – leidimo turėtojas) nori gauti naują leidimą, jis leidimą išduodančiai institucijai ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki leidimo galiojimo termino pabaigos turi pateikti dokumentus leidimui išduoti, išskyrus dokumentus, kuriuos reklaminės veiklos subjektas jau yra pateikęs leidimą išduodančiai institucijai turimam leidimui gauti ir juose pateikti duomenys ir (ar) informacija nepasikeitė, o naujas leidimas išduodamas šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Taisyklių 31 punkte bei Aprašo 17 punkte. Tai reiškia, kad Reklamos įstatymas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai numato naujo Leidimo išdavimą tokia pat tvarka, kaip ir išduodant pirmą kartą, ir kiekvieną kartą privalomą patikrinimą, ar yra visi būtini dokumentai naujam Leidimui išduoti, o ne anksčiau išduoto Leidimo termino pratęsimą remiantis anksčiau pateiktais dokumentais. Norint gauti naują leidimą galima iš naujo nepateikti tik tų dokumentų, kuriuos reklaminės veiklos subjektas jau yra pateikęs leidimą išduodančiai institucijai turimam leidimui gauti (Reklamos įstatymo 12 straipsnio 11 dalis), tačiau tai neatleidžia nuo pareigos pateikti visus būtinus dokumentus norint gauti naują leidimą, jeigu jie nebuvo pateikti anksčiau. Tai reiškia, kad jeigu yra dokumentas, kuris nebuvo pateiktas leidimą išduodančiai institucijai išduodant ankstesnį leidimą, jis privalo būti pateiktas norint gauti naują leidimą.